Š.Plado sportinė karjera plento žiede trunka jau 15 metų. Šarūną galime vadinti tituluočiausiu Lietuvos plento žiedo lenktynininku: startavęs 2000 m., šis lenktynininkas 10 kartą Lietuvos čempionu tapo 2011 m. Ir greičiausiu: šiam sportininkui priklauso Kačerginės žiedo rato įveikimo laiko rekordas. 2003 m. pirmą kartą pasiekęs 1 min. 13 sek., nuo to laiko kas porą metų rekordą gerindavo ir dabar jis yra 1 min. 10,1 sek.
Su Šarūnu kalbamės apie jo pasiryžimą dalyvauti WSBK etape.
– Pradžiai, kokios 3 pergalės ar esminiai lūžiai yra svarbiausi jūsų, kaip sportininko, karjeroje?
Kadangi dažniausiai užimdavau prizines vietas, tai tapo rutina ir jau nebevedė tobulėjimo link
– Po kelerių metų važinėjimo gatvėse supratau, kad neišnaudoju nei savo, nei motociklo galimybių, todėl 2000 m. išsikėliau tikslą išbandyti važiavimą sportine trasa. Ir man tai patiko. Čia galėjau išnaudoti motociklo galimybes ir pats tobulėti – tiek kaip sportininkas, tiek kaip asmenybė. Iki 2007 m. dalyvaudavau tik Pabaltijo čempionatuose. Kadangi dažniausiai užimdavau prizines vietas, tai tapo rutina ir jau nebevedė tobulėjimo link.
Tuomet pradėjau dalyvauti Vidurio Europos čempionatuose, kur pradžioje užimdavau žemesnes nei dešimtuko pozicijas – tai buvo puiki proga siekti geresnių rezultatų.
Trečiasis lūžis įvyko 2011 m., kai aplankė mintis startuoti su pasaulinio garso sportininkais, taigi – WSBK.
O jei kalbėtume apie pergales... Esu sukaupęs daugiau kaip šimtą prizininkų taurių, tačiau neteikiu tam didelės reikšmės. Įsimintiniausios varžybos man yra tos, kuriose virė įnirtinga kova ir nebūtinai nugalėjau. Daug svarbiau man buvo paspausti oponentui ranką po varžybų, pasidžiaugti mūsų kova, ir kartais, atsiradus galimybei, pasitempti žvelgiant į kolegos pergalę.
– Vykstate į pasaulinio lygio plento žiedo lenktynes, esate pirmasis toks iš viso Pabaltijo. Ką reikia pasiekti, kokį atrankos kriterijų atitikti, kad galėtumėte dalyvauti tokiose varžybose?
– Sportininkas pateikia organizatoriui savo pasiekimų aprašymą, t.y. CV. Tada organizatorius svarsto ir patvirtina arba atmeta. Jeigu patvirtina, sportininkas turi kreiptis į savo šalies motociklų sporto federaciją prašydamas leisti startuoti pasaulio čempionate, taip pat gauti FIM pasaulinę licenciją. Svarbiausias kriterijus turbūt yra tai, kad sportininkas būtų pakankamai greitas ir galėtų praeiti kvalifikaciją.
Siunčiant CV būtina pateikti, koks yra sportininko rato įveikimo laikas trasose, kuriose organizuojamas pasaulio čempionatas. Aš pateikiau savo laikus iš Jerezo ir Brno trasų. Kvalifikacinis važiavimas patvirtinamas tuo atveju, jeigu rato įveikimo laikas neviršija 107 proc. lyderio rato įveikimo laiko. Tai organizatorius preliminariai paskaičiuoja pagal pasiekimų aprašyme pateiktus duomenis. Tuomet išduodamas „Wild Card“ sportininkui, norinčiam dalyvauti tik viename etape.
– Kada kilo mintis dalyvauti tokio rango lenktynėse? Galbūt tai yra gyvenimo svajonė?
– Kai pradėjau sportininko karjerą, apie tai net nesvajojau. Pabaltijo kontekste tai atrodė tiesiog nerealu.
Tačiau 2011 m. jau pradėjau austi mintį. Tada 10-ą kartą tapau Lietuvos čempionu „Superbike“ klasėje, taip pat dalyvavau atskiruose Vidurio Europos čempionatų etapuose kaip treniruotėse. Tai reiškia, kad bendroje įskaitoje nekovojau dėl taškų, tačiau neretai iškovodavau prizines vietas. Taip „treniruotis” toliau nebemačiau prasmės.
Tačiau pasirinkau sudėtingesnį kelią norėdamas įsitikinti, kad galėsiu pats paruošti motociklą, įgauti neįkainojamos patirties ir žinių. Man smagu išsikelti tikslus, kurie būtų prasmingi
Tada supratau, kad dar vienas žingsnis profesionalumo link būtų startuoti su geriausiais pasaulio sportininkais. Taip gimė mintis dalyvauti „World Superbike“ čempionate.
Pradžioje turėjau galimybę dalyvauti WSBK važiuojant profesionalioje komandoje, su profesionaliai paruoštu motociklu – taip būtų buvę paprasčiau ir greičiau. Tačiau pasirinkau sudėtingesnį kelią norėdamas įsitikinti, kad galėsiu pats paruošti motociklą, įgauti neįkainojamos patirties ir žinių. Man smagu išsikelti tikslus, kurie būtų prasmingi.
Planavau dalyvauti 2012 m., tačiau, pradėjęs ruoštis, patyriau traumą. Po to keletą metų nepalankiai klostėsi aplinkybės ir vėlgi nepavyko pasiekti užsibrėžto tikslo.
– Kur ir kaip ruošėtės šioms varžyboms?
– Vidurio Europos trasos, kuriose treniravausi, yra arčiausiai Lietuvos, ir gana aukšto lygio, kad jose būtų galima ruoštis Pasaulio čempionatui. Taip pat žiemą nuvykau pasitreniruoti ir į „Jerez“ trasą.
– Vadinasi, jums jau pažįstama ši trasa? Čia vyksta „MotoGP“ lenktynės, anksčiau vyko ir F-1 etapai, o trasos viduryje įrengtoje motokroso atkarpoje vyko ir keli pasaulio čempionatai...
– Taip, jau šiek tiek pažįstama. Tai – puiki, įdomios konfigūracijos, pasaulinio lygio trasa. Man ji patiko, nes jos konfigūracijoje nėra ilgų tiesiųjų, o tai reiškia, kad motociklo galingumas neturi tiek daug įtakos rezultatui. Man tai tiko, nes mano motociklo galia yra gerokai mažesnė nei kitų sportininkų motociklų, dalyvaujančių šioje klasėje.
Dar viena priežastis, kodėl pasirinkau šią trasą – čia etapas vyksta sezono pabaigoje, taigi turėjau visą sezoną treniruotėms ir pasiruošimui, kuris vyko ne taip jau ir sklandžiai. Turėjau du nesėkmingus kritimus, kaulų lūžius ir privalėjau padaryti pertraukas.
– Čempionato koncepcijos esmė – motociklų modeliai, kuo artimesni galimiems įsigyti „stokiniams“, viešojo naudojimo keliams skirtiems motociklams. Koks yra jūsų motociklas?
– Mano motociklas – „Yamaha R6“, 2009 m. laidos. Modifikuotas variklis, pakeista sportinė pakaba, taip pat elektronika. Visus šiuos motociklo paruošimo darbus atlikau pats. Nors jis yra konkurencingas Vidurio Europos čempionatuose, Pasaulio čempionate lygiuotis į geriausių sportininkų techniką būtų per drąsu.
– Dalyvausite „Supersport“ klasėje, kur galima variklių galia 400–750 cm3. Kodėl prieš 3 metus litro kubatūros motociklą pakeitėte į 600 cm3?
– Beveik visą savo, kaip sportininko, karjerą važiavau su litro kubatūros motociklu „Superbike“ klasėje. Kai pradėjau domėtis dalyvavimu WSBK, išsiaiškinau, kad turiu galimybę dalyvauti arba „Supersport“, arba „Superbike“ klasėse. Dalyvauti pastarojoje būtų žymiai brangiau, nes motociklo modifikavimui yra platesnės ribos. Tad, dėl riboto biudžeto, pasirinkau dalyvavimą „Supersport“ klasėje su 600 cm3 kubatūros motociklu. Kadangi prie jo nebuvau pratęs, daug dalykų man buvo nauja – tiek važiavime, tiek motociklo modifikavime.
– Jūsų startinis numeris buvo 3, kai pradėjote važiuoti su 600 cm3 – 53. Dabar, šiose varžybose, pasirinkote, sakykime, drąsų nr. 13. Visur išlieka skaičius 3. Kodėl?
– Mano, kaip sportininko, karjeros pradžioje buvo trys stiprūs sportininkai Pabaltyje – tai estas Hano Veltas, latvis Agris Neija ir aš. Paprastai per varžybas pagrindinėse Pabaltijo trasose taip ir finišuodavome visi, tik vis pasikeisdami pozicijomis. Kai Pabaltijo čempionate užėmiau trečiąją vietą, Agris Neija buvo antras, o Hano Veltas – pirmas, taip ir pasidalinome startiniais numeriais.
Vėliau mano užimtos vietos čempionate keisdavosi, tačiau numerį pasilikau tą patį – jis man tiesiog patiko. Kai perėjau į 600 kub. cm klasę, kiek pamenu, nebuvo galima naudoti vieno skaičiaus, tai tiesiog pridėjome 5 – taip atrodė geriausiai.
Na, o šiame čempionate „53“ jau buvo užimtas, tad rinkausi iš to, kas buvo likę. Ypatingos reikšmės numeriams neteikiu, tiesiog taip susiklostė.
– „Boksuose“ dalinsitės garažu su dar trimis skirtingų klasių dalyviais iš vienos komandos, visi važiuosite su „Yamaha“ motociklais. Ar jau susipažinote su šiais sportininkais, galbūt palaikote ryšį?
– Informaciją, su kokiais sportininkais ar komanda dalinsimės „boksu“, sužinojau tik prieš išvykdamas iš Lietuvos, todėl neturėjau daug laiko labiau pasidomėti. Spėjau tik apžvelgti jų biografijas, todėl žinau, kad jie nėra naujokai šiame čempionate. Tai džiugina – labai tikiuosi, jie pasidalins savo patirtimi.
– Į varžybas vykstate su gyvenimo drauge Lina Markevičiūte. Kas dar bus jūsų palaikymo, mechanikų komandoje?
– Paprastai varžybose nesamdau mechanikų, kadangi pats visada rūpinuosi savo motociklu. Rimtesnėse varžybose tai nėra paprasta, bet įmanoma. Apsidžiaugiau sužinojęs, kad atskris pagelbėti komandos narys Tauras Norkūnas ir dar keli artimi draugai iš Lietuvos.
Paprastai varžybose nesamdau mechanikų, kadangi pats visada rūpinuosi savo motociklu. Rimtesnėse varžybose tai nėra paprasta, bet įmanoma
– Ko tikitės iš šių varžybų? Kokius reikalavimus, tikslus sau keliate?
– Pradinis tikslas būtų įveikti kvalifikacinį barjerą, kad galėčiau startuoti pagrindinėse varžybose. Iš varžybų tikiuosi tos neįkainojamos patirties, apie kurią jau kalbėjau. Be abejo, labai norėčiau pabendrauti su sportininkais ir gauta informacija pasidalinti su Lietuvos lenktynininkais.
– Su kuriuo WSBK dalyviu norėtumėte pasikalbėti ir ko jo paklaustumėte? Iš kurio sportininko eisite pasiimti autografo?
– Favoritų tarp garsių sportininkų neturiu, tačiau labai domiuosi jų karjeros raida – juk visada būna tiek pakilimų, tiek nuosmukių. Man visada įdomu, kaip sportininkų biografijose atsispindi šie jų gyvenimo etapai. Neplanavau imti autografų, man svarbiau būtų susipažinti su jais, kad ateityje galėčiau palaikyti draugiškus ryšius.
– Ir pabaigai... Kodėl pradėjote sportuoti ir motokroso trasoje? Kokie įspūdžiai?
– Motokroso trasoje važinėju jau kelias žiemas, kad palaikyčiau sportinę formą, kai baigiasi plento žiedo sezonas. Tai – labai smagus sportas, kuris reikalauja stiprios fizinės jėgos ir ištvermės. Pradėjęs sportuoti motokrose supratau, kad tai – gerokai pigesnis sportas nei plento žiedas. Taip pat, palyginus su plento žiedu, yra kur treniruotis – Lietuvoje nemažai motokroso trasų.
Ispanijoje vyksiančiame etape „Superbike“ klasėje varžysis ir pernai metų čempionas Sylvainas Guintoli, ir 2011 m. „Supersport” klasės čempionas Chazas Daviesas bei Leonas Haslamas, garsaus buvusio britų lenktynininko, 3 kartus pasaulio čempiono Rono Haslamo sūnus. Tarp „Wild Card“ sportininkų bus ir Maxas Biaggi, pagarsėjęs kaip aršus Valentino Rossi varžovas 2002-2005 m. „MotoGP“ čempionate, „Superbike“ čempionu tapęs 2010 ir 2012 m.
„World Superbike” čempionatas pirmą kartą surengtas 1988 m. Tai – viena iš geriausių pasaulyje lenktynininkų kalvių. Būtent šiame čempionate 1993-1999 m. motociklų sporto legenda Carlas Fogarty laimėjo 4 čempiono titulus su „Ducati“, po jo dar trejus metus taip pat su „Ducati“ dominavo Troy‘us Baylissas. Čia du kartus pasaulio čempionu tapo ir Colinas Edwardsas su „Honda“ bei ant apdovanojimų pakylos lipo daugelis kitų gerai žinomų motociklininkų.
