Susisiekimo ministerija parengė Lietuvos miestams rekomendacijas, kaip įrengti saugias perėjas.
Ekspertų teigimu, miestuose dar likę daugybė nesaugių perėjų, kuriose kasmet sužalojami pėstieji. „Joms netgi tiktų apibūdinimas – spąstai. Tai pačios nesaugiausios zonos gatvėje“, – teigė Kelių ir transporto tyrimo instituto Saugaus eismo skyriaus viršininkas Mindaugas Katkus.
Joms netgi tiktų apibūdinimas – spąstai. Tai pačios nesaugiausios zonos gatvėje.
Krauju aplaistytos perėjos
Vien Klaipėdoje per pastaruosius dešimt metų perėjose žuvo 106 žmonės, dar 3 495 buvo sužeisti.
Panevėžyje buvo išskirta per 80 nesaugių pėstiesiems perėjų. „Tai perėjos, kurios arba neapšviestos, arba yra gatvėse, kur leistinas greitis didesnis nei 50 km per valandą, arba viena kryptimi yra daugiau nei dvi eismo juostos“, – aiškino M.Katkus.
Dauguma perėjų miestuose buvo projektuotos dar sovietmečiu, eismas gatvėse yra suintensyvėjęs, todėl jos nebeatitinka saugumo reikalavimų.
„Yra ir kitų būdų pereiti gatvę: perėjos gali būti reguliuojamos šviesoforo, įrengtos po žeme ar virš gatvės“, – aiškino specialistas.
Vilniaus valdžia yra įsipareigojusi iki 2017-ųjų panaikinti visas nesaugias perėjas.
„Supraskite, eisme dalyvauja visokie žmonės: ir senyvi, ir ligoti. Ir jie negali greitai pereiti perėjos. O jei ta perėja keturių juostų gatvėje? Tokios perėjos beveik visos aplaistytos krauju. Reikia ieškoti kitų būdų, kaip užtikrinti pėsčiųjų saugumą“, – teigė Vidmantas Pumputis, Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas.
Tokios perėjos beveik visos aplaistytos krauju. Reikia ieškoti kitų būdų, kaip užtikrinti pėsčiųjų saugumą.
Anot jo, vertėtų pagalvoti apie kitų Europos miestų pavyzdį ir miegamuosiuose rajonuose apriboti greitį iki 30 km per valandą.
„Mane vis dar šokiruoja, kai sakoma, kad žiedinės sankryžos – nepralaidžios. Problema ta, kad dauguma jų projektuotos sovietmečiu pagal amerikietišką pavyzdį. Europoje jau seniai atsisakoma didelių žiedų, projektuojami mažesnio skersmens, taip pralaidumas gali padidėti iki trijų kartų“, – aiškino V.Pumputis.
Klaipėdoje padaugės greičio matuoklių
Liūdniausiai juodojoje statistikoje atrodo Klaipėda. Šiame mieste tūkstančiui gyventojų tenka daugiausiai eismo įvykių, kai perėjose partrenkiamas žmogus. Praėjusiais metais Klaipėdos gatvėse eismo įvykių metu žuvo 10 pėsčiųjų, septyni iš jų gatvę kirto perėja.
Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas tikino, kad Klaipėdoje galvojama apie požeminių perėjų gaivinimą, taip pat padvigubinti greičio matuoklių mieste. „Kiti metai bus paskelbti darnaus judėjimo metais. Todėl dar didesnis prioritetas bus teikiamas keleiviniam transportui, dviračių takams“, – aiškino jis.
Per artimiausius metus mieste numatyta nemažai pokyčių: bus įrengtas naujas įvažiavimas į Klaipėdą per Tauralaukį; rekonstruota gatvė nuo Girulių iki Melnragės; tiesiamas naujas kelias nuo Labrenciškių iki Girulių; pratęstas Statybininkų prospektas iki Lypkių gatvės; rekonstruota Tilžės gatvė.
Miesto ūkio departamento vadovas Liudvikas Dūda įvardijo vadinamas juodąsias dėmes Klaipėdos gatvėse. Daugiausiai eismo įvykių fiksuojama Kauno gatvės ir Taikos prospekto bei Taikos prospekto ir Smiltelės gatvės sankryžose.
Nerimą kelia ir vadinamoji „gaudyklė“ – Taikos ir Baltijos prospektų žiedinė sankryža. Čia kasmet užfiksuojamas bent vienas atvejis, kai į sankryžą įlekia automobilis. Ir šią savaitę po susidūrimo su BMW į žiedą nugarmėjo „VW Polo“.
