„Custom“ motociklų subkultūra – perdaryti rankomis, unikalūs kūriniai

Motociklizme šiandienos pasaulinė tendencija yra „custom“ motociklų subkultūra, kurios esmė – perdaryti rankomis, unikalūs kūriniai. Čia bene ryškiausias elementas – tai estetikos svarba. Apie visa tai būtų galima rašyti labai daug, tad šis tekstas – tik lakoniška informacija ir pasvarstymai, kas tai yra.
„The Distinguished Gents Ride“ renginys Londone
„The Distinguished Gents Ride“ renginys Londone / T​he​b​ike​s​hed.cc/Michailo Jershovo nuotr.
Temos: 1 Motociklas

„Custom“ – plati sąvoka

„Custom“ – angl. „padarytas pagal užsakymą“. Tačiau ši sąvoka gali klaidinti, nes „custom“ kol kas vadinami kone visi iš esmės (konstrukcija, proporcijomis) perdaryti „kruizeriai“ („čoperiai“), „boberiai“, „streetfighter‘iai“, net „supermoto“ ar „vintažiniai“ motokroso aparatai.

Šios sąvokos įvairovę atskleidžia ne tik didžiosios pasaulio parodos, kaip „Custom Bike Show“ Bad Zalcufleno miestelyje Vokietijoje, bet ir Lietuvoje vykstanti „Rising Thunder Custom Bike Show“ – čia išvysime nuo prieškarinių, sovietinių iki šiuolaikinių perdarytų motociklų.

Tad per daug neanalizuojant apibrėžimo, kuris neišvengiamai turės transformuotis pagal motociklų, sukurtų „pagal užsakymą“, tipų gamą, žvilgtelėkime į tą plieninių žirgų veislę, kurią itin ryškiai vienija menų samplaika: klasikiniai, retro, „cafe racer‘iai“, „scrambler‘iai“ ir kiti.

Yamaha-motor.eu​ nuotr./„Yamaha XJR1300“
Yamaha-motor.eu​ nuotr./„Yamaha XJR1300“

Kuo dėtos barzdos ir ūsai?

Šiuo metu pasaulis diktuoja apžėlusio vyro įvaizdį. Gal dėl to, kad taip vyras atrodo bent 10-čia metų vyresnis ir tai suteikia jam solidžios, brandžios asmenybės prieskonį? Arba tokiu būdu norima pabrėžti laukinį „vyriškumą“? Koks bebūtų mados atsakymas nūdieną, štai ūsai visada simbolizavo džentelmeniškumą – aristokratijos, elito, XX a. detektyvų ir jų ekranizacijos galantiško vyro simbolį. Jeigu dar pridėsime tvido liemenę, odines pirštines ir šilkinį šalikėlį – tai bus nemirštanti klasika.

„The Distinguished Gentleman‘s Ride“, kuriame dalyvauja būtent tokio įvaizdžio vyrukai, susirenka paskutinį rugsėjo savaitgalį beveik 80-yje šalių. Džiugu, kad 2015-aisiais ir Vilniuje pirmą kartą suburzgė išskirtinių motociklų savininkai, išsipustę pagal „pageidautini ūsai“ aprangos kodą. Čia sveikintina, jeigu kojinės derinamos prie šalmo, o marškinių sąsagose – įspausta vairuojamo motociklo firmos emblema.

Ši subkultūra – kaip savotiška drąsa pripažinti, kad motociklas yra grožio (įvaizdžio) sampratos išraiška. Net jeigu teigiama, kad „custom“ motociklas turi būti patikimas važinėti kasdien ar greitas, tai nėra šios kultūros išskirtinis bruožas. Ne patikimumas ar patogumas, bet būtent vizualinė pusė kuria ypatingą atmosferą ir ne tik motociklų, bet ir savininkų išskirtinumą.

VIDEO: 2015 m. Londono džentelmenų išvyka, kurioje dalyvavo daugiau negu 1200 motociklininkų

„Cafe racer“ paveldas – „rokerių“ kultūra

„Cafe racer‘ių“ kultūra kilo 6 dešimtmetyje Didžiojoje Britanijoje kaip greito motociklo prototipas, kuriuo, jį patobulinę, maištaujantis jaunimas lėkdavo nuo kavinės iki kavinės. 1959 m. kunigas Johnas Oatesas įkūrė jaunimo klubą „Club 59“, o jo kolega Billas Shergoldas su savo motociklu vykdavo į jaunimo pamėgtą kavinę „Ace Cafe“ netoli Londono.

„Club 59“ ir šiandien deklaruojamas kaip populiariausias visame pasaulyje. O tuo metu bene geidžiamiausias motociklas buvo „Triton“ – „Triumph“ variklis „Norton“ rėme. 1964-aisiais „oficialiai“ gimė ir motociklininkų – „rokerių“ pavadinimas.

T​he​b​ike​s​hed.cc/Michailo Jershovo nuotr./„The Distinguished Gents Ride“ renginys Londone
T​he​b​ike​s​hed.cc/Michailo Jershovo nuotr./„The Distinguished Gents Ride“ renginys Londone

„Cafe racer‘iai“ šiandien – tai motociklai, kurie dažniausiai yra perdaromi rankomis, pagal meistro ar kliento poreikius. Pageidautina, kad jie būtų unikalūs, bet išlaikytų bendrą, jų istorijos diktuojamą stilių. Kuo mažiau nereikalingų detalių (plastiko), kuo labiau apie motociklo esmę – variklį, rėmą, baką, duslintuvą (metalą). Ir nors šiandien „kafai“ vaidina kiek kitokį vaidmenį, jie neatsiejami nuo praeities dizaino.

Nors pasaulyje jų atgimimo banga jau slūgsta, Lietuvoje ji dar tik įsitvirtina. Bene kiekvienas garažas ar motociklų dirbtuvės turi bent po vieną „cafe racer“ projektą, kurį dažniausiai perdaro iš seno, klasikinio tipo motociklo, o dažniausiai tai būna sintezė iš kelių.

„Scrambler“ – naujausias klasikos variantas

Greta rankomis restauruotų, perrinktų ir savitai sukurtų plieninių žirgų, motociklų gamintojai nūdienos gamoje turi pasiūlyti ir kažką panašaus: klasikinius ar istorinius modelius. Net jeigu kiekviena firma juos priskiria kitokiam motociklų tipui, esmė išlieka ta pati: pavyzdžiui, „Honda“ siūlo „naked“ tipo CB1100EX C-ABS“, „Yamaha“ – „Sport Heritage“ modelį XJR1300 bei atgimusį SR400.

Legendiniam, prieš 30 metų gimusiam „Yamaha SR400“ jau ne vienerius metus skelbiamas konkursas „Yard Build“. Motociklas patikimas įvairiems „customiser‘iams“, kad šie jį perdarytų savaip. Įdomu matyti labai skirtingus kūrybos rezultatus. Tokiu būdu patys gamintojai (kaip, beje ir BMW) deklaruoja, kad šis motociklas skirtas perdaryti ir taip skatina klientą sekti pasauline motociklizmo tendencija.

Tuo metu europiečiai BMW, „Ducati“ ir „Triumph“ diktuoja dar kitą madą. Šios gamyklos pristatė naujus modelius – tai „Ducati Scrambler“ (galimos 6 skirtingos versijos), „BMW R nineT“ bei „Triumph My15 Scrambler 900“.

Scramblerducati.com nuotr./„Ducati Scrambler“
Scramblerducati.com nuotr./„Ducati Scrambler“

„Scrambler“ ištakos – tai laikai, kai dar nebuvo tiek daug motociklų tipų. Paprastas, universalus motociklas gimė dar gerokai prieš „adventure“, „enduro“ ir buvo skirtas įvairiai kelio dangai. Apsiavęs dantytomis, „off-road“ padangomis, pakelta išmetimo sistema ir pakaba, skirta įvairioms kliūtims, šis žirgas laiką mėgsta leisti laukuose, žvyrkeliuose ar net smėlynuose.

Beje, tokiu motociklu 1964 m. buvo lenktyniaujama ir „International Six Day Trial“ (ISDT) Vokietijoje, dabartinėje „enduro“ olimpiadoje ISDE. Holivudo legenda Steve‘as McQueenas taip pat turėjo „Scrambler“, o tai šiam modeliui suteikia maištaujančio motociklininko įvaizdį.

Menų samplaika

Motociklų kūrimas, dirbtuvių interjeras, drabužių dizainas, fotografija, grafikos sritys (plakatai, kaligrafija), videomenas – visa tai yra neatsiejama aptartų motociklų subkultūros dalis. Visa, kas vyksta dirbtuvėse, keliaujant motociklu ir švenčiant gyvenimą greta jo – turi būti stilinga, suderinta. Čia kiekviena detalė yra svarbi – ji atspindi meistrų ir važiuotojų gyvenimo būdą.

Tai ryškiai matosi kad ir žvilgtelėjus į žinomų dirbtuvių interneto svetaines bei sukurtus motociklų modelius. Žinomos „custom“ motociklų dirbtuvės yra „Deusex Machina“, du draugai danai „WrenchMonkees“, broliai vokiečiai „Benders-echte“, ispanai „Fuel Bespoke Motorcycles“ ir kt. Dauguma dirbtuvių rengia savo teminius vakarėlius, išvykas ir neapsiriboja tik motociklų kūrimu.

Tarkime, „Fuel Bespoke Motorcycles“ ne tik kuria motociklus, bet ir teikia paslaugą „Scram Africa“ – išvyką į Maroką tik (neo)klasikiniais, „trail‘o“, „cafe racer“ ir „scrambler“ motociklais. Tai 2000 km kelionė tiems, kurie ilgisi „senų dienų“ romantikos – nuotykio skonio, kokį buvo galima patirti tik prieš 30–40 metų.

Tiesa, kai „prasimuša“, panašios dirbtuvės paprastai siūlo įsigyti ir motociklų detales bei sukuria savo drabužių linijas ar pan. Tad logiška, kad čia labai svarbi ir atitinkama rinkodara: kylanti iš ir apipinta įvairiomis meno sritimis. Jeigu nedrąsu vadinti „meno“, tuomet pavadinkime tai savita grožio samprata, t.y vizualiai išreikšta gyvenimo patirtimi.

VIDEO: „Deus“ – tai ne tik motociklai. Filmo anonsas, kuriame trys vaikinai keliauja motociklais, ieškodami bangų:

Pirmieji Lietuvoje

Lietuvoje jau veikia ne viena, o beveik dešimt „custom“ segmento dirbtuvių. Tačiau yra tokia riba, kurią pajausti galbūt skirta ne visiems – kuriami motociklai turi atspindėti viską aplinkui. Kol perdaromi, restauruojami žirgai nebus pristatomi ir vairuojami pagal jų deklaruojamą elegancijos sampratą – estetiškas garažas, įdomus maršrutas, stilingas ar reiklus savininkas, netgi skoninga interneto svetainė, tol pats aparatas bus tik svečias dirbtuvėse. Tai yra visa apimanti kultūra arba požiūris į motociklizmą.

Jeigu klystu, atsiliepkite: manyčiau, Lietuvoje yra kol kas vienintelės dirbtuvės, kurios tai atspindi – „The Iron Machine“ Vilniuje, įkurtos dviejų brolių Matusevičių. Marius Matusevičius – gerai žinomas kaip „Jawa“ motociklų gerbėjas, o Edmundas – kaip bene pirmojo Lietuvoje „cafe racer“ projekto kūrėjas. Vaikinas antram gyvenimui prikėlė 1976 m. laidos, legendinį „Honda CB 750Four“ modelį. Abu broliai anksčiau rašė ir tinklaraščius.

​Theironmachine.com/Edmundo Matusevičiaus nuotr./„Honda CB 750Four“
​Theironmachine.com/Edmundo Matusevičiaus nuotr./„Honda CB 750Four“

Edmundas teigia: „Viskas prasidėjo daugiau nei prieš 5 metus su tikslu kurti motociklų kultūros skleidimo priemonę internete, bet pavirto į asmeninį motociklininko tinklaraštį. Visu „Moto kulto“ gyvavimo laikotarpiu egzistavo ir brolio projektas „Motoveržliaraktis“. Kas įžvelgė sąryšius tarp šių tinklaraščių, o kas ne, tačiau daug kam abu projektai buvo panašūs.

Jau kurį laiką mano ir brolio moto idėjos pradėjo judėti viena kryptimi, tad nusprendėme individualią veiklą palikti praeityje ir imtis bendro projekto. Dviese dirbdami pasieksime daugiau nei kiekvienas atskirai. Idėjų turime daug ir didelių – jos gąsdina, tačiau kitaip nebūtų įdomu.“

VIDEO: „Benders“ broliai įkvėpimo semiasi iš vaikystės, kai skaitė visus žurnalus apie motociklus

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų