„Į krepšinį?“ – „Maximos“ kasoje Kauno „Akropolyje“ klausia pardavėja. Iki „Žalgirio“ rungtynių Eurolygoje dar pora valandų, bet prekybos centre jau visi „į krepšinį“.
„Žalgirio“ rungtynės Eurolygoje mieste yra kaip šventė. Kritikai numes pokštą „nes ten juk nėra daugiau ką veikti“. Bet tai yra šventė todėl, kad Kaunas vertina krepšinį. Joks Lietuvos miestas jo taip nemyli, kaip Kaunas.
Įžengęs į areną pasijunti kaip kruopelytė didžiuliame inde. Didelės erdvės arenoje neglumina. Jos užburia.
Į areną atvykusieji gerokai anksčiau skuba kuo arčiau parketo. Ten jau apšilinėja žalgiriečiai, atliekantys savo metimų serijas. Anksčiau dar likus porai valandų iki rungtynių visada rasdavai Artūrą Milaknį, savo karštą rankelę treniruojantį prie trijų taškų linijos.
Dabar dažniausiai ant parketo anksčiausiai pasirodo Lukas Lekavičius ir Siimas-Sanderis Venė.
Trumpai parepetavę žalgiriečiai grįžta į rūbinę ir klauso užvedančios Gintaro Krapiko kalbos. Pakeliui sutinka būrelį gerbėjų, prašančių autografų. Rūbinėje treneris mėgsta žaisti su krepšininkų emocijomis, todėl ten visuomet skamba įkvepiantys žodžiai.
Sugrįžimas į aikštę jau kitoks. Žaidėjus pasitinka pilnėjanti „Žalgirio“ arena. Krepšininkų išbėgimas į aikštę palydimas „Depeche Mode“ dainos „Personal Jesus“ fragmentu. Ką tik nušvilpę ant parketo pasirodžiusią priešininkų komandą, žiūrovai ploja savo numylėtiniams.
Prie pat parketo išsirikiuoja būrys smalsuolių. Mergaitės droviai šypsosi ir krykštauja iš arti išvydusios Mantą Kalnietį. Dar būrelis žaliai-baltų sirgalių nė nekrustelėdami filmuoja žalgiriečių apšilimą. Kiti tiesiog stovi rankas sukišę į kišenes ir spokso, džiaugdamiesi atsidūrę kaip įmanoma arčiau krepšinio sūkurio.
Likus maždaug 10 minučių iki rungtynių pradžios žaidėjai kulniuoja rūbinės link ir sustoja tunelyje.
Veiksmas.
Išjungtos šviesos. Į aikštės centrą žengia Andrius Žiurauskas – vienintelis apšviestas žmogus arenoje. „Pakilkite iš savo vietų!“ – klykia „Žalgirio“ arenos pranešėjas, prieš tai rėžęs užvedančią kalbą. Kur kitur esate matę, kad per komandų pristatymą daugiau nei 10 tūkst. sirgalių kyla iš savo vietų?
Jis tokia greitakalbe pristato priešininkų komandos sudėtį, kad neįtempus ausų sunku kažką išgirsti. Bet tai apsunkina ir kurtinantis žiūrovų švilpimas.
O dabar... „Žalgirio“ eilė. Arenos kube pasirodo vaizdo klipas. Po vieną prie krepšio eilute išsirikiuojantys žalgiriečiai palydimi kauniečių šūksniais. Garsiausiai jie nuvilnija, kai ant parketo išbėga Paulius Jankūnas ar Mantas Kalnietis.
„Kauno Žalgiris!!!“ – vėl šaukia A.Žiurauskas.
Šviesos įsijungia, bet kauniečiai nepuola sėsti į savo vietas. Krepšininkai vos spėja išmesti vieną kitą metimą, kai arenoje staiga nuaidi Lietuvos himnas.
Ir tai ne per garso kolonėles paleista fonograma. To neleidžia labai keistos Eurolygos taisyklės. Bet pasakyk tu tai „Žalgirio“ sirgaliui.
Maždaug 11 tūkst. žiūrovų sutartinai gieda Tautišką giesmę. Kamuoliai trumpam nebebumbsi aikštėje. Jei su šiuo reiškiniu dar nesusidūrę varžovų krepšininkai nesustabdo apšilimo, pasigirsta švilpimas. Bet rezultatas vis tiek tas pats – visi sustingsta ir klausosi himno.
Galingiausiai nugriaudi dvi paskutinės eilutės:
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!
O dabar jau galite ir apšilinėti.
Atlikę paskutiniuosius metimus žalgiriečiai grįžta prie atsarginių suolo. Paskutiniai padrąsinantys Roberto Javtoko ir Manto Kalniečio šūksniai. Tvirtas Renaldo Seibučio pliaukštelėjimas. Paskutiniai G.Krapiko nurodymai jau pakeltu tonu, nes pakilo ir triukšmo lygis „Žalgirio“ arenoje.
Justinas Liaudinskas pristato „Žalgirio“ starto penketą:
Mantas Kalnietis! – šaukia J.Liaudinskas.
Hey! – tuo pačiu atsako dešimtatūkstantinė minia.
Renaldas Seibutis!
Hey!
Edgaras Ulanovas!
Hey!
Paulius Jankūnas!
Hey!
Ianas Vougioukas!
Hey!
Ginčo kamuolys ir sirgalių atodūsis arba džiaugsmingas emocijų pliūpsnis priklausomai nuo to, kas pradeda ataką.
Džiaugsmas, pyktis, palaima, nervai, nuostaba, keiksmai, triumfas, pralaimėjimo kartėlis – tokią emocijų dozę gauna sirgaliai ir žaidėjai.
Ją paįvairina „Žalgirio“ sirgalių skanduotės „Žalia-balta!“, „Visi Kauno Žalgirio fanai!“. Jeigu situacija reikalauja, pasigirsta ir „F*** You Referee“.
Žaidimai su žiūrovais, dovanėlės, kurias po areną mėto žaviosios „Žalgirio“ šokėjos, nuostabūs jų pasirodymai aikštės viduryje, arenos kube krečiami pokštai, A.Žiurausko juokeliai, J.Liaudinsko žodžių ir emocijų žaismas su pavardėmis.
Tai tie prieskoniai, su kuriais „Žalgirio“ rungtynės tampa dar skanesnės.
Nesvarbu, kaip pasibaigtų rungtynės, A.Žiurauskas dėkoja komandai pradėdamas šūksnį „Kauno...“, o „Žalgiris“ šaukia jau žiūrovai.
Žalgiriečiai ploja už palaikymą. Kitaip ir negalima – juk „Žalgirio“ rungtynės yra lankomiausios visoje Eurolygoje – vidutiniškai 11 tūkst. 255 sirgaliai per rungtynes.
Krepšininkai patraukia į erdvią rūbinę, kurioje išklauso baigiamąjį G.Krapiko žodį.
O tada – kelios minutės bendravimui su žiniasklaida. Į rūbinę susigrūda dvi dešimtys žurnalistų. Prieš kameras dažniausiai kalba Mantas Kalnietis ir Paulius Jankūnas. Niekuomet pabendrauti neatsisako Renaldas Seibutis.
Jeigu rungtynės susiklosto nesėkmingai, kai kurie žaidėjai žaibiškai mauna į dušą. Ne tas vakaras, kai jie nori pasakoti apie savo ir komandos žaidimą.
Besisukdamas rūbinėje neturi teisės jos viduryje užlipti ant „Žalgirio“ logotipo. Užsitrauksi žalgiriečių rūstybę. Kad „Žalgirio“ logotipas būtų švarus ir nesuteptas, labiausiai rūpinasi kapitonas Paulius Jankūnas.
„Per ženklą nevaikštom, alio!“ – šaukia jis nuo savo kėdės rūbinės kampe.
„Nevaikštom, ne“, – linksmai atšauna žurnalistė.
„Jūs tai jau žinot!“ – šypsosi P.Jankūnas.
Siena skiria rūbinę nuo mini sporto salės, kurioje rasi visus reikiamus treniruoklius. Čia pat – miniatiūriniai trenerių kambarėliai, virtuvėlė, vieta gydytojams ir masažistams.
Žodžiu, viskas, ko reikia yra po ranka – kompaktiškai ir patogiai.
Kol žiūrovai dar tik skirstosi iš arenos, žurnalistai skuba į spaudos konferenciją, kurioje rungtynes komentuoja abiejų komandų treneriai. „Top 16“ etape – ir abiejų klubų naudingiausi žaidėjai.
Spaudos konferenciją žiūrovai gali pamatyti „Žalgirio“ arenos kube arba portale 24sek.
Žurnalistams „Žalgirio“ rungtynės baigiasi maždaug prabėgus valandai nuo paskutinio teisėjo švilpuko. Tuo tarpu sirgaliai traukia kas kur – ar į „Akropolį“, ar į Kauno senamiestį aptarti rungtynių, o kas tiesiog poilsio į namus.
Ir taip „Žalgirio“ arenoje bėga nepamirštami Eurolygos vakarai. Kaune tai jau seniai nebėra tik krepšinio rungtynės. Tai tampa reiškiniu.
Magiškoje vietoje, kurios pavydi Europa.
