Nors Lietuvoje daugiausia kalbama apie vairuotojų gyvenimą Vilniuje pagerinsiantį Vakarinis aplinkkelį ir jo statybas, Lietuvos vairuotojų laukia kur kas daugiau įdomių įvykių.
2016 metais bus tęsiami 2015-aisiais pradėti įvairūs projektai. Kelyje Šiauliai-Palanga bus tęsiama 7 km ilgio ruožo rekonstrukcija, Kaunas-Šakiai bus atnaujintas 6,5 km ilgio ruožas netoli Nemenčinės, o kelyje Alytus-Kalvarija tęsiama dviejų ruožų, kurių bendras ilgis beveik 10 km, rekonstrukcija.
Rekonstrukcija 2015-aisias pradėta ir 2016-aisiais bus tęsiama dviejuose daugeliui Lietuvos gyventojų svarbiuose keliuose: kelyje Vilnius-Kaunas ties Žiežmariais bus įrengta dviejų lygių sankryža ir neliks greičio apribojimo iki 70 km/val., o kelių kilometrų „Via Baltica“ dalyje nuo Kauno iki Marijampolės bus įrengtos keturios eismo juostos.
Be jau 2015-aisiais įsibėgėjusių ir tęsiamų darbų, daug naujų bus pradėta tik 2016-aisiais. Rekonstruotos bus kelių Kaunas-Jurbarkas, Kėdainiai-Ukmergė, Mažeikiai-Plunge-Tauragė, Jonava-Kėdainiai-Šeduva atkarpos – atnaujinamų kelių bendras ilgis siekia beveik 30 km.
Po kelerių metų keliu Vilnius-Kaunas bus galima skrieti 130 km/val. greičiu
2016-aisiais bus pradėta rekonstruoti nauja „Via Baltica“ Kaunas-Suvalkai atkarpa, kurios ilgis – beveik 10 km. Tai vienas iš darbų, siekiant ilgalaikio tikslo – tikimasi, kad iki 2020-ųjų ne viena kraupia avarija pasižymėjęs Lietuvoje kelias nuo Kauno iki Suvalkų turės keturias eismo juostas.
Bus platinamas ir rekonstruojamas avaringumu pasižymintis Panevėžio aplinkkelis, priklausantis „Via Baltica“ keliui Varšuva-Kaunas-Ryga-Talinas.
2016-aisiais bus investuojama ir į Vilnius-Kaunas tapimą automagistrale. Vasarą šiuo keliu leidžiama važiuoti 120 km/val., o Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) deklaravo, kad artimiausiais metais keliu Vilnius-Kaunas bus galima skrieti 130 km/val. greičiu, tačiau tam reikia pastatyti naujų viadukų, jungiamųjų kelių ir atlikti kitų infrastruktūros darbų. Vienas jų – Grigiškių transporto mazgo rekonstrukcijos trečias etapas.
2016-aisiais bus pradėta asfaltuoti 147 km žvyrkelių, iš jų 112 km eina per gyvenvietes.
Būsimoje automagistralėje taip pat bus įrengiamos triukšmą mažinančios sienutės, nuo laukinių gyvūnų saugančios tvoros, planuojamos laukinių gyvūnų požeminės perėjos.
LAKD atstovai informavo, kad 2016-aisiais taip pat bus pradėti arba toliau asfaltuojami 147 km žvyrkelių (iš jų 112 km eina per gyvenvietes). Dar 34 km atkarpų vyks asfaltavimo darbų rangovų parinkimo procedūros, kurių dauguma turėtų būti pabaigta 2016 m.
Daugelis kelių statybų ir rekonstrukcijų iki 2020-ųjų metų jau patvirtinti, mat tik iki to laiko Lietuva galės naudoti Europos Sąjungos paramą. Vilniaus aplinkkelio, „Via Baltica“, Vilnius-Kaunas, daugelio kitų valstybinės reikšmės kelių rekonstrukcijai naudojamasi būtent ES pinigais – galima prognozuoti, kad po 2020-ųjų tokių grandiozinių kelių statybų sumažės iki minimumo.
