Muziejuje, kuris veiks kaip puiki edukacinė priemonė, krepšinio istorija bus pateikiama šiuolaikiškai. Tikimasi, jog pastatas virs trauko centru užsienio turistams, bus geras emocinis užtaisas Lietuvos jaunajai kartai, kuriai technologiniai sprendimai yra labai patrauklūs.
Muziejus bus padalintas į keletą atskirų erdvių: kino salę, trofėjų ekspoziciją, žaidimų kambarį, interaktyvių pramogų.
Pirmojoje, kino salėje, bus pateikiami istoriniai dalykai, švietėjiška edukacija vyks šiuolaikiškai.
Planuojama vaizdo, 3D projekcijų ir kitų inovatyvių technologijomis pateikti apie 20 minučių virtualų turą nuo pasaulinio krepšinio atsiradimo iki jo vystymo bei nuo Lietuvos krepšinio atsiradimo, jo puoselėjimo, pirmų įspūdingų pasiekimų iki šios dienos laimėjimų tarptautinėje arenoje. Reguliariai bus ruošiamos ir teminės ekspozicijos.
Trofėjų ekspozicijų salėje bus eksponuojami svarbiausi bei reikšmingiausi (TOP 10) iškovoti trofėjai, kurie būtų minimi ir prieš tai lankytojams rodomame trumpame filme. Su šiuolaikinėmis technologijomis būtų sudaroma galimybė nusifotografuoti, foną pasirenkant pačiam lankytojui, su labiausiai patikusiu trofėjumi persikeliant būtent į tą akimirką, kai jis buvo laimėtas. Pateikus teisingus duomenis (asmens el. pašto adresą) nuotrauka iš karto pasiektų lankytoją ir taptų puikiu prisiminimu.
Remiantis ekskursijos pradžioje rodomu filmu, trečiojoje erdvėje lankytojai turėtų galimybę pagal išskirtas temas (krepšinio atsiradimas, krepšinio pradžia Lietuvoje, svarbiausi laimėjimai iki šių dienų ir t.t.) daugiau sužinoti apie kiekvieną laikotarpį – 3D akinių pagalba stebėti atkurtus animuotus vaizdus.
Lankytojams taip pat būtų sudaroma galimybė pasitikrinti žinias ir tai, ką sužinojo ekskursijos metu, žaidžiant klausimų-atsakymų žaidimą prie žaidimų terminalų. Surinkus atitinkamą taškų skaičių, gaunamas prizas ar papildomas laikas žaidimų kambaryje.
Žaidimų kambaryje muziejaus lankytojai galės išbandyti savo taiklumą mesdami baudas, pasilyginti su įvairių krepšininkų ūgiu, pėdos ar plaštakos dydžiu, išbandyti kompiuterinį krepšinio žaidimą (PSP ir „Game ball“). Bus atidaryta krepšinio biblioteka, kurioje surinktos knygos apie krepšinį tiek iš Lietuvos, tiek iš kitų pasaulio šalių.
Lankytojai taip pat bus kviečiami įrašyti Lietuvos rinktinių šūkį „Mes už Lietuvą“, kuris gali būti rodomas per nacionalinės rinktinės rungtynes.
Kaunas, nes tai – krepšinio sostinė
Krepšinio namuose įsikurs ne tik muziejus, bet ir LKF administracinės patalpos su sandėliu ir automobilių stovėjimo aikštele, konferencijų salė, talpinanti iki 150 asmenų, suvenyrų parduotuvė, kavinė su lauko terasa, „Šlovės alėja“, skirta Lietuvos krepšiniui nusipelniusiems asmenims atminti.
„Idėja kilo gal 2012 m. pabaigoje ar 2013 m. pradžioje. Lietuvos krepšinio istorija – ilga. Kai važinėjomės po kitas šalis, visi buvo nustebę, jog panašaus muziejaus mes dar neturime. Juk Lietuvoje tai sporto šaka NR. 1. Steponas Darius atvedė krepšinį į Kauną, todėl ir Kaunas. Juk čia gimė Lietuvos krepšinis, čia pastatyta legendinė Kauno sporto halė, kuri tuo metu buvo vienintelė dengta krepšinio salė Europoje. Kaunas tiesiog seniai jau tituluojamas Lietuvos krepšinio sostine“, – teigė idėjos autorius LKF prezidentas Arvydas Sabonis.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis patikino, jeigu Kaunas nebūtų sutikęs palaikyti šios idėjos, Lietuva nebūtų to supratusi.
„Mes net nediskutavome dėl šio projekto. Visi savivaldybėje pakėlėme rankas „už“. Netrukus, tikėtina, balandžio 23 d., turėtume į pamatus įkasti kapsulę“, – teigė meras.
„Stebėjome, kokios yra Europoj, pasaulyje tradicijos. Nacionalinių muziejų yra mažai. Nes stiprūs yra klubai, kurie turi savus muziejus. Reikia apgalvoti viską. Mažas pastatas, bet universalus. Tiesiog mažas žemės sklypas. Tokio lygio pastatą be visų entuziazmo būtų sunku padaryti. Techninį projektą padovanojom Lietuvos krepšinio federacijai“, – teigė projekto autorius, architektas Gintautas Natkevičius.
Architektas paskaičiavo, jog metinės pastato išlaidos sieks 4 500 eurų, kai kitų panašių modernių pastatų išlaikymas viršija ir 17 000 eurų. Tai inžinierių laimėjimas.
„Yra Sabonis, yra Visvaldas – visi sutinka prisidėti. Kai tokios asmenybės, kaip Kaune šie namai gali neišdygti?“ – šyptelėjo G.Natkevičius.
Pasak jo, nuo 1991 m. Lietuvoje nebuvo pastatytas nė vienas naujas muziejus – tik rekonstruoti esantys.
Prireiks apie 2 mln. eurų
Krepšinio namų idėja buvo paviešinta dar 2015 m. vasarą. Simbolinę kapsulę planuota įkasti 2016 m. pavasarį, tačiau tam sutrukdė biurokratinės kliūtys.
A.Sabonis patikino, kad ir pats finansiškai prisidės prie šio projekto. Kviečia tai padaryti ir visus krepšinio gerbėjus.
Projekto įgyvendinimui reikės apie 2 mln. eurų. Pinigus žadėta surinkti pardavus LKF turimus vertybinius popierius, dabartines biuro patalpas Vilniuje, o likusią trūkstamos sumos dalį surinkti iš privačių rėmėjų. Kauno miesto savivaldybei tai nekainuos nė euro. Iki šios dienos šiai idėjai įgyvendinti dar nieko neišleista.
„Pusę sumos jau turime surinkę iš to, ką uždirbo Europos čempionatas. “Dėžutei„ jau turime pinigų, reikia atrasti jų tik vidaus įrengimui. Ieškosime privačių rėmėjų“, – patikino LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas.
A.Sabonis patikino, kad ir pats finansiškai prisidės prie šio projekto. Kviečia tai padaryti ir visus krepšinio gerbėjus. Planuojama steigti tam tikslui net lėšų rinkimo fondą.
Pasiteiravus, kokiu pavyzdžiu rėmėsi kurdami projektą, M.Špokas patikino, kad analogų tokiam muziejui tiesiog nėra.
„Muziejus bus gyvas. Ne taip, kai atidarai duris, pamatai valtį ir išeini. Apeiti muziejų truks apie 40 minučių, interaktyvumas tęsis viso lankymosi metu, o pabaigoje reiks palikti žinutę. Tai ne komercinis projektas. Vaikams įėjimas kainuos simboliškai, dėl bilietų kainų dar nemąstėme“, – užsiminė LKF generalinis sekretorius.
Simboliška, kad Krepšinio namai įsikurs adresu Santakos g. 11, būtent tokiu numeriu pažymėtais marškinėliais aikštelėje pasirodydavo ir pats A.Sabonis.
Pastatas šalia dviejų upių santakos, Nemuno pakrantėje, turėtų išdygti per metus nuo statybų pradžios. O kada bus įkurtas vidus, dar nėra aišku.
„Nebus tai penkmečio planas. Lietuvos šimtmečio jubiliejaus proga jau turėtų stovėti“, – patikino V.Matijošaitis.
