Suprasti akimirksniu
- Ukrainos pajėgos mūšio lauke atitraukė amerikiečių suteiktus tankus „Abrams M1A1“.
- L.Austinas penktadienį paskelbė apie 6 mlrd. dolerių ilgalaikę karinę pagalbą Ukrainai.
- „The Financial Times“: gera žinia – Rusijos pranašumas kare su Ukraina mažėja.
- Po Rusijos gynybos ministerijos nosimi: Ukraina Maskvoje sunaikino sraigtasparnį Ka-32.
- Rusų agentai Londone surengė išpuolį prieš ukrainiečių įmones: tyrime – lietuviška pavardė.
- Graikija pasakė, kad neduos „Patriot“ sistemų Ukrainai.
- Baltarusija į savo karinę doktriną įtraukė nuostatą dėl galimo prisijungimo prie karo Ukrainoje.
- Ukraina iš fronto atitraukia amerikiečių „Abrams“ tankus: kas vyksta?
- Rusija Ukrainoje pradėjo taikyti taktiką, išbandytą Sirijoje.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Dėl rusų dronų grėsmės Ukraina iš fronto linijos atitraukė JAV suteiktus tankus „Abrams“
18:56
Ukrainos pajėgos mūšio lauke atitraukė amerikiečių suteiktus tankus „Abrams M1A1“, iš dalies dėl to, kad dėl Rusijos dronų jiems pernelyg sunku veikti nepastebėtiems ir nepuolamiems, naujienų agentūrai AP sakė du JAV kariuomenės pareigūnai.
Po kelis mėnesius trukusių Kyjivo prašymų suteikti kovai prieš Rusijos invaziją itin reikalingų tankų, kurių vienas kainuoja apie 10 mln. dolerių (9,3 mln. eurų), 2023 metų sausį JAV sutiko nusiųsti Ukrainai 31 „Abrams“.
Tačiau nuo to laiko padėtis mūšio lauke labai pasikeitė, ypač dėl plačiai naudojamų Rusijos stebėjimo ir atakos dronų. Dėl šių ginklų ukrainiečiams tapo sunkiau apsaugoti tankus, kai juos greitai aptinka ir medžioja rusų dronai.
Penki iš 31 tanko dėl Rusijos atakų jau yra prarasti.
Dronų paplitimas mūšio lauke reiškia, kad „nėra atviros teritorijos, per kurią būtų galima tiesiog važiuoti nebijant būti aptiktiems“, ketvirtadienį žurnalistams sakė aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.
Jungtinio štabų vadų komiteto vicepirmininkas admirolas Christopheris Grady sakė, kad kol kas tankai atitraukti iš fronto linijos, o JAV pareigūnai kartu su ukrainiečiais sieks pakeisti taktiką. Šį žingsnį patvirtino ir trečiasis gynybos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Aplinkoje, kurioje visur pilna bepiločių oro sistemų, tankams gali kilti pavojus, šią savaitę interviu AP sakė Ch. Grady, tačiau pridūrė, kad tankai vis dar yra svarbūs.
„Dirbsime su savo Ukrainos partneriais ir kitais partneriais [...], kad padėtume sugalvoti, kaip būtų galima tai išnaudoti šioje pasikeitusioje aplinkoje, kur viskas pastebima iškart“, – kalbėjo jis.
Pasak vieno iš pareigūnų, nors bepiločiai kelia didelę grėsmę, ukrainiečiai taip pat nesiėmė taktikos, dėl kurios tankai galėtų būti veiksmingesni.
Paskelbusios, kad Ukrainai suteiks tankų „Abrams“, JAV tą patį pavasarį karinėje bazėje Vokietijoje pradėjo ukrainiečių karių mokymus, kaip juos prižiūrėti ir valdyti.
Amerikiečiai taip pat apmokė ukrainiečius naudoti tankus kombinuotosios ginkluotės kariniuose veiksmuose – kai tankai veikia kaip dalis judančių šarvuotų pajėgų sistemos, koordinuojančios judėjimą su puolamąja ugnimi, pėstininkų daliniais ir oro pajėgomis.
Pavasariui įsibėgėjus ir ilgai lauktam Ukrainos kontrpuolimui įstrigus, perėjimas nuo mokymų naudoti tankus prie „Abrams“ dislokavimo mūšio lauke buvo laikomas būtinybe siekiant pralaužti įtvirtintas Rusijos linijas. Rugsėjį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „Telegram“ paskelbė, kad „Abrams“ atvyko į Ukrainą.
Tačiau nuo to laiko Kyjivo pajėgos juos naudojo tik ribotai ir į savo kovines operacijas neįtraukė kombinuotosios ginkluotės, sakė vienas iš gynybos pareigūnų.
Jis teigė, kad per neseniai ukrainiečiams traukiantis iš Avdijivkos miesto Rytų Ukrainoje, kuriame kelis mėnesius vyko intensyvūs mūšiai, dėl Rusijos atakų buvo prarasti keli tankai.
Kadangi JAV Kongresas ilgai delsė skirti naują finansavimą Ukrainai, jos pajėgos turėjo taupyti šaudmenis, o kai kuriais atvejais galėjo atsišaudyti tik santykiu 1:5, kai į jas taikėsi rusai.
Avdijivkoje Ukrainos karius rusai smarkiai pranoko ginkluote.
Dėl Rusijos raketų atakos prieš Ukrainą Lenkija pakėlė karinius lėktuvus
00:59
Vėlų penktadienio vakarą Lenkija pakėlė į orą savo karinius orlaivius dėl šiuo metu Rusijos vykdomos raketų atakos prieš Ukrainos teritoriją.
Tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinės vadovybės pranešimu socialiniame tinkle „X“.
Departamento pranešime nurodoma, kad lenkų lėktuvai buvo pakelti ir veikė danguje pietrytinėje šalies dalyje. Šiame kontekste kariškiai paragino vietos gyventojus atkreipti dėmesį į „padidėjusio triukšmo lygio“ galimybę nurodytuose regionuose.
Lenkijos kariuomenė pridūrė, kad „pradėtos visos būtinos procedūros mūsų oro erdvės saugumui užtikrinti“ ir toliau stebima situacija.
Charkive nugriaudėjo sprogimai, rusai pradėjo raketų atakas
00:50
Balandžio 27 d. naktį Charkive nugriaudėjo sprogimai dėl Rusijos okupantų raketų atakų prieš miestą. Regione buvo paskelbtas oro pavojus.
Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Charkivo meru Ihoriu Terechovu ir Charkivo srities karinės administracijos viršininku Olegu Sinegubovu .
„Charkivas puolamas! Priešas smogia miestui. Jau įvyko keli sprogimai“, – sakė meras.
OVA ragina Charkivo gyventojus likti slėptuvėse, kol bus atšauktas oro pavojus.
„Okupantai smogia! Likite slėptuvėse“, – rašo administracijos vadovas.
Prieš tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė paskelbė apie raketų grėsmę Charkivo regionui.
Šaltinis: Rusija atakuoja Ukrainos geležinkelio linijas, kad sutrikdytų JAV ginklų tiekimą
00:18
Penktadienį Kyjivo žvalgybos šaltinis pranešė, kad Rusija, siekdama sutrikdyti labai reikalingų JAV ginklų pristatymą į frontą ir apsunkinti karinę logistiką, taikosi į Ukrainos geležinkelio linijas.
Ketvirtadienį Ukrainos geležinkelių infrastruktūra tapo Rusijos smūgių taikiniu rytinėje Donecko srityje, šiaurės rytinėje Charkivo srityje ir centrinėje Čerkasų srityje, pranešė nacionalinė geležinkelių bendrovė.
Per išpuolį Donecke, kuris yra pagrindinis Rusijos puolimo rytuose židinys, žuvo trys geležinkelių bendrovėje dirbę elektros mechanikai ir dar keturi buvo sužeisti, teigė ji.
Su Rusija besiribojančiame Charkive per streiką Balaklijos miesto geležinkelio stotyje buvo sužeista 13 žmonių, įskaitant tris geležinkelio darbuotojus, pranešė pareigūnai. Balaklijos miestas iš Rusijos pajėgų buvo išvaduotas 2022 m.
Ukrainos pareigūnai retai teikia išsamius pareiškimus apie smūgius jautriems kariniams objektams, tačiau Ukrainos žvalgybos šaltinis agentūrai „Reuters“ patvirtino, kad buvo atakų prieš geležinkelių infrastruktūrą, kuriomis siekta sutrikdyti ginklų tiekimą.
„Taip pat buvo siekiama iš esmės apsunkinti mūsų logistiką“, – pridūrė šaltinis.
Ukraina siekia, kad karinio amžiaus vyrai grįžtų namo
00:11
Ukrainos užsienio reikalų ministras penktadienį dukart pakartojo vyriausybės žingsnį sustiprinti kovotojų pajėgas nutraukiant konsulines paslaugas šaukiamojo amžiaus vyrams už šalies ribų, sakydamas, kad tai yra „teisingumo“ klausimas.
Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba teigė, kad tokia politika užtikrins, jog tiek su Ukrainoje esančiais, tiek su išvykusiais vyrais būtų elgiamasi teisingai.
„Kalbama apie teisingumą – teisingumą santykiuose tarp ukrainiečių vyrų užsienyje ir ukrainiečių vyrų Ukrainoje“, – sakė jis.
Ivano-Frankivsko srityje girdėjosi sprogimai
23:55
Šį vakarą, balandžio 26 d., Ivano-Frankivsko srityje per oro pavojaus signalą, paskelbtą dėl Rusijos raketų atakos, pasigirdo sprogimai.
Apie tai praneša „RBC-Ukraina“ su nuoroda į „Suspilne Ivano-Frankivsk“.
Apie 23.41 val. Priekarpatėje pasigirdo sprogimų garsai, o po minutės – dar vienas.
Regiono valdžia paragino vietos gyventojus likti slėptuvėse.
Belgija pirmuosius F-16 naikintuvus Ukrainai pristatys 2024 m.
23:25
Belgijos ministras pirmininkas Alexanderis de Croo ir Belgijos gynybos ministrė Ludivine Dedonder balandžio 26 d. patvirtino, kad Belgija dar šiais metais Ukrainai išsiųs pirmuosius naikintuvus F-16, praneša Belgijos naujienų kanalas RTBF.
Belgija buvo viena pirmųjų šalių, prisijungusių prie 2023 m. vasarą sudarytos F-16 mokymo koalicijos, skirtos Ukrainos karinėms oro pajėgoms sustiprinti. Šią iniciatyvą inicijavo JAV, Danija ir Nyderlandai.
„Koordinuodama veiksmus su mūsų partneriais F-16 koalicijoje, mūsų šalis dės visas pastangas, kad paspartintų tiekimą, jei įmanoma, iki šių metų pabaigos“, – sakė L.Dedonder.
Nyderlandai, Danija ir Norvegija taip pat pažadėjo tiekti Ukrainai dešimtis JAV pagamintų ketvirtos kartos reaktyvinių lėktuvų, nors tikslus siunčiamų lėktuvų siuntimo grafikas ir skaičius liko neaiškus.
Praėjusį spalį Belgija pareiškė, kad suteiks Ukrainai keletą naikintuvų F-16, nenurodydama jų skaičiaus, ir padės mokyti Ukrainos pilotus ES šalyse. Spalio mėn. d. L.Dedonder sakė, kad pirmoji F-16 partija iš Briuselio į Ukrainą turėtų atvykti 2025 m.
Kovo pabaigoje Belgijos vyriausybė patvirtino 25-ąjį pagalbos Ukrainai paketą, kuriame numatyta 100 mln. eurų (107 mln. JAV dolerių) naikintuvų F-16 techninei priežiūrai ir palaikymui.
Kyjive ir keliuose kituose regionuose buvo paskelbtas oro pavojus
23:11
Penktadienio, balandžio 26 d., vakare Kyjive ir keliuose kituose regionuose buvo paskelbtas oro pavojus. Juose įspėjama apie raketų smūgio grėsmę.
Tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Karinėmis oro pajėgomis ir oro pavojaus signalų žemėlapiu.
Iš pradžių oro pavojaus signalas buvo paskelbtas Ukrainos pietuose ir Kyjive. Vėliau pavojaus signalas pasklido po visą Ukrainą.
„Raketų pavojus teritorijose, kuriose paskelbtas pavojus“, – rašė karinės oro pajėgos.
Jos taip pat įspėjo apie raketą, skriejančią iš pietų Mykolajivo kryptimi.
Ukrainos karinė žvalgyba vykdo kibernetinę ataką prieš partiją „Vieningoji Rusija“
22:57
Balandžio 26 d. Ukrainos karinė žvalgyba surengė plataus masto kibernetinę ataką prieš Rusijos valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ internetines platformas, laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė šaltinis Ukrainos specialiosiose tarnybose.
Anksčiau tą pačią dieną „Vieningoji Rusija“ teigė, kad jos elektroninės paslaugos patyrė didelio masto DDoS atakas. Partija teigė, kad atakos buvo susijusios su jos Pergalės dienos kampanijos pradžia.
Kaip teigiama „Vieningosios Rusijos“ pareiškime, svarbiausia partijos skaitmeninė infrastruktūra veikė toliau.
Šaltinis Ukrainos specialiosiose tarnybose laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė, kad „Vieningosios Rusijos“ skaitmeninės platformos iš tikrųjų buvo „iš dalies neprieinamos“ ir kad už atakos slypi Ukrainos karinė žvalgyba (HUR).
Pasak šaltinio, 21 val. vietos laiku serveriai, interneto svetainės, taip pat domenai er.ru ir edinros tebebuvo atakuojami.
Kibernetinės atakos tampa vis dažnesne priemone, kurią naudoja abi Rusijos ir Ukrainos karo pusės.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) nuo 2022 m., kai prasidėjo visavertis karas, atrėmė apie 10 000 kibernetinių atakų.
Viena didžiausių kibernetinių atakų buvo nukreipta prieš pagrindinį šalies telekomunikacijų paslaugų teikėją „Kyivstar“. 2023 m. gruodžio mėn. Žmonės visoje šalyje pranešė apie interneto ir tinklo sutrikimus, o bendrovės nuostoliai siekė 3,6 mlrd. grivinų (92,8 mln. JAV dolerių).
V.Zelenskis: Ukrainos miestams apsaugoti reikia mažiausiai septynių „Patriot“ sistemų
22:49
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Kyjivui reikia „Patriot“ sistemų, kad būtų sukurtas oro skydas nuo tolesnių Rusijos raketų atakų, ir tikėtina, kad jas gaus iš papildomo 6 mlrd. dolerių pagalbos paketo, apie kurį JAV turėtų paskelbti jau penktadienį.
Apie „Patriot“ sistemų poreikį V.Zelenskis anksti penktadienį aptarė Ukrainos gynybos kontaktinėje grupėje – maždaug 50 šalių koalicijoje, virtualiai susirinkusioje į Pentagono vadovaujamą susitikimą. Jo kalba buvo skirta antrosioms šios grupės, kuri nuo 2022 m. balandžio mėn. „pajudino dangų ir žemę“, kad gautų milijonus šaudmenų, raketų sistemų, šarvuotų transporto priemonių ir net reaktyvinių lėktuvų, padedančių Ukrainai atremti Rusijos invaziją, metinėms paminėti, susitikime sakė gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
Tikėtasi, kad susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama oro gynybos sistemoms, sakė L.Austinas.
V.Zelenskis sakė, kad Ukrainos miestams apsaugoti reikia mažiausiai septynių „Patriot“ sistemų. „Mums skubiai reikia „Patriot" sistemų“, – sakė V.Zelenskis. „Tai yra tai, kas dabar gali ir turėtų išgelbėti gyvybes“.
Kanada finansuos papildomą bepiločių orlaivių ir šaudmenų tiekimą Ukrainai
22:42
Šiandien, balandžio 26 d., Kanada nusprendė skirti papildomą finansavimą dronų ir artilerijos sviedinių tiekimui Ukrainai.
Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Kanados krašto apsaugos ministru Billu Blairu.
Pažymima, kad Kanada Ukrainai perves 3 mln. Kanados dolerių (2,1 mln. JAV dolerių), kad šalies gynybos pramonė galėtų gaminti bepiločius orlaivius.
„Tai pirmas kartas, kai Kanada tiesiogiai prisideda prie karinių bepiločių orlaivių gamybos Ukrainoje, ir ši parama bus skiriama bendradarbiaujant su Didžiąja Britanija“, – sakė ministras.
B.Blairas taip pat pranešė, kad Kanada skiria papildomą maždaug 13 mln. kanadietiškų dolerių (9,5 mln. JAV dolerių) įnašą Čekijos iniciatyvai pirkti ir tiekti šaudmenis Ukrainai. Bendras Kanados įnašas į šią iniciatyvą dabar siekia daugiau kaip 38,7 mln. dolerių.
Kanada taip pat nusprendė padidinti bepiločių orlaivių „SkyRanger“, kuriuos planuoja perduoti Ukrainai, skaičių. Pagal planą ginkluotosioms pajėgoms bus perduota 900 bepiločių orlaivių, t. y. 100 daugiau nei buvo numatyta iš pradžių.
Kyjive dėl išpuolio grėsmės evakuojama vaikų ligoninė
22:10
Balandžio 26 d. Kyjivo valdžia paskelbė skubią dviejų ligoninių, įskaitant vaikų ligoninę, evakuaciją, teigdama, kad kyla pavojus, jog jos gali tapti oro atakos taikiniu.
Šios dvi ligoninės yra Bohatyrska gatvėje sostinės šiauriniame Obolono rajone, teigiama pranešime.
Kyjivo miesto valstybinė administracija citavo nepatikslintą vaizdo įrašą, kuris, pasak jos, buvo platinamas socialinėje žiniasklaidoje ir kuriame, atrodo, „faktiškai skelbiama apie ataką prieš šias medicinos įstaigas“. Pasak administracijos, vaizdo įraše melagingai teigiama, kad ligoninėse priimami kariškiai.
Kyjivo meras Vitalijus Kličko „Telegram“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame rodoma, kaip vykdoma evakuacija iš ligoninių, „siekiant apsaugoti vaikus, jų tėvus, suaugusius pacientus ir personalą nuo galimo šių medicinos įstaigų užpuolimo“.
„Kol kas nėra jokių įrodymų, kad Rusija iš tikrųjų ketina smogti tokius smūgius“, – sakė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.
Kariuomenė: Rusijos pajėgos bando apsupti Časiv Jarą
21:49
Rusijos kariai bando apsupti Časiv Jaro miestą Donecko srityje, balandžio 26 d. per nacionalinę televiziją sakė Hortycios pajėgų grupės atstovas spaudai Nazaras Vološynas.
Časiv Jaras yra Donecko srityje, maždaug už 10 km į vakarus nuo BaČmuto ir už 50 km į šiaurę nuo Avdijivkos – miestų, kuriuos Rusija užėmė atitinkamai 2023 m. gegužę ir 2024 m. vasarį.
Rusijos pajėgos sutelkė pastangas prie Časiv Jaro, kuris, jų nuomone, yra labai svarbus tolesniam judėjimui link netoliese esančių miestų Kostantynivkos, Kramatorsko ir Sloviansko, kovo mėn. sakė Ukrainos kariškiai.
Pasak N.Vološyno, Rusijos kariai dabar bando apeiti Časiv Jarą per Bohdanivkos ir Ivanivskės kaimus, kad apsuptų miestą.
„Užpuolimas tęsiasi. Priešas bando Časiv Jarą įtraukti į operatyvinę apsuptį, tačiau per pastarąsias septynias dienas jam nepavyko", - sakė jis.
Jis pridūrė, kad Rusija taip pat sutelkė pastangas pralaužti Ukrainos gynybą į vakarus nuo Bachmuto, kad galėtų patekti prie Siverskio Donecko-Donbaso kanalo.
Iki 20-25 tūkst. rusų karių bando šturmuoti Časiv Jarą ir aplinkines gyvenvietes, anksčiau balandžio 22 d. pranešė N.Vološinas.
Ispanija teigia siųsianti „Patriot“ oro gynybos sistemas Ukrainai
21:22
Ispanų gynybos ministrė Margarita Robles penktadienį pareiškė, kad Ispanija nusiųs JAV gamybos priešraketinės gynybos sistemų „Patriot“ Ukrainai, kuri paprašė daugiau karinės įrangos, kad galėtų atremti Rusijos atakas.
Madridas pristatys „ilgojo nuotolio priešlėktuvinių raketų perėmėjų „Patriot“ komplektą“, teigė M.Robles Ukrainos rėmėjų kontaktinės grupės susitikime, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
Ji nenurodė, kiek raketų Ispanija suteiks.
Šį mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė NATO narėms, kad jo šaliai reikia mažiausiai septynių „Patriot“ ar kitų pažangių oro gynybos sistemų, kad būtų atremti Rusijos antskrydžiai, ir paragino jas sustiprinti karinę pagalbą Kyjivui.
Europos Sąjungos užsienio reikalų ir gynybos ministrai pirmadienį vykusiame susitikime pažadėjo toliau teikti pagalbą Ukrainai, tačiau neįsipareigojo tiekti oro gynybos įrangos.
Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas žurnalistams neatsakė, ar Madridas siųs „Patriot“ sistemas į Ukrainą.
Vietos pareigūnai teigia, kad per Rusijos išpuolius šiaurės rytų Ukrainoje sužeisti keturi žmonės
21:08
Penktadienį šiaurės rytų Ukrainoje rusų valdomos bombos pataikė į pramoninį objektą ir gyvenamąjį namą, sužeisti mažiausiai keturi žmonės, pranešė vietos pareigūnai.
Trys vaikai ir moteris buvo sužeisti, kai bombos pataikė į centrinę Charkivo srities Derhačių miesto dalį, per „Telegram“ pranešė gubernatorius Olehas Syniehubovas.
Du sprogmenys sprogo pramoniniame objekte Sumų srityje, pranešė regiono valdžios institucijos, tačiau daugiau informacijos nepateikė.
Abu kaimyniniai regionai ribojasi su Rusija ir dažnai patiria oro atakas nuo tada, kai Maskva 2022 m. vasario mėn. pradėjo plataus masto invaziją.
Pastarosiomis savaitėmis smūgiai tapo intensyvesni, nukentėjo civilinė ir energetikos infrastruktūra.
Meilė pinigams pranoko meilę Rusijai: suimto S.Šoigu bendražygio gyvenimas stebino prabanga
21:02
Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pavaduotojas Timūras Ivanovas daugiausia sprendė klausimus, susijusius su Gynybos ministerijos statybos projektais.
Šią savaitę paskelbta, kad jis buvo nušalintas nuo užimamų pareigų ir suimtas. Po darbo valandų jis su žmona Svetlana mėgavosi prabangiu gyvenimu, kuris gerokai pranoko jų meilę tėvynei Rusijai.
Antradienį pranešta apie Rusijoje sulaikytą gynybos ministro Sergejaus Šoigu pavaduotoją Timūrą Ivanovą – nurodyta, kad jis įtariamas kyšio paėmimu, tačiau „Vazhnye Istorii“ tokią versiją neigė ir paskelbė, kad aukštas pareigas ėjęs pareigūnas suimtas dėl kitų priežasčių.
Skelbta, kad T.Ivanovas įtariamas gavęs mažiausiai 1 mln. rublių (10 tūkst. eurų) kyšį, jam gresia iki 15 metų kalėjimo.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
L.Kasčiūnas: prie Ukrainos išminavimo koalicijos ketina prisijungti kelios šalys
20:23
Prie Ukrainos išminavimo koalicijos ketina prisijungti dar kelios šalys, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas po nuotolinio Ramšteino formato Ukrainos rėmėjų grupės susitikimo.
„Išminavimo koalicijos veikloje šiuo metu dalyvauja 22 šalys, dar kelios ketina prisijungti. Trečiojo susitikimo metu susitarta dėl paramos prioritetų bei tolimesnių paramos Ukrainai žingsnių, organizuojant mokymus, tiekiant įrangą. Tokia parama Ukrainai itin reikalinga, tai svarbi mūsų įsipareigojimo palaikyti Ukrainą Rusijos agresijos akivaizdoje išraiška”, – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime penktadienį cituojamas L.Kasčiūnas.
Anot KAM, 21-ajame Ramšteino susitikime aptarta sąjungininkų pajėgumų koalicijų parama Ukrainai bei Lietuvos ir Islandijos vadovaujamos išminavimo koalicijos veikla.
Trečiasis šios koalicijos šalių koordinacinis susitikimas ketvirtadienį vyko Vilniuje.
Kaip skelbia KAM, išminavimo koalicijos tikslas – apie 2,8 tūkst. Ukrainos karių šiais metais parengti kovinio išminavimo užduotims. Dar 550 karių bus rengiami humanitariniam išminavimui.
Bendra Lietuvos išminavimo koalicijos fondui skirta suma siekia beveik 17 mln. eurų.
Pasak ministerijos, koalicijos reikmėms taip pat yra užsakytos humanitarinio išminavimo mašinos, išminavimo kostiumai ir logistinės transporto priemonės.
JAV skyrė didžiausią karinės pagalbos paketą Ukrainai
20:12 Atnaujinta 19:58
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas penktadienį paskelbė apie 6 mlrd. dolerių (5,6 mlrd. eurų) ilgalaikę karinę pagalbą Ukrainai, Vašingtonui skubant užpildyti spragas, atsiradusias kelis mėnesius blokuojant paramą šiai šaliai. Tai jau antrasis paketas šią savaitę po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė ilgai atidėliotą įstatymo projektą dėl naujo 1 mlrd. JAV dolerių (930 mln. eurų) finansavimo Ukrainai, kuri stengiasi sulaikyti Rusijos puolimą.
„Džiaugiuosi galėdamas šiandien paskelbti apie papildomą 6 mlrd. dolerių įsipareigojimą pagal mūsų Ukrainos saugumo paramos iniciatyvą“, – žurnalistams sakė L. Austinas, pridurdamas, kad tai sudarys sąlygas Kyjivui įsigyti naujų pajėgumų iš JAV.
„Tai didžiausias iki šiol mūsų skiriamas saugumo pagalbos paketas“, – sakė L.Austinas ir pridūrė, kad jį sudarys priešlėktuvinės gynybos šaudmenys, kovos su dronais sistemos, artilerijos šaudmenys ir techninės priežiūros bei palaikymo parama.
Vašingtonas, pagrindinis Ukrainos karinis rėmėjas, nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, nusiuntė daugiau kaip 44 mlrd. dolerių (40 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos Kyjivui.
Iki šios savaitės Vašingtonas šiais metais apie naują pagalbą Ukrainai buvo paskelbęs tik vieną kartą – kovo mėnesį. Tada JAV paskelbė apie naują 300 milijonų dolerių (280,82 mln. eurų) saugumo paketą Ukrainai. Tačiau jį pavyko sudaryti tik panaudojus pinigus, kuriuos Pentagonas sutaupė kitiems pirkiniams.
JAV Kongresas beveik pusantrų metų nepatvirtino naujo didelio finansavimo savo sąjungininkei – daugiausia dėl vidinių politinių ginčų – ir tik nuo praėjusios savaitės pagaliau ėmėsi veiksmų, kad būtų sudarytos sąlygos teikti naują paramą.
Balandžio 20 dieną JAV Atstovų Rūmai patvirtino teisės aktą, kuriuo leidžiama skirti 95 mlrd. dolerių (89,1 mlrd. eurų) paramą, įskaitant 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) Ukrainai. Senatas antradienį patvirtino šią priemonę ir kitą dieną J.Bidenas ją pasirašė.
Londonas išsikvietė Rusijos ambasadorių dėl kenkėjiškos veiklos JK teritorijoje
19:58
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija penktadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Londone dėl kaltinimų, kad Maskva „organizavo kenkėjišką veiklą Jungtinės Karalystės teritorijoje“, praėjus kelioms valandoms po to, kai prokurorai pranešė, kad britas buvo apkaltintas priešiška veikla Rusijos naudai.
„Jungtinė Karalystė tebėra labai susirūpinusi dėl įtariamos Rusijos organizuojamos kenkėjiškos veiklos Jungtinės Karalystės teritorijoje, taip pat dėl platesnio masto pranešimų apie Rusijos Federacijos elgesio modelį, kuriuo remiama tokia veikla kitų suverenių valstybių teritorijoje“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.
V.Zelenskis atleido O.Jakovecą iš Ukrainos paramos pajėgų vado pareigų
19:47
Balandžio 26 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido Oleksandrą Jakovecą iš Ukrainos paramos pajėgų vado pareigų, sakoma prezidento kanceliarijos interneto svetainėje paskelbtame dekrete.
O.Jakovecas buvo paskirtas paramos pajėgų vadu kovo 4 d., pakeisdamas Dmytro Herehą. Anksčiau O.Jakovecas ėjo vadovaujančias pareigas paramos pajėgose.
Balandžio 26 d. V.Zelenskis pasirašė dar vieną dekretą dėl O.Jakoveco, kuriuo jis buvo paskirtas Ukrainos transporto specialiosios tarnybos vadovu. Prezidentas taip pat atleido Bohdaną Bondarą, kuris šiam padaliniui vadovavo nuo 2022 m. kovo mėn.
Valstybinė transporto specialioji tarnyba yra Gynybos ministerijos padalinys, atsakingas už patikimą transporto veikimą ypatingomis progomis ir taikos metu. Tai apima nacionalinės transporto sistemos objektų statybą, remontą ir apsaugą bei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir kitų karinių dalinių veiklos užtikrinimą.
O.Jakovecas karinę karjerą pradėjo 1992 m., dalyvavo Ukrainos antiteroristinėje operacijoje prieš Rusijos remiamus kovotojus Donbase ir gavo keletą valstybinių apdovanojimų.
Vasario mėnesį V.Zelenskis pradėjo pertvarkyti Ukrainos karinę vadovybę, atleisdamas vyriausiąjį Ukrainos kariuomenės vadą Valerijų Zalužną.
Rusija teigia, kad per atskirus ukrainiečių išpuolius Kurske ir Luhanske žuvo trys žmonės
19:23
Rusijos pareigūnai penktadienį pranešė, kad per atskirus ukrainiečių išpuolius Kursko pasienio srityje ir Maskvos okupuotoje Luhansko teritorijoje žuvo trys žmonės.
Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos pajėgos suintensyvino mirtinas raketų ir dronų atakas prieš Rusijos pasienio regionus ir taikosi į jos energetikos infrastruktūrą.
„Šiandien iš Ukrainos pusės buvo apšaudytas Korovjakovkos kaimas“, – socialiniuose tinkluose nurodė Kursko srities gubernatorius Romanas Starovoitas.
„Žuvo vietinis gyventojas“, – pridūrė jis.
Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos pajėgos suintensyvino išpuolius Rusijos pasienio regionuose, atsakydamos už pastaruosius dvejus metus Rusijos vykdomus masinius Ukrainos miestų bombardavimus.
Antradienį per Ukrainos artilerijos smūgį į Rusijos kaimą Briansko regione žuvo du žmonės, pranešė vietos pareigūnai.
Kitą dieną po dar vieno išpuolio Briansko pasienio regione dėl patirtų sužalojimų mirė moteris, pranešė gubernatorius Aleksandras Bogomazas.
Rusijos įvesta Luhansko srities vyriausybė pranešė, kad vienas žmogus žuvo, o dar du buvo sužeisti per Novodružesko kaimo apšaudymą.
Prorusiškos pajėgos Luhansko sritį iš dalies kontroliuoja nuo 2014-ųjų. 2022-ųjų rugsėjį Maskva pareiškė, kad po referendumų, kurių Kyjivas ir Vakarų šalys niekuomet nepripažins, aneksavo Luhansko regioną ir tris kitas Ukrainos sritis – Donecko, Zaporižios ir Chersono.
Dėl rusų dronų grėsmės Ukraina iš fronto linijos atitraukė JAV suteiktus tankus „Abrams“
18:56
Ukrainos pajėgos mūšio lauke atitraukė amerikiečių suteiktus tankus „Abrams M1A1“, iš dalies dėl to, kad dėl Rusijos dronų jiems pernelyg sunku veikti nepastebėtiems ir nepuolamiems, naujienų agentūrai AP sakė du JAV kariuomenės pareigūnai.
Po kelis mėnesius trukusių Kyjivo prašymų suteikti kovai prieš Rusijos invaziją itin reikalingų tankų, kurių vienas kainuoja apie 10 mln. dolerių (9,3 mln. eurų), 2023 metų sausį JAV sutiko nusiųsti Ukrainai 31 „Abrams“.
Tačiau nuo to laiko padėtis mūšio lauke labai pasikeitė, ypač dėl plačiai naudojamų Rusijos stebėjimo ir atakos dronų. Dėl šių ginklų ukrainiečiams tapo sunkiau apsaugoti tankus, kai juos greitai aptinka ir medžioja rusų dronai.
Penki iš 31 tanko dėl Rusijos atakų jau yra prarasti.
Dronų paplitimas mūšio lauke reiškia, kad „nėra atviros teritorijos, per kurią būtų galima tiesiog važiuoti nebijant būti aptiktiems“, ketvirtadienį žurnalistams sakė aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.
Jungtinio štabų vadų komiteto vicepirmininkas admirolas Christopheris Grady sakė, kad kol kas tankai atitraukti iš fronto linijos, o JAV pareigūnai kartu su ukrainiečiais sieks pakeisti taktiką. Šį žingsnį patvirtino ir trečiasis gynybos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Aplinkoje, kurioje visur pilna bepiločių oro sistemų, tankams gali kilti pavojus, šią savaitę interviu AP sakė Ch. Grady, tačiau pridūrė, kad tankai vis dar yra svarbūs.
„Dirbsime su savo Ukrainos partneriais ir kitais partneriais [...], kad padėtume sugalvoti, kaip būtų galima tai išnaudoti šioje pasikeitusioje aplinkoje, kur viskas pastebima iškart“, – kalbėjo jis.
Pasak vieno iš pareigūnų, nors bepiločiai kelia didelę grėsmę, ukrainiečiai taip pat nesiėmė taktikos, dėl kurios tankai galėtų būti veiksmingesni.
Paskelbusios, kad Ukrainai suteiks tankų „Abrams“, JAV tą patį pavasarį karinėje bazėje Vokietijoje pradėjo ukrainiečių karių mokymus, kaip juos prižiūrėti ir valdyti.
Amerikiečiai taip pat apmokė ukrainiečius naudoti tankus kombinuotosios ginkluotės kariniuose veiksmuose – kai tankai veikia kaip dalis judančių šarvuotų pajėgų sistemos, koordinuojančios judėjimą su puolamąja ugnimi, pėstininkų daliniais ir oro pajėgomis.
Pavasariui įsibėgėjus ir ilgai lauktam Ukrainos kontrpuolimui įstrigus, perėjimas nuo mokymų naudoti tankus prie „Abrams“ dislokavimo mūšio lauke buvo laikomas būtinybe siekiant pralaužti įtvirtintas Rusijos linijas. Rugsėjį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „Telegram“ paskelbė, kad „Abrams“ atvyko į Ukrainą.
Tačiau nuo to laiko Kyjivo pajėgos juos naudojo tik ribotai ir į savo kovines operacijas neįtraukė kombinuotosios ginkluotės, sakė vienas iš gynybos pareigūnų.
Jis teigė, kad per neseniai ukrainiečiams traukiantis iš Avdijivkos miesto Rytų Ukrainoje, kuriame kelis mėnesius vyko intensyvūs mūšiai, dėl Rusijos atakų buvo prarasti keli tankai.
Kadangi JAV Kongresas ilgai delsė skirti naują finansavimą Ukrainai, jos pajėgos turėjo taupyti šaudmenis, o kai kuriais atvejais galėjo atsišaudyti tik santykiu 1:5, kai į jas taikėsi rusai.
Avdijivkoje Ukrainos karius rusai smarkiai pranoko ginkluote.
Per Rusijos smūgius Sumų srityje žuvo du žmonės
18:47
Per Rusijos smūgius Ukrainos Sumų srityje žuvo du žmonės ir trys buvo sužeisti, pranešė šalies policija.
Šis miestas yra netoli Rusijos sienos ir nuo 2022 m. vasario mėn., kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją, dažnai patiria antskrydžius iš oro.
Pastarosiomis savaitėmis smūgiai tapo intensyvesni, nukentėjo civilinė ir energetikos infrastruktūra.
Labai didelis pavojus: į Juodąją jūrą įplaukė du rusų laivai gabenantys aštuonias „Kalibr“ raketas
18:29
Po ilgos pertraukos Juodojoje jūroje buvo aptikti du Rusijos povandeniniai laivai su sparnuotomis raketomis „Kalibr“ ir paskelbtas labai aukštas pavojaus lygis.
Kaip pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgos, bendra „Kalibr“ raketų salvė gali siekti iki aštuonių vienetų. Teigiama, kad likę priešo laivai yra savo bazėse.
Gynybos departamentas kreipėsi į ukrainiečius:
„Raketų pavojaus lygis yra labai aukštas! Būkite atidūs oro įspėjamiesiems signalams. Nedelsdami persikelkite į slėptuves, nepamirškite savo saugumo!“
Milijardierių paramos V.Putinui mažėja: susitikimo su verslininkais įrašas demaskuoja
18:15
Atviroje Vladimiro Putino kasmetinio susitikimo su stambiuoju verslu dalyje buvo pastebimai mažiau milijardierių nei prieš metus, rašo „agents.media“.
Šiemet per V.Putino susitikimą su verslu pirmoje eilėje sėdėjo 22 žmonės, o prieš metus – 24. Remiantis turimais vaizdo įrašais, pavyko identifikuoti beveik visus juos – šiemet 20 žmonių, o pernai – 23.
Tik septyni verslininkai, šiemet sėdėję pirmoje eilėje, prieš metus sėdėjo pirmoje eilėje. Tai Andrejus Gurjevas, Dmitrijus Mazepinas, Viktoras Vekselbergas, Dmitrijus Pumpianskis, Aleksejus Mordašovas, Andrejus Bokarevas ir Leonidas Kazinecas.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
G.Nausėda ir A.Duda pabrėžia Ukrainos pergalės, transatlantinio ryšio reikšmę ES saugai
18:11
Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutaria, kad pagrindinis iššūkis Europai šiuo metu yra Rusijos karas Ukrainoje, todėl Bendrija turi spartinti Ukrainos atstatymą ir narystės procesą, taip pat išlaikyti glaudų ryšį su JAV.
Apie didžiausius Europos Sąjungos (ES) šiuo metu patiriamus iššūkius Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda penktadienį kalbėjo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune surengtame tarptautiniame forumas „Europos idėja“.
A.Duda: ES turi atverti duris Moldovai, Ukrainai
Lenkijos prezidento teigimu, ES patiria daug geopolitinių iššūkių, tačiau kiekvienai valstybei jie kitokie, priklausantys nuo skirtingos realybės, kurios šalys gyvena.
„Mūsų (Lenkijos – BNS) tikrovė šiuo metu, deja yra, Rusijos agresija prieš Ukrainą ir potencialios Rusijos invazijos į kitas šalis grėsmė“, – kalbėjo A.Duda.
Daigiau apie tai skaitykite ČIA.
NATO vadovas: Rusijos remiami sąmokslai neatgrasys nuo Ukrainos rėmimo
17:20
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį sakė, kad Rusijos remiami sąmokslai neatgrasys Aljanso nuo Ukrainos rėmimo.
Pareiškimas pasirodė po pastarosiomis dienomis Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje išaiškintų atvejų.
„Tokie aktai yra pavojingi ir nepriimtini, – Berlyne sakė J.Stoltenbergas. – Jie neatgrasys mūsų nuo paramos teikimo Ukrainai [...]. Mes glaudžiai koordinuojame savo atsaką į bet kokius NATO sąjungininkėms priešiškus veiksmus.“
Kyjivas paskelbė apie gyventojų evakuaciją iš dviejų ligoninių, baiminantis Rusijos atakų
17:19
Kyjivo miesto valdžia penktadienį paskelbė apie evakuaciją iš dviejų ligoninių, baiminantis naujų Rusijos atakų.
„Miestas skubiai pradeda evakuoti dvi ligonines [...], nes internete sparčiai platinamas vaizdo įrašas, kuriame iš tiesų skelbiama apie priešo puolimą prieš šias gydymo įstaigas“, – pareiškė miesto administracija.
Minėtame vaizdo įraše teigiama, kad šiuose pastatuose yra įsikūrę kariškiai, todėl tai esą yra teisėti kariniai taikiniai.
„Tai visiškas melas ir priešo provokacija, kuria bandoma pasinaudoti siekiant smogti sostinės socialinei infrastruktūrai“, – platformoje „Telegram“ pareiškė administracija.
Pranešime nurodoma, kad viena iš evakuojamų sostinės gydymo įstaigų yra vaikų ligoninė.
„Kyjivo valdžia dabar daro viską, kas įmanoma, kad perkeltų pacientus ir gydytojus į kitas sostinės gydymo įstaigas“, – sakoma jame.
V.Zelenskis – apie tai, kas įvyko, kol JAV delsė teikti paramą
17:03
Rusija galėjo perimti iniciatyvą mūšio lauke, kol Ukraina laukė, kad Jungtinės Valstijos patvirtintų naują karinę pagalbą, penktadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
JAV politikai kelis mėnesius aršiai diskutavo, kaip ir ar apskritai toliau remti Ukrainą, todėl Kyjivo pajėgoms labai trūko artilerijos, oro gynybos sistemų ir tolimojo nuotolio ginklų.
„Kol mes laukėme sprendimo dėl amerikiečių paramos, rusų kariuomenei pavyko perimti iniciatyvą mūšio lauke“, – teigė V.Zelenskis, pradėdamas kelių dešimčių tarptautinių Ukrainos rėmėjų virtualų susitikimą.
„Dabar galėsime ne tik stabilizuoti frontą, bet ir judėti į priekį, siekdami Ukrainos tikslų kare“, – sakė jis, kartu pažymėdamas, kad „Ukrainos gynėjams reikia jūsų pakankamos ir savalaikės paramos“.
V.Zelenskis taip pat pabrėžė, koks šis karas svarbus, sakydamas, kad Rusijos sėkmė skatintų tolesnę agresiją.
„Tokie grobuoniški režimai kaip Rusijos sparčiai didina savo agresijos apetitą. Kai jiems pavyksta vienoje pasaulio dalyje, tai sukelia problemų daugelyje kitų vietų. Nesustabdyta agresija plinta toliau“, – sakė jis.
Vašingtonas, pagrindinis Ukrainos karinis rėmėjas, nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, nusiuntė daugiau kaip 44 mlrd. JAV dolerių (40 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos Kyjivui.
Tačiau Kongresas beveik pusantrų metų nepatvirtino naujo didelio finansavimo savo sąjungininkei – daugiausia dėl vidinių politinių ginčų – ir tik nuo praėjusios savaitės pagaliau ėmėsi veiksmų, kad būtų sudarytos sąlygos teikti naują paramą.
Karinė pagalba padės Ukrainai susigrąžinti iniciatyvą mūšio lauke, tačiau tam prireiks laiko
Aukšto rango JAV gynybos pareigūnas ketvirtadienį sakė, kad nauja Jungtinių Valstijų ir kitų šalių karinė pagalba padės Ukrainai susigrąžinti iniciatyvą mūšio lauke, tačiau tam prireiks laiko.
„Ukrainiečiams teks atsistatyti, kad galėtų priimti visas šias naujas atsargas [...] ir ginti savo pozicijas. Todėl artimiausiu metu neprognozuočiau jokio didelio masto puolimo“, – pridūrė pareigūnas.
„The Financial Times“: gera žinia – Rusijos pranašumas kare su Ukraina mažėja
16:45
Kovos intensyvumas viršija Rusijos galimybes papildyti ginklų atsargas net ir esant tokiam dideliam gamybos lygiui ir riboja reikšmingesnį proveržį, o tai mažina Rusijos pranašumą kare prieš Ukrainą, rašoma dienraščio „The Financial Times“ (FT) straipsnyje.
Pažymima, kad tai rodo mažėjantis Rusijos šaudmenų panaudojimo tempas. Taigi iki 2022 m. rudens Rusija per dieną paleisdavo iki 60 tūkst. sviedinių. Dabar šis skaičius sumažėjo iki maždaug 10 tūkst. per dieną, ir tai atsižvelgiant į Šiaurės Korėjos ir Irano pagalbą.
Remiantis šią savaitę paskelbta Strateginių ir tarptautinių studijų centro ataskaita, kad išlaikytų dabartinį šaudymo tempą, Rusijai reikia pagaminti 3,6 mln. sviedinių per metus.
Tačiau Rusijos gynybos ministerija pripažino, kad gali pagaminti tik pusę iš 4 mln. 152 mm ir 1,6 mln. 122 mm sviedinių, kurių, V.Putino kariškių vertinimu, reikia proveržiui.
Leidinys rašo, kad JAV Kongresui patvirtinus 61 mlrd. JAV dolerių karinę pagalbą Ukrainai, Rusija iš pradžių piktdžiugiškai kalbėjo, kad tai nesugebės pakeisti situacijos mūšio lauke.
Pasak asmens, gerai pažįstančio Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, pastaraisiais mėnesiais jis „atrodo labiau pasitikintis savimi ir laimingesnis nei bet kada anksčiau“ nuo plataus masto invazijos į Ukrainą.
„Pažiūrėsime, ar karinė pagalba tai pakeis“, – sakė FT pašnekovas.
Pranešama, kad Rusija sugebėjo pasinaudoti savo ugnies ir gyvosios jėgos pranašumu ir palaipsniui prasiveržti per visą fronto liniją.
Du aukšto rango Ukrainos žvalgybos pareigūnai apibūdino dabartines Rusijos atakas pagrindinėse fronto linijos dalyse, taip pat raketų ir dronų smūgius Charkivui ir kitiems svarbiems miestams kaip mūšio lauko švelninimą prieš didesnį puolimą.
Jie sakė manantys, jog Rusija pradės naują didelio masto puolimą gegužės pabaigoje arba birželio mėn.
Tačiau Vakarų kariuomenės pareigūnai ir analitikai mano, kad su JAV pagalba Ukraina galės atskleisti Rusijos strategijos trūkumus, kuomet ši bando pulti naudodama nekokybišką amuniciją ir didelę, bet prastai apmokytą kariuomenę.
Vienas Vakarų pareigūnas teigė, kad nors Rusija gali pasiekti tam tikrų taktinių laimėjimų fronto linijoje, jos kariuomenė išlieka neefektyvi dėl pasenusios įrangos ir prastai apmokytų karių, todėl ji negalės užimti Ukrainos.
Rusijos kariuomenę tyrinėjanti „Carnegie Endowment for International Peace“ vyresnioji mokslinė bendradarbė Dara Massicotte sakė, kad JAV pagalba šiais metais neatsvers Rusijos pranašumo, tačiau leis Ukrainos kariams ginti savo pozicijas atsakomąja ugnimi ir padės sulėtinti arba sustabdyti jų žygį.
FT taip pat rašo, kad dėl rekordinių Rusijos išlaidų gynybai, kurios 2024 m. sieks 10,8 trilijono rublių (118,5 mlrd. JAV dolerių) ir sudarys 6 proc. šalies BVP, Rusijos gynybos pramonė kelis kartus padidino gamybos apimtis, o gamyklos dirba visą parą.
Tuo pat metu Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius anksčiau sakė, kad Rusija jau dabar gamina daugiau ginklų ir šaudmenų, nei jai reikia karui su Ukraina, ir stengiasi užpildyti savo sandėlius.
Įvardijo tiesiai šviesiai: dėl to Ukraina prarado Avdijivką
16:21
Jungtinių Valstijų 61 mlrd. dolerių pagalbos paketas nepadės greitai nutraukti karo Ukrainoje, teigia užsienio pagalbą stebintis Kylio institutas ir kelia klausimą: kas toliau? Instituto analitikai apžvelgė pastarųjų mėnesių pagalbą Ukrainai ir beda pirštu į Europą – Vašingtono paliktos spragos remiant Ukrainą kare su Rusija nepavyko užpildyti.
„Tai labai reikalinga parama, tačiau didžiojoje įvykių schemoje ji nepakeis žaidimo eigos ir atneš tik laikiną palengvėjimą“, – paskelbtoje naujausiose pagalbos Ukrainai kare su Rusija apžvalgoje cituojamas Christophas Trebeschas, vadovaujantis Vokietijos analitinio centro vykdomai pagalbos Ukrainai stebėsenai.
Kylio instituto apžvalgoje pabrėžiama, kad nauja Europos pagalba Ukrainai pastaraisiais mėnesiais nepadidėjo, nors JAV pagalba buvo visiškai sustabdyta.
„2024 m. sausį ir vasarį Europos šalys Ukrainai iš viso skyrė apie 6 mlrd. eurų pagalbos, beveik visą ją skiriant kariuomenei“, – sakoma paskelbtoje ataskaitoje.
Joje akcentuojama, kad priimto JAV paramos paketo Ukrainai pakaks kuriam laikui, tačiau, jei nebus žvelgiama į ateitį ir priimami kitos paramos paketai, pasikartos pastarųjų mėnesių situacija.
„Jei JAV 2024 m. pabaigoje arba 2025 m. nepriims papildomų paramos paketų, Ukraina tikriausiai susidurs su panašiu paramos trūkumu ir 2025 m.“, – sakė jis.
Tuo metu JAV prezidento patarėjas Jake'as Sullivanas pripažino, kad dėl vėluojančios pagalbos Ukraina prarado nemažą dalį teritorijos rytuose, įskaitant Avdijivką.
„Vėlavimo pasekmės jaučiamos Ukrainoje. Per pastaruosius šešis mėnesius Ukraina buvo priversta taupyti šaudmenis, ir dėl to prarado dalį teritorijos rytuose, įskaitant Avdijivką“, – kalbėjo jis po to, kai J.Bidenas pasirašė pagalbos Ukrainai įstatymą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusų agentai Londone surengė išpuolį prieš ukrainiečių įmones: tyrime – lietuviška pavardė
16:14
Po įtariamo su Ukraina susijusio verslo padegimo Londone du britai apkaltinti pagalba Rusijos žvalgybai. Šiame tyrime minima ir lietuviška pavardė – įtariama, kad jaunas vyras policijos neinformavo apie teroro aktus, rašo BBC.
Kaip rašoma britų visuomeninio transliuotojo tinklalapyje, 20-erių ir 22-ejų britai kovos su terorizmu pareigūnų akiratyje atsidūrė po kovą sandėlyje Rytų Londone kilusio gaisro.
Vienas iš jų kaltinamas vadovavęs išpuoliui, nukreiptam prieš verslą. Jis įtariamas bandymu verbuoti asmenis padėti užsienio žvalgybos tarnybai, sukčiavimu. Praėjusį šeštadienį teisme jam buvo pateikti kaltinimai ir padegimu sunkinančiomis aplinkybėmis.
BBC teigimu, vyras „įtariamas dalyvavęs veikloje, nukreiptoje prieš įmones, kurios buvo susijusios su Ukraina, siekiant naudos Rusijos valstybei“.
Kaip nurodė pareigūnai, įtariama veikla apėmė ir dalyvavimą planuojant surengti su Ukraina susijusios įmonės komercinės paskirties patalpų padegimą.
Kiti trys su gaisru susiję įtariamieji buvo sulaikyti dėl kitų kaltinimų. Vienas iš jų, pasak BBC, yra 22 metų Dmitrijus Paulauska. Jis esą buvo apkaltintas neatskleidęs policijai informacijos apie teroro aktus. Pagal 2000 m. Terorizmo įstatymą, tai yra nusikaltimas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija suintensyvino išpuolius prieš traukinius, gabenančius ginklus į Ukrainą
15:35
Vienas aukšto rango Ukrainos saugumo šaltinis penktadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad Rusija suintensyvino išpuolius prieš geležinkelių infrastruktūrą, siekdama sutrikdyti karinių krovinių, tarp kurių yra ir Vakarų šalių pagalba, judėjimą.
Pasak šaltinio, šiais išpuoliais siekiama sunaikinti geležinkelių tinklą ir „paralyžiuoti karinių krovinių pristatymą ir judėjimą“ prieš planuojamą Rusijos puolimą.
„Tai standartiniai veiksmai prieš puolimą“, – pridūrė šaltinis.
Tuo metu Rusija pareiškė, kad raketomis ir artilerija taikėsi į geležinkelių infrastruktūrą ir traukinius, gabenančius ginklus, kuriuos Ukrainai suteikė Vakarų šalys.
Maskvos gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos ketvirtadienį Donecko srityje smogė geležinkeliais gabenamiems „vakarietiškiems ginklams ir karinei įrangai“, taip pat taikėsi į geležinkelio objektus Charkivo srityje.
Ukrainos pulkininkas įvertino, kiek gyvybių kainavo JAV delsimas: padėtis yra labai sudėtinga
15:29
Buvęs Ukrainos generalinio štabo karininkas, pulkininkas Viktoras Kevliukas Estijos leidiniui „Postimees“ įvertino, kiek Vakarų delsimas tiekti ginklus Ukrainai nusinešė karių gyvybių ir kiek jų buvo sužeista.
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pasirašė teisės aktą, kuriuo leidžiama teikti Ukrainai itin reikalingą karinę paramą, ir pareiškė, kad Vašingtonas per kelias valandas pradės siųsti naują pagalbą Kyjivui.
Atstovų Rūmai pagalbos teisės aktą priėmė tik po ilgus mėnesius trukusių aštrių įstatymų leidėjų diskusijų dėl to, kaip ir ar apskritai padėti Ukrainai, į kurią Rusija įsiveržė 2022 metų vasarį, apsiginti.
Ukraina ne kartą Jungtines Valstijas ragino greičiau skirti paramą.
Dabar buvęs Ukrainos generalinio štabo karininkas atskleidė, kiek politiniai ginčai Vašingtone nusinešė gyvybių fronte Ukrainoje.
„Daugiau nei šešis mėnesius trukęs delsimas aprūpinti kariuomenę įranga ir ginklais Ukrainos gynybos pajėgoms kainavo mažiausiai 25 tūkst. žuvusių ir sužeistų karių“, – sako V.Kevliukas.
Jis penkerius metus – 2014-2018 m. – tarnavo vyresniuoju karininku Ukrainos kariuomenės operatyviniame štabe per karą Rytų Ukrainoje, o vėliau – vyresniuoju karininku Ukrainos gynybos pajėgų generaliniame štabe.
Šiuo metu jis dirba ekspertu Kyjivo gynybos strategijų centre, kuriam vadovauja buvęs Ukrainos gynybos ministras Andrijus Zagorodniukas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Po Rusijos gynybos ministerijos nosimi: Ukraina Maskvoje sunaikino sraigtasparnį Ka-32
14:27 Atnaujinta 15:22
Ukrainos karinė žvalgyba (GUR) Maskvos tarptautiniame Ostafjevo aerodrome padegė Rusijos daugiafunkcinį sraigtasparnį Ka-32, priklausantį Gynybos ministerijai.
Apie tai leidiniui „New Voice“ pranešė šaltinis specialiosiose tarnybose. Vėliau patį sraigtasparnio gaisro faktą viešai patvirtino ir karinė žvalgyba.
Šaltinis teigė, kad sraigtasparnis buvo naudojamas Rusijos kariuomenei teikti paramą iš oro, t. y. logistikos poreikiams ir evakuacijos operacijoms užtikrinti.
Ukrainos karinė žvalgyba paskelbė degančio sraigtasparnio vaizdus
Ukrainos karinė žvalgyba savo „Telegram“ paskyroje publikavo vaizdo įrašą, kaip yra padegamas rusų sraigtasparnis.
„Naktį į balandžio 26 d. Rusijos gynybos ministerijos Ostafjevo aerodrome Maskvoje sudegė priešo daugiafunkcis sraigtasparnis Ka-32. Aerodromas priklauso Rusijos gynybos ministerijai ir yra eksploatuojamas kartu su bendrove „Gazpromavia“, priklausančia „Gazprom“. Sunaikintą orlaivį valstybė agresorė naudojo Maskvos aviacijos centro interesais, visų pirma Rusijos okupacinės kariuomenės operacijoms remti“, – sakoma GUR pareiškime.
Priklauso Rusijos gynybos ministerijai
Rusijos gynybos ministerijos jurisdikcijai priklausantis Ostafjevo aerodromas buvo įkurtas kaip SSRS NKVD aerodromas 1934 m.
Aerodromu naudojasi ir to paties pavadinimo tarptautinis Ostafjevo verslo oro uostas, kuris aptarnauja verslo aviacijos orlaivius. 2000 m. oro uostas buvo rekonstruotas ir atidarytas civiliniams skrydžiams.
Pirmasis numuštas Rusijos bombonešis Tu-22M3
15min primena, kad balandžio 19 d. Ukrainai pirmą kartą nuo karo pradžios pavyko numušti Rusijos tolimojo nuotolio bombonešį Tu-22M3, galėjusį atakuoti Ukrainą sunkiai perimamomis Ch-22 raketomis. Tai pirmas sėkmingas strateginio bombonešio sunaikinimas ore kovinio skrydžio metu per visą Rusijos invaziją į Ukrainą.
Istorinis pirmojo bombonešio Tu-22MZ sunaikinimas buvo karinės žvalgybos (GUR), bendradarbiaujant su Ukrainos oro pajėgomis, operacijos rezultatas.
Prieš tai bombonešis Tu-22MZ smogiavo Ukrainai maždaug 300 km atstumu nuo Ukrainos kontroliuojamos teritorijos. Jis buvo numuštas ta pačia priemone, kuria anksčiau buvo numuštas Rusijos tolimojo radiolokacinio aptikimo ir valdymo orlaivis A-50. NV šaltinių duomenimis, tai buvo S-200 priešlėktuvinė sistema.
Bombonešiui pavyko nuskristi iki Stavropolio srities, kur jis nukrito ir sudužo.
Nukritus lėktuvui Tu-22M3 katapultavosi keturi jo pilotai, du buvo rasti gyvi, vienas žuvo, dar vieno ieškoma.
G.Nausėda - apie idėją dėl branduolinio ginklo Lenkijoje: tai būtų reikšmingas atgrasymo veiksnys
14:14 Atnaujinta 17:22
Lenkijai skelbiant apie pasirengimą šalyje priimti branduolinį ginklą, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tokią idėją vadina „reikšmingu atgrasymo veiksniu“.
„Branduolinio ginklo dislokavimo idėja yra ne karo kurstymas, ne grėsmės Rusijai kėlimas, bet tai yra tas pats atgrasymo sistemos elementas, kuris turėtų suvaidinti tikrai nemenką atgrasymo veiksnį“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
Apie Lenkijos pasirengimą prisijungti prie NATO dalijimosi branduoliniais ginklais schemos Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė šį mėnesį lankydamasis JAV.
Tuo metu Kremlius pareiškė, kad imsis „visų reikalingų priemonių saugumui užtikrinti“, jei Lenkijoje atsirastų branduolinių ginklų.
„Rusijos propagandos malūnas sukasi. Ir, natūralu, kad tokiais atvejais visada pasigirsta grasinimai iš jų pusės. Be grasinimai, matyt, tik ir rodo, kad ši idėja tikrai yra reikšmingas atgrasymo veiksnys ir natūraliai nervina Rusijos politikus“, – teigė G. Nausėda.
NATO vadinamoji branduolinio dalijimosi (Nuclear Sharing – angl.) programa yra branduolinio atgrasymo politikos dalis. Pagal ją branduolinės kovinės galvutės tampa prieinamos valstybėms narėms, neturinčioms savo branduolinių ginklų.
Nuo 2009 metų JAV branduolinių ginklų pagal branduolinio dalijimosi schemą yra dislokuota Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje.
Savo ruožtu A.Duda, Suvalkų koridoriuje su G. Nausėda penktadienį stebėjęs karines pratybas, teigė, kad „bet kokie Rusijos argumentai yra nieko verti, nes būtent jie yra tie, kurie pažeidžia tarptautinius susitarimus“.
„Tai yra adekvatus, koks turėtų būti atsakas, kadangi visa NATO teritorija, mūsų supratimu, privalo būti ginama atitinkamai, adekvačiai, todėl į rytinį NATO flangą labai logiška, kad būtų relokuota branduolinė sistema. Mes, kaip viena iš šių šalių, esame deklaravę savo pasirengimą priimti šį ginklą“, – teigė Lenkijos vadovas.
Pasak jo, branduolinio ginklo dislokavimas Lenkijoje būtų atsakas į Rusijos ginklavimąsi Kaliningrade, taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje.
V. Zelenskis: Maskvai kontroliuojant Zaporižios AE, gresia panaši katastrofa į Černobylio
13:43
Ukrainai penktadienį minint 1986 metų Černobylio branduolinės katastrofos metines, prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Rusijai kontroliuojant Zaporižios atominę elektrinę (AE) gali įvykti panaši radiacinė katastrofa.
2022 metais, pirmosiomis Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą dienomis, Maskva užgrobė Zaporižios AE.
Tiek Rusija, tiek Ukraina nuolat kaltina viena kitą keliant pavojų didžiausio Europos branduolinio objekto saugumui.
„Jau 785 dienas rusų teroristai laiko Zaporižios atominę elektrinę įkaite“, – socialiniuose tinkluose nurodė V. Zelenskis.
„Visas pasaulis privalo daryti spaudimą Rusijai, kad [...] Zaporižios AE būtų išlaisvinta ir sugrąžinta visiškon Ukrainos kontrolėn, ir kad visi Ukrainos branduoliniai objektai būtų apsaugoti nuo Rusijos smūgių“, – tęsė prezidentas.
„Tai vienintelis būdas užkirsti kelią naujoms radiacinėms nelaimėms, kurios nuolat gresia dėl Rusijos okupantų buvimo Zaporižios AE“, – pridūrė V. Zelenskis.
Rusijoje dėl „melagingų“ įrašų apie Bučą sulaikytas „Forbes“ reporteris
13:28
Rusijoje sulaikytas žurnalo „Forbes“ rusiškosios versijos žurnalistas, apkaltintas „melagingos“ informacijos apie rusų kariuomenės puolimą Ukrainoje skleidimu, penktadienį pranešė jo advokatas ir „Forbes“.
Žurnalistas Sergejus Mingazovas, kuriam gresia 10 metų kalėjime, buvo sulaikytas Tolimųjų Rytų Chabarovsko regione, dėl dalijimosi socialinės žiniasklaidos platformoje „Telegram“ įrašais apie įvykius Bučoje, sakė jo advokatas Konstantinas Bubonas.
Sulaikė du rusų bendrininkus: apsimetę remontininkais, slapta fiksavo Ukrainos karių buvimo vietas
13:03
Ukraina penktadienį pranešė sulaikiusi du vyrus, kurie kaltinami prisistatę techninės priežiūros darbuotojais ir padėję Rusijai rengti smūgius karinėms ukrainiečių pozicijoms rytiniame Charkivo regione.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į šalį, Ukrainos prokurorai pradėjo tūkstančius bylų dėl įtariamo bendradarbiavimo su rusais.
„Apsimetę privačiais remontininkais, jie vieni keliavo po regioną ir slapta fiksavo Ukrainos karių buvimo vietas ir gynybos linijas“, – teigė Ukrainos saugumo tarnyba SBU.
Pasak tarnybos, įtariamieji, kurie buvo sulaikyti savo namuose, perdavė Rusijos pusei informacijos apie Ukrainos kariuomenės įtvirtinimų ir karių buvimo vietas.
Jiems gresia įkalinimas iki gyvos galvos, nurodė SBU.
Invazijos pradžioje rusų kariai iš dalies užėmė Charkivo regioną, bet nesugebėjo užimti jo pagrindinio miesto tuo pačiu pavadinimu.
Regionas nuolat apšaudomas tiek iš Rusijos teritorijos, tiek iš Maskvos pajėgų okupuotų Ukrainos teritorijų.
Baltarusija į savo karinę doktriną įtraukė nuostatą dėl galimo prisijungimo prie karo Ukrainoje
12:47
Baltarusija atnaujino savo karinę doktriną ir įtraukė galimybę teikti pagalbą sąjungininkams. Visų pirma kalbama apie karinio personalo siuntimą, skelbia naujienų agentūra „Unian“.
„Baltarusija mano, kad yra galimybė teikti karinę pagalbą draugiškoms valstybėms remiantis dvišaliais ir daugiašaliais tarptautiniais Baltarusijos Respublikos susitarimais, visų pirma siunčiant karinį kontingentą dalyvauti atitinkamoje veikloje siekiant palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą“, – rašoma dokumente.
Kaip rašoma doktrinoje, Baltarusija bet kokius veiksmus naudojant karinę jėgą, nukreiptus prieš sąjunginės valstybės, kuriai priklauso ir Rusija, narius, apskritai laiko kėsinimusi ir „imsis atitinkamų atsakomųjų priemonių, panaudodama visas turimas jėgas ir priemones“. Taip pat yra nuostata dėl pagalbos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos šaliai narei agresijos prieš ją atveju.
Minskas taip pat paminėjo Ukrainą savo karinėje doktrinoje. Visų pirma Baltarusija mano, kad „kolektyviniai Vakarai“ neva išprovokavo „karinį konfliktą“ Ukrainoje ir sukūrė artimiausiam metui įtampos židinį netoli Baltarusijos sienų.
„Tolesnis jo (karinio konflikto – red.past.) palaikymas, trukdymas taikiam sprendimui sudaro prielaidas jo eskalavimui ir laipsniškam dalyvių skaičiaus didinimui Lenkijos ir kitų NATO šalių sąskaita. Šios tendencijos didina Baltarusijos Respublikos įsitraukimo į tarptautinį ginkluotą konfliktą tikimybę“, – rašoma dokumente.
Rusija uždraus vartoti žodį „aneksuotas“ ir kalbėti apie aneksuotų regionų grąžinimą
11:40
Rusijos teisingumo ministerija pranešė apie artėjantį Aukščiausiojo Teismo posėdį, kuriame bus nagrinėjamas ieškinys dėl „Antirusiško separatistinio judėjimo“ pripažinimo ekstremistiniu. Organizacijos tokiu pavadinimu rasti nepavyko, pažymi „OVD-Info“.
Tokiu būdu valdžia gali bandyti įbauginti tuos, kurie nepripažįsta Krymo ir kitų Ukrainos teritorijų prijungimo prie Rusijos. Ji gali net bausti tuos, kurie vartoja žodį „aneksuotas“, sakė nepriklausomo portalo „Agentstvo“ apklausti teisininkai.
Teisingumo ministerijos interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai nurodoma, kad byla susijusi su „judėjimu, kuriuo siekiama sugriauti Rusijos daugianacionalinę vienybę ir teritorinį vientisumą“. Teismo interneto svetainės duomenimis, byla teisėjui perduota balandžio 17 d. Teismo posėdis numatytas birželio 7 d.
Jei Aukščiausiasis Teismas sutiks su Teisingumo ministerijos reikalavimu, jis taps dar viena abstrakcija, kaip ir „Tarptautinio LGBT visuomeninio judėjimo“ ekstremistinis statusas, portalui „Agentstvo“ sakė advokatė Aleksandra Bajeva.
„Kaip dažniausiai tokiais atvejais nutinka, teisėsaugos pareigūnas vertins taip, kaip jam atrodo tinkama“, – pridūrė ji.
Ekspertė užsiminė, kad šis sprendimas pirmiausia bus nukreiptas prieš kalbas dėl bet kokių teritorijų, įskaitant Krymą ir aneksuotus Ukrainos regionus, atsiskyrimo nuo Rusijos. Be kita ko, gali būti uždraustos tokios frazės kaip „aneksuotas Krymas“ arba „Ukrainos teritorijos“, sakė ji.
Plačiau skaitykite ČIA.
Viena Europos šalis įvardijo, kad neduos „Patriot“ sistemų Ukrainai
11:01
Ketvirtadienį Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis interviu naujienų agentūrai „Iefimerida“ sakė, kad Graikija nesuteiks Ukrainai priešlėktuvinės gynybos sistemų „Patriot“ ar raketų S-300.
Balandžio 22 d. Graikijos žiniasklaida pranešė, kad Atėnai planuoja nusiųsti Ukrainai bent vieną „Patriot“ sistemą, nes Europos Sąjunga spaudžia didinti oro gynybos pagalbą Kyjivui.
Visgi ketvirtadienį K.Mitsotakis pareiškė, kad Graikija nesiųs Ukrainai nei „Patriots“, nei S-300, nepaisant šių prašymų ir nepaisant to, kad Ukrainai labai trūksta oro gynybos priemonių.
„Graikija įvairiais būdais rėmė Ukrainą, teikdama gynybines medžiagas“, – sakė K.Mitsotakis.
„Tačiau nuo pat pirmos akimirkos sakėme, kad negalime netekti ginklų sistemų, kurios yra itin svarbios mūsų atgrasymo pajėgumams“, – sakė Graikijos premjeras.
Pasak K.Mitsotakio, įrangos siuntimas į Ukrainą keltų pernelyg didelę riziką Graikijos oro erdvės saugumui.
„Turime atsargų perteklių, kuriomis galime paremti Ukrainą, tai padarėme, ir manau, kad tai teisingas pasirinkimas. Ir, jei galėsime rasti tokių atsargų, mes ir toliau tai darysime. Tačiau jūsų minėtos oro gynybos sistemos yra labai svarbios Graikijos oro erdvės apsaugai ir Ukrainai nebus tiekiamos“, – sakė jis.
Intensyvėjantys Rusijos smūgiai ir dėl jų nukentėjusių civilių gyventojų skaičius rodo, kad Ukrainai labai reikia papildomų oro gynybos priemonių.
Balandžio 19 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino sąjungininkus pereiti nuo diskusijų prie konkrečių sprendimų dėl pagalbos priešlėktuvinei gynybai po Rusijos raketų atakos Dnipro mieste.
„Šie metai negali būti tik tolesnių diskusijų metai. Dabar viskas yra gana konkretu. Ukrainai reikia oro gynybos, o partneriai gali padėti“, – sakė V.Zelenskis.
Ispanija sutiko dalytis „Patriot“ raketomis, bet ne pačiomis sistemomis
Spaudžiant NATO ir ES, kurios reikalauja, kad Europos šalys perduotų Kyjivui kai kurias priešlėktuvinės gynybos sistemas, Ispanija sutiko perduoti Ukrainai „Patriot“ raketas, bet ne pačia gynybos sistemą.
Dienraštis „El Pais“ citavo vyriausybės šaltinius, kurie teigė, kad toks sprendimas priimtas po to, kai Ispanijos gynybos ministerija atsisakė perduoti Ukrainai nuo 2013 m. Turkijos ir Sirijos pasienyje dislokuotą sistemą.
Šalis iš viso turi tris sistemas, kurių kiekviena su atitinkamais raketų paleidimo įrenginiais, radaru ir valdymo stotimi buvo įsigyta Vokietijoje 2004 ir 2014 m. Viena iš jų yra Adanoje, Turkijoje. Kitos dvi yra jūrų pėstininkų korpuso bazėje Valensijoje, o viena iš pastarųjų naudojama Ukrainos ir Ispanijos kariams mokyti.
Ispanijos gynybos ministerija kategoriškai atsisakė tiekti šias sistemas Ukrainai, tvirtindama, kad tik jos yra veiksmingos raketų atakos atveju. Tai pasitvirtino per karus Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose. Be to, dabar ispanai mano, kad jų ginkluotosios pajėgos nepakankamai aprūpintos personalu.
Tačiau kaip kompensaciją jų vyriausybė sutiko suteikti „Patriot“ raketų partiją. Bet kuriuo atveju tai bus labai ribotas skaičius, nes Ispanijos kariuomenės rezerve yra apie 50 vienetų.
Rusija Ukrainoje pradėjo taikyti taktiką, išbandytą Sirijoje
10:12
Rusijos pajėgos Ukrainoje kartoja savo taktiką Sirijoje ir nuolat vykdo oro ir raketų smūgius prieš civilius gyventojus.
„Norėčiau sutelkti dėmesį į tikėtinus pranešimus, kad Rusijos karinės pajėgos Ukrainoje pakartotinai smogia civiliams gyventojams, įskaitant medikus ir asmenis, kurie atvyksta padėti nukentėjusiems nuo pirmojo smūgio. Rusijos vyriausybė seka savo pavyzdžiu Sirijoje, kur ji surengė dešimtis tokių oro smūgių, per kuriuos žuvo civiliai gyventojai, greitosios pagalbos darbuotojai ir pagalbos darbuotojai“, – ESBO Nuolatinės tarybos posėdyje sakė JAV misijos prie ESBO reikalų patikėtinis Timothy Hanway, kurį cituoja „Ukrinform“.
Pasak diplomato, ESBO Maskvos mechanizmo 2022 m. ataskaitoje ekspertai pažymėjo „aiškius tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, kuriuos vykdė Rusijos kariuomenė vykdydama karo veiksmus“. Atskirai buvo nagrinėjami pasikartojantys išpuoliai prieš civilius gyventojus, visų pirma 2022 m. kovo 1 d. smūgis „Kalibr“ raketa Laisvės aikštėje priešais Charkivo srities valstybinę administraciją.
Paleidžia antrą raketą į gelbėtojus
„Praėjus penkioms-septynioms minutėms po to, kai atvyko gelbėtojai, į pastatą pataikė antra panaši raketa. Tai reiškia, kad į gelbėtojus ir per pirmąją ataką sužeistuosius buvo taikytasi sąmoningai“, – aiškino T.Hanway.
Jis pridūrė, kad nuo to laiko atsirado įrodymų, jog Rusija, taikydama tokią taktiką, visoje Ukrainoje nužudė daugiau kaip 90 medicinos darbuotojų, policininkų ir ugniagesių bei sužeidė beveik 350 civilių gyventojų.
„Nerimą kelia tai, kad Rusija vis dažniau naudoja tokio pobūdžio atakas. JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras teigė, kad pastarosiomis savaitėmis buvo pastebėtas „ypač nerimą keliantis tokių smūgių modelis“. Vien kovo ir balandžio mėn. per pakartotines Rusijos atakas, nukreiptas prieš pirmosios pagalbos tarnybas, Odesoje, Charkive ir Zaporižioje žuvo apie 30 gelbėtojų ir daugiau kaip 20 buvo sužeista“, – piktinosi diplomatas.
T.Hanway pabrėžė, kad rusų vykdomi tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai neturėtų likti nenubausti ir ši Rusijos kampanija prieš civilius Ukrainos gyventojus turėtų būti nutraukta.
„Dar vienas rusiškas pasas...“: kaip oro uoste atsirado eilės specialiai rusams
09:44
Pastaraisiais mėnesiais Stambulo oro uoste jau buvo nutraukta maždaug tūkstančio Rusijos piliečių kelionės į Lotynų Ameriką. Oro bendrovė į pretenzijas nereaguoja, kelionių organizatoriai ragina vengti jos paslaugų, o kiti mano, kad priežastys susijusios su JAV.
Rusų pasai
„Balandžio 19 d. oro bendrovė ‚Turkish Airlines‘, vykdanti skrydžius į Kankuną Meksikoje, atsisakė įlaipinti keleivius su rusiškais pasais“, –taip prasideda nepatenkinto Rusijos piliečio įrašas populiarioje keliautojams skirtoje interneto svetainėje „Tripadvisor“.
Apie tai, kad Rusijos piliečiai nebus įleisti į šį skrydį, jie sužinojo tik stovėdami prie vadinamųjų skrydžių vartų oro uoste.
„Nemalonumai prasidėjo iš karto. Prie kiekvieno einančio prie D11 vartų priėjo moteris su „Gozen Security“ ženkliuku, pažiūrėjo į pasą ir pasakė, į kurią eilę stoti.
Eilės buvo tik dvi, kokiu principu jos buvo suskirstytos – negaliu tiksliai pasakyti, bet visi rusai buvo vienoje eilėje ir visi jie nebuvo įleisti į lėktuvą. Taip, visi su rusiškais pasais. Ne tik tie, kurie svajojo nuvykti į Madonnos koncertą, bet ir visi kiti, į kurių pusę pasisukę oro linijų atstovai niūriai tarė: „o, dar vienas rusų pasas“, – skundžiasi keliautojas.
Apie panašią kelių Rusijos piliečių patirtį Stambulo oro uoste balandžio 6 d. Jevgenija irgi pasakoja „Tripadvisor“ įraše. Ji su šeima buvo nusipirkusi „Turkish Airlines“ lėktuvo bilietus Astana-Meksikas su persėdimu Stambule.
Tačiau kelionė baigėsi, kai reikėjo persėsti į kitą lėktuvą.
„Likus valandai iki įlaipinimo visi laukiantys keleiviai buvo paprašyti palikti salę, buvo pastatyti barjerai ir sudarytos dvi registracijos eilės. Kaip paaiškėjo, viena buvo skirta Rusijos piliečiams, kita – visiems kitiems. Į lėktuvą niekas nebuvo įleistas. Penki žmonės iš apsaugos bendrovės „Gozen Security“ neleido mums įlipti į lėktuvą“, – pasakoja nepatenkinta turistė.
Toliau istoriją skaitykite ČIA.
„Kažkas nutiko ne taip“: frontą Donecko srityje pralaužė, nes kaimą gynė nepatyrusi brigada
09:16
Pasak „Forbes“, į rytus nuo Očeretynės kaimo esantys ukrainiečių apkasai, kuriuose anksčiau buvo elitinės Ukrainos kariuomenės 47-osios mechanizuotosios brigados kovotojai, buvo tušti. Kaimas buvo be gynybos.
Pasinaudojusi proga, Rusijos kariuomenės 30-oji motorizuotųjų šaulių brigada nuskubėjo keletą kilometrų palei geležinkelį, einantį į vakarus nuo Avdijivkos, ir užėmė didžiąją dalį Očeretynės – galbūt ir Novobachmutivkos kaimą, esantį į pietus nuo Očeretynės.
Tai greičiausias per pastaruosius mėnesius Rusijos pajėgų įsiskverbimas į Ukrainos teritoriją ir gresia Ukrainos gynybinės linijos į vakarus nuo Avdijivkos žlugimu. Linija, kuri išsilaikė kelis mėnesius, bet dabar joje yra gili ir vis didėjanti spraga.
„Pandoros skrynia atidaryta“, – komentavo Ukrainos analizės grupė „Deep State“.
Kad suprastumėte, kaip išsigandę dabar yra Ukrainos vadai, rašo „Forbes“, prisiminkite brigadą, kurią jie skubiai vedė į mūšį į šiaurę ir vakarus nuo Očeretynės – 100-ąją mechanizuotąją brigadą. Ši brigada yra viena naujausių ir mažiausiai aprūpintų Ukrainos kariuomenės brigadų – ir, atrodo, netinkama tokiai fronto dalinio operacijai, kokios iš jos prašo vadai.
Pranešama, kad Očeretynės incidentas įvyko ne dėl 47-osios mechanizuotosios brigados kaltės. Ši brigada – pagrindinė Ukrainos amerikietiškų šarvuočių operatorė – vykdė įsakymą pasitraukti iš Očeretynės, kad galėtų persidislokuoti į užnugarį ir pailsėti po beveik metus trukusių kovų.
115-oji mechanizuotoji brigada turėjo užimti 47-osios mechanizuotosios brigados vietą Očeretynėje, sklandžiai užpildydama tas pačias kovines pozicijas pakankamu skaičiumi karių, kad išlaikytų gynybinės linijos į vakarus nuo Avdijivkos vientisumą.
Tačiau kažkas nutiko ne taip, rašo „Forbes“. Pasak Mykolos Melnyko, garsaus 47-osios mechanizuotosios brigados kuopos vado, kuris pernai per Ukrainos kontrpuolimą neteko kojos, „tam tikri daliniai tiesiog pasimetė“.
Pasakojimą toliau skaitykite ČIA.
Pentagonas: Ukraina gali panaudoti naujus ginklus smogti Rusijos taikiniams Kryme
09:14
Ketvirtadienį aukšto rango Pentagono pareigūnai pareiškė, kad Ukrainos pajėgos galės naudoti naujai pristatytą geidžiamą ilgo nuotolio raketų sistemą, kad veiksmingiau taikytųsi į Rusijos pajėgas okupuotame Kryme, rašo „The New York Times“.
Po kelis mėnesius trukusių prašymų Ukraina gavo ilgesnio nuotolio kariuomenės taktinių raketinių sistemų ATACMS, versiją, kuri gali nuskrieti 190 mylių. Prieš pristatant šį mėnesį, Jungtinės Valstijos buvo tiekusios Ukrainai 100 mylių nuotolio sistemos versiją, kuri yra ginkluota plataus masto šaudmenimis.
JAV nacionalinio saugumo pareigūnai teigė, kad didžioji dalis ilgai atidėliotų ginklų tiekimų iš pradžių turės būti skirta Ukrainos gynybai stiprinti. Naujoji sistema gali pasiekti giliau į Rusijos okupuotas Ukrainos dalis ir būti nukreipta į Rusijos pajėgų aprūpinimo mazgus pietryčiuose.
Naujų ilgesnio nuotolio sistemų tikslas – daryti didesnį spaudimą Krymui, Rusijos oro ir sausumos pajėgų centrui, „kur šiuo metu Rusija turi gana saugų prieglobstį“, – ketvirtadienį Pentagone vykusiame spaudos konferencijoje žurnalistams sakė aukštas gynybos pareigūnas.
„Vienas iš dalykų, kuriuos galėjome pastebėti, yra tai, kad kai Ukraina yra aprūpinama, ji gali būti veiksminga“, – ketvirtadienį Džordžtauno universiteto Politikos ir privačios tarnybos institute vykusiame moderuotame pokalbyje sakė Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Charlesas Q.Brownas jaunesnysis.
Vasario mėn. prezidento J.Bideno sprendimas nusiųsti Ukrainai daugiau kaip 100 ilgesnio nuotolio sistemų buvo svarbus politikos pokytis. Anksčiau jo administracija vengė jas siųsti, baimindamasi, kad Kyjivas panaudos sistemas atakuodamas taikinius Rusijoje, o tai galėtų dar labiau eskaluoti konfliktą.
Tačiau praėjus daugiau nei dvejiems metams po Rusijos invazijos į Ukrainą ir jos okupacijos, J.Bideno nuomonė pasikeitė, sakė administracijos pareigūnai. Kongresui kelis mėnesius svarstant dar vieną pagalbos paketą Ukrainai, jos kariams pritrūko amunicijos ir įrangos, o dėl lėto, bet nuoseklaus Rusijos veržimosi į priekį jie prarado teritoriją.
JAV pareigūnas: didelio masto Ukrainos puolimas artimiausiu metu mažai tikėtinas
08:53
Nauja Jungtinių Valstijų ir kitų šalių karinė pagalba padės Ukrainai susigrąžinti iniciatyvą mūšio lauke, tačiau tam prireiks laiko, o plataus masto Kyjivo pajėgų kontrpuolimas artimiausiu metu mažai tikėtinas, ketvirtadienį pareiškė vienas JAV pareigūnas.
Ankstesnę dieną Pentagonas paskelbė apie 1 mlrd. JAV dolerių (935,8 mln. eurų) vertės paketą, kurį įtraukti oro gynybos šaudmenys, artilerijos sviediniai, šaudmenys tiksliųjų raketų paleidimo įrenginiams HIMARS, prieštankiniai ginklai ir šarvuočiai.
Pripučiamas čiužinys vietoje skraidančio kilimo: Ukraina Dniestro upėje sučiupo bėglį
08:31
Ukrainos pasienio tarnyba trečiadienį pranešė, kad sučiupo vyrą, bandžiusį persikelti į Moldovą Dniestro upe, kurią jis planavo įveikti pasidaręs plaustą iš pripučiamo čiužinio ir irkluodamas rankomis.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasidalijo filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip 39 metų vyras guli ant pilvo ant pripučiamo čiužinio ir rankomis bando irkluoti per vandenį.
Kelionei jis buvo pasiruošęs: vilkėjo striuke su gobtuvu, ilgomis kelnėmis, sportbačiais, o su savimi turėjo kuprinę.
Teigiama, kad sienos apsaugos pareigūnai jį pastebėjo iš bepiločio orlaivio, o tada pasiekė vyrą valtimi ir jį sulaikė.
Per parą nukauta per tūkstantis rusų karių
08:28
Ukrainos gynėjai per vieną dieną nukovė beveik tūkstantį rusų. Tai teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime socialiniame tinkle „Facebook“.
Nuo karo pradžios Rusijos bendri koviniai nuostoliai buvo maždaug:
- personalo – apie 463 tūkst. 930 žmonių, iš jų 950 – per pastarąją parą,
- tankų – 7262 (+7) vienetai,
- šarvuotų kovos mašinų – 13957 (+15),
- artilerijos sistemų – 11867 (+31),
- operatyvinio-taktinio lygio bepiločių orlaivių – 9461 (+12),
- sparnuotosios raketos – 2119 (+1),
- automobilių įranga ir autocisternos – 15984 (+35),
- specialioji įranga – 196 (+16).
Ukrainos gynėjai ir toliau aktyviai daro okupacinėms pajėgoms nuostolius gyvosios jėgos ir technikos pavidalu, išsekindami priešą palei visą kovinio kontakto liniją. Per dieną Ukrainos gynybos pajėgų aviacija atakavo du kontrolės punktus, 8 rajonus, kuriuose buvo sutelktas personalas, ir tris priešo priešlėktuvinių raketų sistemas.
Ukraina iš fronto atitraukia amerikiečių „Abrams“ tankus: kas vyksta?
07:40
Ukraina iš fronto linijos išveda amerikiečių tankus „Abrams M1A1“. Viena iš priežasčių – rusų naudojami dronai.
Kaip praneša „Associated Press“, remdamasi dviem kariniais šaltiniais, Ukrainos ginkluotosios pajėgos 2023 m. sausio mėn. iš JAV gavo 31 „Abrams“. Jie buvo naudojami priešo kariuomenės gynybai pralaužti.
Tačiau per tą laiką mūšio laukas smarkiai pasikeitė – visur pradėti aktyviai naudoti žvalgybiniai ir atakos dronai. Tai savo ruožtu apsunkino Ukrainos tankų apsaugą. Agentūros duomenimis, iš 31 tanko jau prarasti penki.
Pasak aukšto rango gynybos pareigūno, dronų paplitimas mūšio lauke reiškia, kad „nebėra atviros teritorijos, per kurią būtų galima tiesiog važiuoti nebijant būti pastebėtam“. Todėl ši karinė technika buvo perkelta nuo fronto linijos.
„Dirbsime su savo partneriais Ukrainoje ir kitais partneriais vietoje, kad padėtume jiems apgalvoti, kaip tankus galima panaudoti šioje pasikeitusioje aplinkoje, kur viskas matoma iš pirmo žvilgsnio“, – sakė Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininko pavaduotojas admirolas Christopheris Grady.
Tai sakė ir trečias JAV kariuomenės atstovas, kuris patvirtino judėjimą su anonimiškumo sąlyga.
„Masinė ginkluotė aplinkoje su visur esančiomis bepilotėmis orlaivių sistemomis gali būti pavojuje“, – aiškino Ch.Grady, pažymėdamas, kad tankai vis dar yra svarbūs.
Kaip jau buvo pranešta, visai įmanoma, kad kai kuriuose fronto sektoriuose Ukrainai teks laikinai atsitraukti. Tokią nuomonę išsakė atsargos majoras, Rusijos ir Ukrainos karo veteranas Aleksejus Getmanas.
„Ar galėsime susigrąžinti teritorijas, kurias dabar prarandame? Pažiūrėkite, šis rusams didelių nuostolių atnešantis žygis vyksta net ne kilometrais, o dešimtimis, šimtais metrų. Todėl man atrodo, kad neverta to laikyti kažkuo reikšmingu. Taip, tai beveik pozicinis karas, bet rusai ten sutelkė beveik viską, ką turėjo, ir ruošiasi tai dar labiau sustiprinti“, – pabrėžė jis.
Pastaruoju metu Ukrainos kariškiai, Ukrainos užsienio partneriai, specialistai ir nepriklausomi ekspertai perspėja, kad Rusijos pajėgos telkia pajėgas puolimui tam tikruose fronto sektoriuose.
Jei Časiv Jaras kris: NYT aprašė, kaip galėtų klostytis įvykiai
06:35
Rusijos pajėgos neatsisako bandymų užimti Časiv Jarą Donecko srityje. Rusija pasirengusi mesti į mūšį nesuskaičiuojamą skaičių kovotojų, tačiau tai, kad į Ukrainą atkeliauja papildomos pagalbos atsargos, gali leisti ukrainiečių vadams atlaikyti puolimą.
Apie tai rašo laikraštis „The New York Times“. Leidinys pažymi, kad už Časiv Jaro esantys miestai yra ne tik svarbūs gynybiniai bastionai. Juose gyvena šimtai tūkstančių civilių gyventojų. Daugelis jų dirba pramonės įmonėse, kurios atlieka svarbų vaidmenį gaminant ginklus Ukrainoje.
„Jei Časiv Jaras žlugs, kai kurie iš šių gyventojų centrų atsidurs Rusijos artilerijos veikimo zonoje. Rusija ne kartą pademonstravo, ką ji gali padaryti, kai miestas patenka į jos ginklų taikiklį – sunaikinti vietos pramonę, sugriauti svarbią infrastruktūrą ir padaryti kadaise buvusius taikius miestus netinkamus gyventi“, – rašoma tekste.
Be to, rusams kontroliuojant Časiv Jarą, kiltų pavojus ir vos už kelių kilometrų esančiai Kostiantynivkai, pagrindiniam Ukrainos pajėgų aprūpinimo centrui rytuose.
Karinis ekspertas Sergejus Grabskis pažymėjo, kad Kostiantynivkos geležinkelis yra „Ukrainos aprūpinimo ir paramos stuburas“ rytuose. Šiemet rusai raketomis apšaudė pagrindinę miesto stotį, tačiau traukiniai vis dar važiuoja.
Tačiau karo analitikai sako, kad net jei Časiv Jaras kris, po to vyksiančios kovos greičiausiai bus ilgos ir žiaurios.
JAV rengia vieną didžiausių pagalbos paketų Ukrainai, kurio vertė – 6 mlrd. JAV dolerių
06:17
Jungtinės Valstijos ruošiasi paskelbti apie vieną didžiausių istorijoje karinės pagalbos Ukrainai paketų pagal USAI programą. Bendra jo suma sieks 6 mlrd. JAV dolerių.
JAV baigia rengti vieną didžiausių iki šiol karinės pagalbos Ukrainai paketų ir pasirašyti 6 mlrd. dolerių vertės ginkluotės ir įrangos sutartis Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, pranešė „Politico“, remdamiesi dviem JAV pareigūnais.
Šis paketas gali būti baigtas rengti ir paskelbtas jau šį penktadienį.
Pasak leidinio šaltinių, pagalbos paketą sudarys oro gynybos sistemos „Patriot“, artilerijos šaudmenys, bepiločiai lėktuvai, priešlėktuviniai ginklai ir raketos „oras-oras“, kurios bus sumontuotos naikintuvuose.
Tačiau tikėtina, kad ši įranga Ukrainą pasieks po kelerių metų, nes pinigai skiriami pagal Ukrainos saugumo paramos iniciatyvą. Pagal ją sudaromos sutartys su JAV gynybos įmonėmis dėl naujos įrangos Ukrainai gamybos, tai nėra susiję su jos išėmimu iš dabartinių JAV atsargų.
