„Mirtininkų kelias“ – tiesmukai rėžia kelininkai, kalbėdami apie svarbiausią Lietuvos transporto vėžę – „Via Baltica“. O policininkai, vienintelį sausumos kelią, kuriuo sunkiasvoriam transportui galima pakliūti į Europą neišvažiuojant iš Šengeno erdvės, vadina kruvinu keliu.
„Tam kelyje per penkių metų laikotarpį būna nuo 17 iki 22 žuvusiųjų. Palyginti, jeigu pernai keliuose žuvo 265 žmonės, tai nesiekia 10 procentų“, – sako Gintaras Aliksandravičius, Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas.
Kelininkų skaičiai dar šiurpesni. Per trylika metų „Via Baltica“ žuvo – net 339 žmonės, skaičiuojama, kad net trečdalis žuvusiųjų magistraliniuose šalies keliuose žūsta būtent „Via Baltica“ kelyje, o eismo įvykių skaičius, tenkantis vienam „Via Baltica“ kilometrui yra apie 2 kartus didesnis nei kituose magistraliniuose keliuose.
Policijos pareigūnų teigimu, kasdien „Via Baltica“ pravažiuoja nuo 15 iki 20 tūkst. transporto priemonių, trečdalis jų – sunkiasvorės, o tam tikromis savaitės dienomis krovininiai automobiliai sudaro net 80 proc. viso transporto srauto. Būtent šių susidūrimas su lengvaisiais automobiliais ir yra dažniausia žmonių žūties priežastis.
„Aplenkti automobilį – labai sunku. Sunkusis transportas sudaro kolonas ir nepraleidinėja lengvojo transporto, tas labai komplikuoja padėtį – žmonės nervuojasi, skuba, rizikuoja, lenkia sunkųjį transportą, priešais atvažiuoja kitas transportas, kuris visiškai nebeturi vairavimo kultūros“, – sako Rimvydas Gradauskas, asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius.
Policininkai sako, kad šiame kelyje sumontuota apie 18 stacionarių greičio matuoklių, neseniai, 5 km ruože, pradėtas matuoti vidutinis greitis, nuolat patruliuoja policijos ekipažai, vykdomi reidai, tačiau nelaimių neišvengiama. Ir jos dažniausiai įvyksta esant puikioms oro sąlygoms, geram matomumui, kai kelio danga – sausa. Via Baltica kerta keletą šalių – Suomiją, Estiją, Latviją, Lenkiją, tačiau tik mūsų šalyje šis koridorius – problemiškiausias.
„Mirtininkų kelias“ – tiesmukai rėžia kelininkai, kalbėdami apie svarbiausią Lietuvos transporto vėžę – „Via Baltica“
„Mes jau antri metai planuojam bendras priemones su Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Suomijos pareigūnais būtent tame kelyje. Ir kiek man tenka bendrauti su minėtų šalių kolegomis, tai vis dėl to pastebime, kad didžiausia problematika iš esmės yra Lietuvoje. Daugiausiai žūčių? Daugiausiai žūčių, daugiausiai eismo įvykių“, – sako A. Aliksandravičius.
Kelininkai sako, kad didžiausia „Via Baltica“ ruožo Lietuvoje problema – infrastruktūra. Eismo srautas milžiniškas, o kelias jam nėra pritaikytas – trūksta eismo juostų, įvažiavimų ir išvažiavimų į kelią, modernių sankryžų, kitų saugos priemonių. Skaičiuojama, kad visam 274 km ruožui rekonstruoti per Lietuvą reikėtų apie 750 mln. eurų. Tiek lėšų Lietuva neturi, todėl kelią gerinti ruošiamasi etapais, o tai užtruks dar, turbūt, ne vieną dešimtmetį. Automobilių kelių direkcija teigia, kad keliui „Via Baltica“ skiriamas ypatingas dėmesys.
Jau parengtas projektas rekonstruoti ruožą nuo Latvijos pasienio iki Panevėžio aplinkkelio. Planuojama esamą kelio dangą paplatinti įrengiant 2+1 eismo juostas, atitvarais atskirti priešingus transporto srautus, rekonstruoti vieno lygio sankryžas. Darbų kaina gali siekti 100 mln. eurų, jie galėtų prasidėti jau kitais metais ir baigtųsi 2022 m., tačiau kol kas neturima lėšų. Tačiau Panevėžio aplinkkeliui jau skirta per 60 milijonų eurų, kad kelias būtų rekonstruotas 2+1 principu.
„Pinigai iš vadinamojo CEF fondo yra numatyti, konkursas turėtų būti paskelbtas šių metų pabaigoje ir tikėtina, kad 22 km ilgio Panevėžio aplinkkelis, kuris įvardijamas kaip vienas pavojingiausių, per ateinančius keletą metų turėtų tapti vienu saugiausiu Lietuvoje“, – sako Egidijus Skrodenis, laikinasis Automobilių kelių direkcijos direktorius.
Rengiami projektai ir ruožui nuo Panevėžio iki Kauno, tačiau finansavimas čia taip pat kol kas nėra numatytas. Rekonstrukcijos projektai parengti ir atkarpai nuo Kauno iki Marijampolės – žemės išpirktos ir pirmo etapo konkursas dėl Kauno rajone – 6 km automagistralės rekonstrukcijos, galėjo prasidėti jau praėjusiais metais, tačiau pirkimo konkursas yra apskųstas teismuose. Pasak kelininkų, pralaimėjusieji skundžia nuolat, o tai stabdo darbus, investicijas. „Šiais metais pusę metų stovėjome be jokio darbo, jokio judesio, nes tiek vakarinis Vilniaus aplinkkelis III etapas apskųstas, tiek „Via Baltica“, apie kurią kalbame, yra šiuo metu teisme“, – sako R. Gradauskas.
Rengiami projektai ir ruožui nuo Panevėžio iki Kauno, tačiau finansavimas čia taip pat kol kas nėra numatytas
Pasak jo, betikslius skundus galėtų sustabdyti tik materialinės sankcijos. Siekdama sumažinti nepagrįstų skundų skaičių, Ūkio ministerija vyriausybei siūlys ženkliai, konkreti suma kol kas neįvardijama, didinti žyminį mokestį viešųjų pirkimų bylose. Teigiama, kad viename avaringiausių Kauno–Marijampolės–Suvalkų ruože eismo saugumas, rekonstravus dvi esamas eismo juostas ir nutiesiant 2 naujas, sutvarkius tiltus ir viadukus, įrengus tunelinius pravažiavimus ir jungiamuosius kelius, turėtų pagerėti iki 2020-ųjų, tačiau ruožui nuo Marijampolės iki Lenkijos pasienio kol kas pinigų nėra.
„Žinom, kad Lenkija planuoja iki 2020 m., nuo Varšuvos iki Lietuvos pasienio atvesti 4 juostų greitkelio tipo kelią, tai mes tikrai turime susiimti, turime numatyti, rasti finansavimą šiems darbams“, – sako E. Skrodenis.
Vien šiam ruožui reikėtų apie 170 milijonų eurų. Galbūt, Lietuva sugebės rasti lėšų ir kelias „Via Baltica“, tiksliau jo atkarpa Lietuvoje nebebus vadinama mirtininkų keliu.
