Šarūnas Marčiulionis turi įvairių džiaugsmų pastaraisiais metais.
Praėjusią savaitę jis virė organizuodamas 10-mečio šventę padeliui – rakečių sportui, kurį pats pamėgo ir kurio pamatus pats aktyviai lipdė, kol padelis pagavo mados bangą ir dabar skaičiuoja apie pusantro šimto aikščių Lietuvoje ir gausiai augantį žaidėjų skaičių.
Pirmajam į NBA patekusiam Lietuvos krepšininkui ne mažiau svarbu, kad auga ir jo sūnaus žaidimas.
A.Marčiulionis neseniai baigė savo trečią sezoną už Atlanto, bet pirmąjį kuriame įžaidėjas tapo „Saint Mary's Gaels“ universiteto komandos lyderiu.
22 metų vilnietis tapo vienu geriausių NCAA aikštės generolų, užsidirbęs WCC konferencijos geriausio žaidėjo titulą.
Vesdamas savo ekipą link „Kovo beprotybės“ kovų, į kurias patenka geriausios NCAA komandos, buvęs „Ryto“ gynėjas šį sezoną pats progresavo plačiais žingsniais.
„Susideda viskas: gyvenimiškas stabilumas, aplinka, trenerio pasitikėjimas, galbūt ir jo paties nenoras susitaikyti su buvusia situacija, – apie sūnaus progresą sakė Š.Marčiulionis, nuo NBA laikų pats išlaikęs ryšius JAV ir gerai pažinęs amerikiečių krepšinio dėsnius. – Ne paslaptis, kad po dviejų sezonų buvo įvairių minčių, žaidimo laiku niekas nelepino, bet NCAA dažnai jauni žaidėjai turi kopti savotiškais hierarchijos laiptais.“
Bręsdamas ir tvirtėdamas A.Marčiulionis savo judesiais vis labiau primena tėvą. Staigus pirmasis žingsnis, tvirtas kūnas ir jo valdymas,
