Bendru vardikliu įvardyti galima eismo saugumo didinimą bei elektromobilių infrastruktūros plėtrą. Ties pirmąja sritimi visos partijos pažėrė įvairių teiginių, tačiau tik konservatoriai drįso parašyti kažką konkretesnio.
Vienintelė TS-LKD, kurios transporto programa pati plačiausia, užsiminė ir apie automobilių taršos mokesčius. Tiesa, daugelis partijų paminėjo ir lengvatas ekologiškų automobilių įsigijimui, tačiau tik konservatoriai parašė, iš kur joms gaus pinigų.
Vienintelė TS-LKD, kurios transporto programa pati plačiausia, užsiminė ir apie automobilių taršos mokesčius.
Liberalai ir konservatoriai turi dar vieną receptą, kaip sutaupyti pinigų: partijos sieks įgyvendinti valstybės valdomų įmonių pertvarką, nes kai kuriose yra dubliuojamų funkcijų.
Įdomu, kad dalis liberalų ir socialdemokratų partijos programų yra tarsi nukopijuotos viena nuo kitos – akivaizdu, jog kažkurie „nusirašė“.
Partijos pabrėžia intelektinių technologijų naudojimo būtinumą keliuose, tačiau tik konservatoriai ir socialdemokratai užsimena apie teisinės bazės rengimą autonominių automobilių bandymams ir naudojimui Lietuvoje.
TS-LKD programa
Investicijos nukreipiamos į regionų centrus – pvz. Panevėžį, Šiaulius ir kitus didesnius miestus. Siekiama, kad į čia įsikūrusias laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) būtų galima viešuoju transportu patekti iš artimiausių miestų. Konkretus planas: iki 2021 m. susisiekimas 50 km spinduliu tarp regionų centruose įsikūrusių LEZ ir šalia esančių miestų viešojo transporto priemonėmis bus nemokamas ir truks ne ilgiau nei 45 minutes.
Pertvarkytos valstybės valdomos įmonės: Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI), AB „Problematika“, VšĮ „KTTI“ ir kitų valdymas turėtų būti atskiras nuo ministerijų ir politikos formavimo grandies. Kai kurių jų funkcijos dubliuojamos – pavyzdžiui, Susisiekimo ministerijoje ir LAKD yra Saugaus eismo skyriai. LAKD taip pat turėtų būti pertvarkyta į akcinę bendrovę. Tobulinamas regioninių kelių priežiūros įmonių valdymo modelis.
Bus įvedamas automobilių taršos mokestis. Citata iš plano: „Todėl mokestinių priemonių pagalba skatinsime perėjimą prie mažiau taršių gamtinėmis dujomis (ypač viešajame transporte) bei elektros energija varomų automobilių <...> Turi būti sukurta tokia mokestinė politika, kuri skatintų naujesnių automobilių, taip pat elektromobilių, naudojimą ir jų įsigijimą, tuo pat metu griežtinant senesnių nei 12 metų automobilių techninės būklės kontrolę“. Elektromobilių įsigijimas bus ne tik skatinamas finansiškai, bet ir plečiant infrastruktūrą – statant naujas įkrovimo stoteles.
Viešasis transportas bus pritaikomas neįgaliesiems, ypatingai – tarpmiestinio bei tarptautinio susisiekimo autobusai, traukiniai, stotys bei stotelės. Citata iš plano: „Stočių darbuotojai ir vairuotojai nežino, kaip elgtis su neįgaliaisiais vežimėliuose, <...>. Nors neįgaliesiems yra galimybė traukiniais keliauti <...>, tačiau nėra stoties darbuotojų, kurie neįgaliajam, <...>, padėtų patekti į traukinį. Didele problema išlieka ir geležinkelio stočių infrastruktūros pritaikymas neįgaliesiems.“
Keisis sunkiojo transporto mokesčių už naudojimąsi keliais politika. Mokesčiai bus renkami ne už laiką, kaip yra dabar (vinjetes), o už nuvažiuotus kilometrus.
Kasmet žadama išasfaltuoti bent 200 km žvyrkelių.
Daug kelių bus perduota savivaldybių priežiūrai. Kai kurie keliai šiuo metu priklauso dviems subjektams – pavyzdžiui, viena atkarpa valstybei, o kita – savivaldybei. TS-LKD žada, kad savininkui, kuris valdo didesnę dalį kelio, bus perduotas valdyti visas kelias. Kokių kuriozų nutinka, kai vienas kelias priklauso keliems savininkams, rašėme čia.
TS-LKD sieks, kad 2020 m. keliuose žūtų bent trečdaliu mažiau žmonių negu dabar. 2015-aisiais šalies keliuose žuvo 241 žmogus (arba 83 – milijonui gyventojų), tad 2020 m. turėtų žūti ne daugiau nei 169 žmonės.
Plane rašoma, kad bus sutvarkyta teisinė bazė autonominių automobilių atsiradimui ir jų bandymams šalies keliuose.
2020 m. atsinaujinančių išteklių energijos dalis transporto sektoriuje, anot TS-LKD programos, pasieks 10 proc. – tiek, kiek numatyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. 2014 m. transporto sektoriuje ši dalis sudarė 4,19 proc., tačiau dar 2012 m. buvo didesnė: 4,79 proc. Kaip tai bus pasiekta, neužsimenama.
LVŽS programa
Kaip ir priklauso pagal pavadinimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga transportui skiria itin mažai dėmesio. Programoje – itin mažai faktų, konkrečių skaičių, o dominuoja žodžiai „skatinsime“.
Anot LVŽS, viešojo transporto įmonės turėtų įsigyti daugiau transporto, pritaikyto neįgaliesiems. Bus plečiami miestų aplinkkeliai, tarptautinių magistralių tiesimas („Via Baltica“ rekonstrukcija ir pan.).
LVŽS kelia tikslą, kad visos gyvenvietės būtų patogiai pasiekiamos viešuoju transportu, o to koordinavimui Seime bus įkurtas Transporto komitetas.
Bus sukurta nacionalinė viešojo bilieto sistema, kuri koordinuotų viešojo transporto grafikus bei sudarytų galimybę kelionėms bet kur Lietuvoje įsigyti vieną bilietą, apimantį skirtingas transporto paslaugų tiekėjų paslaugas, įskaitant autobusus ir geležinkelį.
Bus siekiama įrengti stovėjimo aikšteles šalia didmiesčių, į kurias kursuotų viešasis transportas – taip bus bandoma priversti gyventojus atsisakyti asmeninių automobilių kelionėms mieste.
Apie elektromobilius užsimenama tik prabėgomis, kaip ir apie kitas ekologiškas transporto priemones. Įdomus dalykas – LVŽS plane rašoma, kad „Viešajame transporte bus skatinamas biokuro naudojimas. <...> Skatinsime troleibusų, elektrobusų ir kitų tiesiogiai anglies dvideginio negeneruojančių transporto priemonių gamybą ar surinkimą Lietuvoje“. Troleibusų surinkimas Lietuvoje nėra naujiena, Vilniuje du „Amber“ troleibusai jau buvo surinkti, tačiau jų detalių gamyba būtų naujas ir, greičiausiai, itin brangus dalykas.
Didžiausias planuojamas pakitimas eismo saugumo srityje – transporto priemonės savininko, o ne tik vairuotojo, atsakomybė už KET pažeidimus.
Socialdemokratų programa
Šioje programoje rašoma nemažai konkrečių skaičių, tačiau kai kurie jų, kalbant apie kelių remontą ir elektromobilių plėtrą, skamba keistai. Tačiau didžioji dalis jų teiginių – realūs ir įgyvendinami.
Socialdemokratai paruoš teisinę bazę autonominių automobilių atsiradimui šalies transporto sistemoje.
Biodegalų (biodyzelino ir bioetanolio) panaudojimas transportui išaugs penktadaliu (nors nepavyko rasti, koks šių degalų rūšių naudojimas buvo 2015 m.). Miesto autobusai palaipsniui taps hibridiniai, o troleibusai turės akumuliatorius, dėl kurių galės kažkokį atstumą įveikti atjungti nuo kontaktinio tinklo.
Bus sukurtas elektromobilių įkrovos stotelių tinklas automagistralėse, o pačių stotelių skaičius išaugs dvigubai. Elektromobilių – ne mažiau kaip 3 kartus. Tačiau tokius skaičius pateikti yra ganėtinai pesimistiška: šiandien Lietuvoje yra 26 elektromobilių greitojo įkrovimo stotelės, o vos prieš metus jų skaičius buvo dvigubai mažesnis, tad iki 2020-ųjų jų turėtų būti daugiau nei 52. Juolab kad patys socialdemokratai programoje rašo, jog įrengs 28 viešas greitojo įkrovimo stoteles, o kur dar įrengiamos privačiomis lėšomis?
Analogiškai ir su elektromobiliais: dar šių metų kovo mėnesį jų buvo 165, o metais anksčiau nesiekė net 100. Jų skaičius trigubai, lyginant su dabartiniu, paaugti turėtų dar 2018 ar 2019 metais.
Kitas teiginys programoje įdomesnis: „Valstybinio bei viešojo sektoriaus automobiliai palaipsniui bus pervesti į elektra varomą transportą“. Taip pat bus taikomos mokestinės lengvaros asmenims, įsigyjantiems ir eksploatuojantiems elektromobilius.
Įdomu bus stebėti, kaip viešojo sektoriaus automobiliais vietoje BMW taps „Nissan LEAF“ ir iš kur bus paimtos papildomos lėšos elektromobilių pirkėjų dotacijoms.
Bus išasfaltuota 1 000 km žvyrkelių, sutvarkyta 2 000 km kelių asfalto dangų, 2 000 km žvyrkelių bei rekonstruota 120 vnt. tiltų ir viadukų. Skaičiai vėlgi yra gana įdomūs.
Iš viso Lietuvoje yra 1 502 tiltai ir viadukai, tad vienas iš dvylikos turės būti rekonstruotas. Žvyrkelių – 7 198 km, tad bene pusė jų bus išasfaltuota arba sutvarkyta. Asfalto dangą turinčių kelių yra 13 984 km, tad viena septintoji jų, pagal socialdemokratus, bus atnaujinta per artimiausius ketverius metus.
Žadami trys nauji aplinkkeliai: Jonavos (2018 m.), Vilniaus pietinio aplinkkelio II etapas (2019 m.) ir Ukmergės pietinis aplinkkelis (2020 m.).
Socialdemokratai stiprins greičio ir blaivumo kontrolę: žadama įteisinti alkoblokų sistemą ir neblaivių vairuotojų reabilitacijos programą.
Likusi dalis socialdemokratų partijos kelių transporto programos teiginių sutampa su liberalų programa – panašu, kad kažkurie „nusirašė“.
Vidutinio greičio ir kitų pažeidimų kontrolės sistemos – 150-yje magistralinių kelių ruožų. Bus įdiegta elektroninė kelių rinkliavų sistema, o magistraliniuose keliuose – sunkiasvorio transporto svėrimo judant sistema.
„Via Baltica“ nuo Lietuvos – Lenkijos sienos iki Kauno taps keturių eismo juostų automagistrale, o nuo Panevėžio iki Lietuvos – Latvijos sienos – trijų eismo juostų (2+1) tipo. Bus rekonstruota 80 sankryžų į žiedines, nutiesta 100 km pėsčiųjų takų ir daugiau nei 100 km tvorų nuo žvėrių.
Liberalų sąjūdžio programa
Liberalų programa nestokoja konkretumo, tačiau nemaža dalis jos sutampa su konservatorių ir socialdemokratų programomis. Vis tik čia neužsimenama apie jokius automobilių mokesčius, o tik apie elektronines lengvatas, o unikalus dalykas – kelių rekonstrukcija, įtraukiant privačius subjektus.
Liberalai teigia, kad iki 2020 m. bus išasfaltuota 1000 kilometrų žvyrkelių, arba 250 km per metus. Kriterijai parinkimui – transporto srautas per parą ir aplinkinių gyventojų skaičius.
Bus įdiegta elektroninė kelių rinkliavų sistema, kuri garantuos kelių mokesčio neišvengiamumą.
Kelių tinklo modernizavimui pritraukiamas privatus kapitalas. To pavyzdžiai – Palangos aplinkkelis bei rengiamas kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos projektas.
Susisiekimo ministerijoje, LAKD ir kitose įskaitose dalis funkcijų ir veiklų dubliuojasi, tad liberalai nori jas reorganizuoti. Kelių priežiūros ir plėtros programai turi būti skirta 65 proc. pajamų, gautų už degalų akcizą, tačiau 2016 m. buvo skirta tik 58 proc.
„Via Baltica“ nuo Lietuvos – Lenkijos sienos bus rekonstruota į keturių eismo juostų automagistralę, o nuo Panevėžio iki Lietuvos – Latvijos sienos – trijų juostų (2+1 tipo).
Bus parengta pėsčiųjų perėjų modernizavimo programa, kai kurios taps požeminėmis.
Liberalai teigia, kad išmanių technologijų pagalba iki 2020 metų bus pasiekiama visa informacija, reikalinga kelionių planavimui, kaip kelių būklė, eismo sąlygos, vidutinis greitis, viešojo transporto maršrutai ir pan. Tačiau programą rašę žmonės turbūt pamiršo, kad „Google Maps“ visa tai Vilniuje įdiegė jau 2015 m., o kituose miestuose nėra tik viešojo transporto maršrutų.
Vertas dėmesio kitas programos punktas – valstybės įmonių ir įstaigų valdoma informacija bus atvirai prieinama visiems privatiems programų kūrėjams.
Liberalai sieks savivaldybėms sukurti lanksčių maršrutų ir tvarkaraščių viešojo transporto sistemą (angl. demand responsive transport). Prioritetas miestuose – viešajam transportui, o į šią rinką turėtų ateiti privatūs dalyviai.
Skatinama trumpalaikė dviračių nuoma, jų gabenimas viešuoju transportu, „bike & ride“ sistemos.
Bus keičiami teisės aktai, reglamentuojantys motorizuotų dviračių transporto priemonių naudojimą (motorolerių, motociklų, riedžių ir t.t.), tačiau apie konkrečius pakitimus neužsimenama.
Elektromobilių infrastruktūra plečiama, didinamos galimybės įsigyti kitas ekologiškas degalų rūšis, tačiau šioje srityje – vėlgi nieko konkretaus.
Žemiau esanti liberalų transporto programos dalis praktiškai atkartoja socialdemokratų teiginius. Kurie nuo kurių „nusirašė“, vertinti nedrįstame.
Teigiama, kad automatinės vidutinio greičio matavimo, draudimo ir techninės apžiūros kontrolės sistemos bus įdiegtos 150-yje kelių ruožų.
Per 4-erius metus bus rekonstruota 100 avaringų sankryžų, nutiesta 100 km pėsčiųjų takų ir virš 100 km apsauginių tvorų nuo žvėrių. Trys šimtukai viename sakinyje sufleruoja, kad bent du iš jų buvo sugalvoti šiaip sau, o ne įvertinant realų poreikį. Tiesa, liberalų programoje žadama, kad lėšos pirmoje eilėje bus skiriamos „juodųjų dėmių“ (avaringiausių šalies vietų) šalinimui.
