Patyręs finansininkas Gintaras Maželis, šių metų pavasarį tapęs „Vilniaus viešojo transporto“ direktoriumi, neslepia, kad važiavimas troleibusu ar autobusu šiandien nėra toks patogus, kokio norėtų jis pats.
„Mūsų troleibusų vidutinis amžius – 23 metai, autobusų – beveik 15. Komforto prasme jie visiškai neatitinka šių dienų realijų. Lyginant su kai kurių miestų transporto parkais, atrodom apgailėtinai“, – neslėpė pašnekovas.
Komforto prasme dabartiniai troleibusai ir autobusai neatitinka šių dienų realijų. Lyginant su kai kurių miestų transporto parkais, atrodom apgailėtinai.
Tačiau ateityje reikalai turėtų keistis. Kaip?
Atnaujinimas 2018-aisiais
Troleibusai Vilniuje kursuoja daugiau nei pusšimtį metų ir miestas be virš gatvių išraizgytų laidų šiomis dienomis neįsivaizduojamas. Tai ekologiška transporto priemonė, naudojanti tik elektrą, tačiau yra problema – manevringumas. Kai kuriose vietose trūksta ir greičio, nors „Vilniaus viešojo transporto“ direktorius su tuo nesutinka.
„Troleibusas yra lėtas tiek, kiek jis pririštas prie kontaktinio tinklo. Mes jau 60 metų gyvename su troleibusu ir suprantame jų maršrutus. Jų greitis nėra mažesnis nei, pavyzdžiui, autobusų“, – įsitikinęs G.Maželis.
Galimas greičio ir manevringumo trūkumas turėtų būti išspręstas jau artimiausiais metais – troleibusai galės pavažiuoti kelis kilometrus nepririšti prie elektros laidų, taip pasiekdami atokesnius rajonus.
Jis akcentuoja kitą dalyką: „Komforto prasme mūsų troleibusai neatitinka šių dienų realijų. Rugpjūčio antroje pusėje buvau Čekijos mieste Brno, kur troleibusų vidutinis amžius siekia 7-8 metus. Klimatas salone tiek žiemą, tiek vasarą užtikrinamas.“
Vilniaus troleibusų parkas atnaujintas turėtų būti ne vėliau 2020-ųjų, tačiau tikimasi naujų transporto priemonių sulaukti jau 2018-ųjų pradžioje. Artimiausiu metu tik reikia priimti sprendimą: troleibusus pirkti ar surinkti patiems? Pasak G.Maželio, sprendimą lems ekonominiai motyvai, tačiau transporto priemonių surinkimas Vilniuje būtų įmanomas. Tą įrodo ir prieš keletą metų surinkti „Amber“ troleibusai.
„Peržiūrėjome visą surinkimo procesą – tai nėra kažkokie stebuklai. Surinkimą teoriškai galėtume daryti, tačiau reikia išnagrinėti ne vieną variantą. Reikia išanalizuoti čekišką, vokišką, lenkišką modelius“, – kalbėjo direktorius.
7 proc. naujų keleivių
Sostinės autobusų problema iš esmės tokia pati kaip ir troleibusų – amžius. Vidutinis autobusas Vilniuje jau tarnauja apie 15 metų, dėl to jame taip pat mažai komforto, didelės degalų bei atsarginių detalių sąnaudos.
„Preliminarų planą esame pasidėlioję taip, kad rugsėjį skelbsime viešą konkursą 150 autobusų pirkimui. Tai – apie pusė autobusų parko. Norėtume pakelti kokybinį lygį į tokį, kad pritrauktume papildomą keleivių srautą, kuriam būtų patrauklu sėsti į tokį transportą“, – kalbėjo VVT direktorius.
Naujieji autobusai jau turėtų oro kondicionierius ir kitus komforto atributus, kurie anksčiau Vilniuje atrodė nereikalingi.
Kalbėdamas apie autobusus, G.Maželis akcentavo jų greitį. Daugelis miestų turi viešojo transporto priemones, atliekančias greitojo privežimo funkciją: jos dažniausiai turi prioritetą prieš kitas.
„Todėl keleiviai mielai renkasi jas. Mano supratimu, turime padaryti greitųjų maršrutų tinklą – peržiūrėsime jį ir turbūt padarysime naujų. Tuomet, kai transporto priemonė yra atnaujinta, šilta ir komfortiška, galima sakyti, pradėsime siekti savo tikslo – per 2-3 metus bent 7 procentais padidinti keleivių srautą į viešąjį transportą“, – tvirtino pašnekovas.
Apie naujas viešojo transporto rūšis Vilniuje nemąstoma, o dabartinį pagreitinti galima išnaudojant šviesoforus. Išmani jų valdymo sistema sostinėje buvo įdiegta bene prieš dešimtmetį, vadinamieji „žalieji koridoriai“ viešajam transportui turėjo egzistuoti ne vienoje gatvėje, tačiau tai iki šiol neveikia. G.Maželis įsitikinęs, kad taip bus jau neilgai.
Jeigu autobusai veža 100 žmonių, tai turėtų turėti prioritetą prieš mašiną, vežančią 4 žmones.
„Mes gyvenam XXI amžiuje, tad sistemas galima suintegruoti. Reikėtų prioritetą skirti troleibusams ir autobusams. Jeigu jie veža 100 žmonių, tai turėtų turėti prioritetą prieš mašiną, vežančią 4 žmones“, – svarstė VVT vadovas.
Tramvajaus nebus
Vilniuje dar prieš porą metų buvo garsiai kalbama apie tramvajų – neva pirmoji linija turėtų būti nutiesta dar 2019-aisiais, tačiau šiandien šimtamilijoninių investicijų į naują transporto rūšį planai yra net ne pakibę ant plauko, o pakasti po žeme.
„Sakyčiau, kad mums tikrai nereikia įvedinėti tokios daug kainuojančios naujos transporto rūšies. Pavyzdys iš Brno – jų transporto parkas turi 6 laivus, kurie plukdo gyventojus savaitgaliais iš vienos vietos į kitą. Kai Neryje bus įrengtos prieplaukos, kodėl negalėtų kursuoti laivelis iš Vingio parko į Antakalnį?“, – idėjos apie viešojo transporto rūšį upėje neatmetė G.Maželis.
Kaip kitą gerą pavyzdį, kur suderintos įvairios transporto rūšys, jis išskyrė Rygą. Latvijos sostinėje yra trys transporto rūšys, infrastruktūra dirba puikiai, o miesto centre net yra bilietų pardavimo automatai. Be to, pačiose transporto priemonėse galima atsiskaityti bekontakte mokėjimo kortele. Rygoje taip pat kursuoja troleibusai, galintys kelis kilometrus nuvažiuoti neprisirišę prie kontaktinio tinklo.
„Tai yra ateitis. Turim grynus pinigus ir už juos parduodamus bilietus, tačiau su laiku tai išnyks. Jeigu einame į lėktuvą ir pridėję telefono ekraną prie skaitytuvo galime į jį patekti, tai kodėl to paties negalime padaryti viešajame transporte? Mes ateisime iki to, kad popierinis bilietėlis liks atgyvena“, – prognozavo VVT direktorius.
Jis prognozuoja, kad ir seni troleibusai bei autobusai taps atgyvena, o jais turėtų pradėti važinėti ne tik pensininkai bei studentai, bet ir aukštesnes pajamas gaunantys dirbantys žmonės.
Kada? Kai pasikeis žmonių kultūra ir viešąjį transportą naudoti bus ne tik pigiau, bet ir patogiau nei asmeninį automobilį. Tuo įsitikinęs G.Maželis.
Tačiau automobilininkų tautą, lietuvius, persodinti iš asmeninio transporto lengva nebus. Pasak VVT vadovo, pagrindinis argumentas turėtų būti kaina: suvienodinus komfortą ir greitį su asmeniniu automobiliu, žmonės rinktųsi mažiau kainuojantį viešąjį transportą.
