Portalo 15min rubrika „Ar žinai?“ primena svarbiausius rugsėjo 11-osios faktus: kas nutiko tą lemtingą dieną ir kokių padarinių tai turėjo visam pasauliui.
Kada pakilo teroristų užgrobti lėktuvai ir kur jie turėjo skristi?
2001 m. rugsėjo 11 d. buvo antradienis. Lėktuvai, kurie buvo užgrobti tą dieną, pradėjo kilti į orą 7 val. 59 min. Pirmasis pakilo „American Airlines“ lėktuvas „Boeing 767“, skridęs iš Bostono į Los Andželą. Juo skrido 92 keleiviai.
8 val. 14 min. pakilo „United Airlines“ lėktuvas „Boeing 767“, kuriame buvo 65 keleiviai. Jis taip pat skrido iš Bostono į Los Andželą.
8 val. 20 min. „American Airlines“ lėktuvas „Boeing 757“ pradėjo skrydį iš Vašingtono į Los Andželą. Šiuo lėktuvu skrido 64 žmonės.
Galiausiai 8 val. 42 min. „United Airlines“ lėktuvas „Boeing 757“ pakilo iš Naujojo Džersio į San Fransiską. Šiuo lėktuvu skrido 44 keleiviai.
Kaip vyko patys išpuoliai?
Tos dienos siaubas prasidėjo 8 valandos 45 minutės vietos laiku, kuomet pirmasis iš keturių minėtų lėktuvų skrisdamas 790 km/val. greičiu įsirėžė į šiaurinį Pasaulinio prekybos centro Niujorke bokštą.
Prieš smūgį dvi lėktuvo stiuardesės dar spėjo susisiekti su „American Airlines“ ir pranešti apie lėktuvo užgrobimą. Jos pranešė, kad teroristai pasitelkė purškiamas dujas, peilius ir grasino turintys bombą. Paskutiniai žodžiai, kuriuos spėjo ištarti stiuardesė, kalbėdama telefonu, buvo „O Dieve, mes skrendame gerokai per žemai...“
Smūgis 80-ajame pastato aukšte paliko didelę degančią skylę. Šimtai žmonių žuvo smūgio metu, dar šimtai buvo įkalinti viršutiniuose aukštuose. Dūmai ir dulkės neleido gelbėtojų sraigtasparniams priskristi ir išgelbėti šių žmonių, ir didelė jų dalis, stengdamiesi išgyventi, tiesiog šoko per langus.
Pastatai buvo skubiai pradėti evakuoti, o televizijos kameros tiesiogiai transliavo tai, kas iš pradžių atrodė kaip tragiškas nelaimingas atsitikimas.
Praėjus 18 minučių, dar vienas „Boeing 767“ staiga pasirodė danguje ir įsirėžė į pietinį bokštą ties 60-uoju aukštu. Visi 65 lėktuvo keleiviai žuvo iš karto. Po susidūrimo įvyko didelis sprogimas, o nuolaužos pradėjo kristi ant aplinkinių pastatų ir gatvių.
Vieno iš šio skrydžio keleivių paskutinis skambutis savo tėvui skambėjo taip: „Viskas labai blogai, tėti. Jie dūrė peiliu stiuardesei. Jie turi peilius. Jie sako, kad turi bombą. Keleiviams bloga, jie vemia. Lėktuvas daro staigius judesius. Aš nemanau, kad jį valdo pilotas. Aš manau, mes trenksimės į žemę. Aš manau, jie skrenda į Čikagą ar kažkur kitur ir rėšis į pastatą. Nesijaudink, tėti. Jei tai nutiks, tai nutiks labai greitai.“
Tiesiogines televizijos transliacijas stebėti pradėjo milijonai žmonių. Netrukus įvyko ir trečiasis susidūrimas: 9 val. 45 min. vietos laiku dar vienas lėktuvas, apsukęs ratą virš Vašingtono, trenkėsi į vakarinę pagrindinio Pentagono (JAV Gynybos departamento būstinės) pastato sieną.
Užsiliepsnoję lėktuvo degalai sukėlė didžiulį gaisrą, dėl kurio dalis pastato sugriuvo. Iš viso žuvo 125 Pentagone buvę žmonės, taip pat 64 lėktuvo keleiviai. Beveik iš karto po smūgio į Pentagoną Baltieji rūmai ir Kapitolijus buvo evakuoti.
Praėjus mažiau negu 15 minučių nuo smūgio į Pentagoną, pietinis Pasaulio prekybos centro bokštas susmuko žemyn ir paskendo didžiuliame dulkių ir dūmų debesyje.
Pastatas buvo suprojektuotas taip, kad atlaikytų 320 km/val. greičio vėjus ir įprastinius gaisrus, tačiau jo konstrukcijos neišlaikė ypač didelio karščio, atsiradusio degant lėktuvų degalams.
Dar po pusvalandžio, maždaug 10 val. 30 min. vietos laiku, sugriuvo ir šiaurinis Pasaulinio prekybos centro bokštas.
Kiek aukų pareikalavo šis teroristinis išpuolis?
Iš viso 2976 aukų.
Pačiame Pasauliniame prekybos centre ir greta jo žuvo 2606 žmonės, įskaitant 343 ugniagesius ir medikus bei 60 policijos pareigūnų.
Daugelis jų po lėktuvų smūgių liko įkalinti viršutiniuose aukštuose ir negalėjo pabėgti.
Dar 125 žmonės žuvo Pentagone. 245 aukos skrido keturiais teroristų užgrobtais lėktuvais: iš jų keleivių niekas neišgyveno.
Išgyveno tik 6 žmonės, buvę Pasaulinio prekybos centro bokštuose jų griūties metu.
Sužeista buvo apie 10 tūkst. žmonių.
Tik praėjus keleriems metams po išpuolių, paaiškėjo, kad bokštų griūties poveikis sveikatai buvo ir netiesioginis: apie 18 tūkst. asmenų patyrė neigiamą poveikį dėl to, kad iškart po atakų prisikvėpavo kenksmingų dulkių, kurių buvo daug katastrofos vietoje.
Kas nutiko ketvirtajam lėktuvui?
Nuo dar didesnės katastrofos JAV rugsėjo 11-ąją išgelbėjo lėktuvo keleivių didvyriškumas. Ketvirtąjį lėktuvą teroristai užgrobė praėjus maždaug 40 minučių po to, kai jis paliko Niuarko tarptautinį oro uostą Naujajame Džersyje.
Tuo metu lėktuvo keleiviai jau žinojo, kas nutiko Niujorke ir Vašingtone. Nors užgrobę lėktuvą teroristai tikino keleivius, kad lėktuvas saugiai grįš į oro uostą, jie suprato, kad tai melas.
Keletas lėktuvo keleivių nusprendė užpulti lėktuvo grobėjus. Prieš tai jie spėjo paskambinti savo artimiesiems ir atsisveikinti. Manoma, kad keleiviai puolė teroristus su ugnies gesintuvu, ir šie tyčia nutarė sudaužyti lėktuvą, supratę, kad neišlaikys jo kontrolės.
Lėktuvas apsivertė ir ėmė skristi žemyn, o netrukus rėžėsi į žemę lauke vakarų Pensilvanijoje. Visi 45 lėktuvo keleiviai žuvo.
Į kur teroristai planavo nukreipti lėktuvą, neaišku. Tai galėjo būti Kapitolijus, Baltieji rūmai arba viena iš keleto atominių elektrinių, esančių rytinėje JAV pakrantėje.
Kas buvo teroristai, įvykdę išpuolius?
Išpuolius įvykdė islamistai iš Saudo Arabijos ir kelių kitų valstybių. Juos finansavo Osama bin Ladenas, teroristinės organizacijos „al-Qaeda“ vadovas.
„Al-Qaeda“ susikūrė Afganistano ir SSRS karo metu. Tuomet tai buvo viena iš partizaninių organizacijų, kovojusių prieš SSRS okupaciją.
SSRS pasitraukus iš Afganistano, O.bin Ladenas su bendraminčiais nutarė, kad organizacija turėtų tęsti veiklą, kovodama už musulmonų interesus visame pasaulyje.
Į JAV O.bin Ladenas dėmesį atkreipė po Persų įlankos karo. Jis griežtai pasisakė prieš amerikiečių įsikišimą į karą ir JAV bazių buvimą regione.
1998 m. O.bin Ladenas atvirai paskelbė karą Amerikai, teigdamas, kad taikiniai yra visi amerikiečiai – tiek kariuomenė, tiek civiliai. Tai jis skelbė, anot jo, dėl neteisėto JAV kariuomenės buvimo Artimuosiuose Rytuose ir JAV pagalbos Izraeliui.
Pirmuosius teroristinius išpuolius prieš JAV „al-Qaeda“ įvykdė būtent šiais metais – tai buvo išpuoliai prieš JAV ambasadas Tanzanijoje ir Kenijoje, kurių metu žuvo per 200 žmonių.
Patys Rugsėjo 11-osios išpuoliai buvo pradėti planuoti 1998 m. O.bin Ladenas su savo artimiausiais pavaldiniais viską planavo asmeniškai, taip pat parinko asmenis, kurie vykdys išpuolius.
Daugelis būsimų teroristų pirmą kartą susitiko ir užverbuoti buvo Vokietijoje, Hamburge.
Kai kurie teroristai gyveno JAV ilgiau negu metus ir netgi mokėsi pilotuoti lėktuvus JAV skrydžių mokyklose nuo 2000 m. Kiti į JAV atvyko tik prieš atakas.
Teroristai lengvai įsinešė peilius į lėktuvus pro apsaugos postus trijuose JAV rytinės pakrantės oro uostuose: tuo metu patikros dar nebuvo tokios griežtos kaip dabar.
Visi keturi lėktuvai, kuriuos užgrobė teroristai, skrido į Kaliforniją: teroristai juos pasirinko žinodami, kad šiuose lėktuvuose bus pakankamai degalų.
Kaip į įvykius reagavo JAV prezidentas George'as W.Bushas?
G.W.Bushas apie pirmojo lėktuvo smūgį buvo perspėtas 8 valandos 50 minučių vietos laiku. Tuo metu jis lankėsi mokykloje ir vaikams kaip tik skaitė pasaką.
Iš pradžių buvo manyta, kad įvykis – nelaimingas atsitikimas, ir G.W.Bushas nenutraukė savo vizito. Tik į Pasaulio prekybos centrą įsirėžus antrajam lėktuvui tapo aišku, kad tai – teroro aktas.
Apie 9 val. 30 min. G.W.Bushas kreipėsi į JAV visuomenę, paskelbdamas, kad įvyko „nacionalinė tragedija“, „teroristų išpuolis prieš mūsų šalį“ ir kad federalinė valdžia padarys viską, kad surastų ir nubaustų kaltuosius.
Apie 19 valandą G.W.Bushas grįžo į Baltuosius rūmus, o apie 21 valandą jis dar kartą kreipėsi į JAV visuomenę.
Jis pasakė: „Teroristai gali sugriauti mūsų didžiausius pastatus, bet jie negali sugriauti Amerikos. Jie išlydė pastatų plieną, tačiau jie nieko negali padaryti plieninei amerikiečių valiai.“
Jis taip pat pareiškė: „Mes nedarysime jokios skirties tarp tų, kurie įvykdė šiuos išpuolius, ir tų, kurie slėpė jų vykdytojus.“
Kas įvyko vėliau?
Išpuolių vietose buvo skubiai pradėti žmonių gelbėjimo darbai. Visiems virš JAV skridusiems lėktuvams buvo nurodyta kuo skubiau leistis.
Į orą buvo pakelti JAV kariniai lėktuvai, jiems buvo nurodyta atakuoti bet kokį keleivinį lėktuvą, kuris elgsis tarsi būtų užgrobtas teroristų.
Iš Manhatano buvo evakuota daugiau negu milijonas žmonių. Policijos pareigūnai ir ugniagesiai iš visų JAV ėmė vykti į Niujorką, kad prisidėtų prie gelbėjimo darbų.
Dar tą pačią JAV žvalgybos tarnybos informavo G.W.Bushą, kad dėl išpuolių kalta „al-Qaeda“.
Spalio 7 d. prasidėjo operacija „Viską ištverianti laisvė“. Tai buvo JAV vadovaujama tarptautinė operacija, kuria siekta sužlugdyti Talibano režimą Afganistane ir sunaikinti O.bin Ladeną.
Per du mėnesius JAV nuvertė Talibaną, tačiau operacija tęsėsi: koalicijos pajėgos stengėsi išnaikinti paskutinius Talibano likučius, įsitvirtinusius kaimyniniame Pakistane.
Afganistane JAV pajėgos liko iki 2021 m. Tačiau 2021 m. Talibanas susigrąžino Afganistano kontrolę.
Siekiant efektyviau kovoti su terorizmu, 2002 m. JAV buvo sukurtas visiškai naujas JAV vyriausybės padalinys – Vidaus saugumo departamentas.
Be to, Nacionalinei saugumo agentūrai buvo suteikta daugiau galių. Teisės aktus, skirtus kovai su terorizmu, priėmė ir daug kitų pasaulio valstybių.
Pasaulio prekybos centro griuvėsių valymas buvo baigtas 2002 m. gegužę. Iš viso nelaimės vietoje dirbo per 37 tūkst. gelbėtojų, iš griuvėsių vietos buvo išgabenta per 1,8 mln. tonų nuolaužų.
Didelė dalis gelbėtojų, dirbusių Pasaulio prekybos centro griuvėsiuose po 2001 metų rugsėjo 11-osios įvykių, susirgo vėžiu.
2011 m. buvo sukurtas specialus Rugsėjo 11-osios kompensacijų fondas.
Gelbėtojams buvo rezervuota 4,3 mlrd. dolerių, iš kurių 1,8 mlrd. dolerių buvo skirta gydymui, likusi dalis – kompensacijoms. Didžiausia kompensacija vienam asmeniui siekė 4 mln. dolerių.
2006 m. toje pačioje vietoje buvo pradėtas statyti naujas pastatas – Vieno pasaulio prekybos centras. Jis duris atvėrė 2014 m.
O.bin Ladenas iš pradžių neigė prisidėjęs prie teroro išpuolių organizavimo, tačiau 2004 m. prisipažino juos organizavęs. Jis liko laisvėje iki 2011 m. gegužės 2-osios, kuomet buvo susektas ir nužudytas Pakistane.
Pirmą kartą šis tekstas buvo publikuotas 2016 m., po to atnaujintas.
