Per Kalėdas skaitykite kartu. Prenumeratai -50%
Išbandyti

Keliautojai į Lietuvą parsiveža ne tik įspūdžius, bet ir maliariją: kaip apsisaugoti?

Kasmet paskutinę vasario dieną minima Pasaulinė retų ligų diena. Didžioji dalis šių ligų yra genetinės, tačiau joms priskiriamos ir kai kurios užkrečiamosios ligos, paplitusios tik kai kuriose pasaulio šalyse, todėl jomis užsikrečiama keliaujant. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kokios tai ligos, kuriose šalyse kyla grėsmė jomis užsikrėsti ir kaip jų saugotis.
Uodų sukąsta ranka
Uodų sukąsta ranka / 123RF.com nuotr.

Tarp retų ligų – ir užkrečiamosios ligos

Reta liga – tai liga, kuria serga 1 asmuo iš 2000. Šiuo metu Europos Sąjungoje yra žinoma maždaug 5000–8000 retų ligų, kuriomis serga virš 30 milijonų žmonių. 80 proc. šių ligų yra genetinės (t. y. įgimtos), tačiau tarp jų yra užkrečiamųjų ligų, kuriomis išlieka rizika užsikrėsti tose pasaulio šalyse, kuriose dėl klimato, higienos sąlygų ar kitų veiksnių jos yra paplitusios.

Į retų ligų sąrašą Europoje įtrauktos virusinės hemoraginės karštligės (Ebola, Marburgo, Lasos, Krymo-Kongo ir kt.), uodų platinamos ligos (Vakarų Nilo karštligė, Zikos virusinė infekcija, maliarija, dengės karštligė, čikungunija ir kt.), zoonozės (tuliaremija, leptospirozė, bruceliozė, listeriozė ir kt.) legionierių liga, per maistą plintančios infekcijos (botulizmas, vidurių šiltinė), skiepais valdomos infekcijos (stabligė, difterija, įgimtas raudonukės sindromas, pasiutligė, poliomielitas ir kt.).

Kelionei ruoškitės iš anksto

Priklausomai nuo kelionės krypties, keliaujant išlieka rizika užsikrėsti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis. Pastaraisiais metais Lietuvoje užregistruota po keletą maliarijos, Dengės karštligės atvejų – visi jie įvežtiniai, t. y. asmenys užsikrėtė keliaudami.

Pastaraisiais metais Lietuvoje užregistruota po keletą maliarijos, Dengės karštligės atvejų.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad užsikrėtimo riziką keliaujant nulemia vietovė, į kurią vykstama, šalies sanitarinė būklė, gyvenimo sąlygos, keliautojo elgesys ir daugelis kitų veiksnių.

NVSC specialistai primena, kad prieš kelionę svarbu pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju ar gydytoju infektologu apie skiepus, kurie rekomenduojami vykstant į tam tikrą svečią šalį.

Gydytojas ne tik įvertins bendrą organizmo būklę, kelionės tipą ir trukmę, užkrečiamosios ligos riziką, bet ir informuos, kokie skiepai reikalingi, ir / ar reikalingi pakartotiniai skiepai nuo poliomielito, tymų, difterijos, stabligės ir kitų infekcijų, kartu sudarys individualų skiepų planą.

123RF.com nuotr. / Skiepai
123RF.com nuotr. / Skiepai

Jei keliauja vaikai, reikia įsitikinti, ar jie paskiepyti pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.

Keliautojams kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama iki kelionės likus 4–6 savaitėms, nes imunitetui susiformuoti po skiepijimo reikalingas tam tikras laikotarpis.

Pasitikrinti, nuo kokių užkrečiamųjų ligų rekomenduojama arba būtina pasiskiepyti vykstant į užsienio šalis, galima čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tvarumu garsėjanti kompanija „Reynaers Aluminium“ prisidės prie unikalaus miestelio verslui statybų Kauno LEZ
Reklama
Energija veiksme: kaip Dakaro lenktynininkas valdo stresą ir iššūkius
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas