Autoriaus kelionių filmus galima rasti „Youtube“. Daugiau naujienų – „Facebook“ ir „Instagram“.
Afganistanas – skurdi šalis. Užauginę derlių gyventojai jį atneša parduoti į turgų. Tokiu būdu gali nusipirkti reikiamų produktų ir taip išlaikyti savo šeimas. Prekybos centrų nėra, niekas neturi pinigų mokėti už nuomą, todėl visa prekyba vyksta gatvėje.
Prie manęs priėjo gidas ir pasakė, kad mus seka Talibanas. Mintys pradėjo dėlioti įvairiausius scenarijus. Tačiau tada, kai nesi Jasonas Bourne'as, tenka tiesiog su tuo susitaikyti. Aišku, pasidairau per petį, tačiau man visi afganai vienodi. Toliau ramiai vaikštau po turgų, tik šią dieną jau stengiuosi nebefotografuoti talibų.
Vaikštinėju po modžahedų parką. Moterų čia nei su žiburiu nerasi. Kas gi tie modžahedai? Tai islamą išpažįstantys kovotojai už laisvę. Modžahedai dalyvauja partizaniniame kare prieš okupantus arba prieš nepriimtiną valdžią.
1996–2001 metais šalį valdė Talibanas – karinė ekstremistų grupuotė. Valdant talibams, moterys ir mergaitės negalėjo mokytis bei dirbti, neturėjo jokių teisių, vyrai privalėjo auginti barzdas. Nusikaltėliams buvo taikomos archajiškos bausmės – nuplakimas, užmėtymas akmenimis, galūnių amputacija.
Prekybos centrų nėra, niekas neturi pinigų mokėti už nuomą, todėl visa prekyba vyksta gatvėje.
2001 metais Afganistane buvo dislokuotos JAV karinės pajėgos ir jų remiama demokratinė vyriausybė perėmė valdžią. 20 metų JAV ir NATO sąjungininkų kariai palaikė tvarką šalyje, apmokė kariuomenę, tiekė amuniciją, padėjo kovoti su talibais, bandančiais grįžti į valdžią. Prie naujosios vyriausybės moterų teisės progresavo.
2021 metais rugpjūčio mėnesį JAV nutraukė misiją Afganistane ir išvedė savo kariuomenę. Tuo pasinaudodamas Talibanas vieną po kito užėmė didžiuosius šalies miestus ir labai greitai perėmė Kabulo bei vyriausybės kontrolę.
Einu į ministeriją ir į daug skirtingų kabinetų. Norint gauti leidimą keliauti per šalies provincijas, reikia susitvarkyti nemažai biurokratijos. Čia praleidau keletą valandų, perėjau per 5 kabinetus. Visi sakė, kad dabar Afganistane saugu. Tikėsimės, kad taip ir yra.
Svarbus ministerijos atstovas netgi pasiūlė savo telefono numerį, jeigu kažkurioje provincijoje iškiltų problemų ar nesusikalbėčiau su talibais patikros postuose. Kadangi turistų praktiškai nėra, tai ministerija pasinaudojo proga ir paprašė duoti interviu.
Vykstu į liūdnai pagarsėjusį Kabulo oro uostą. Praėjau pro dvi peršviečiamų daiktų patikras. Reikėjo išlipti iš automobilio, jį tikrino atskirai. Taipogi visur dalyvavo ir šuo, greičiausiai sprogmenų paieškai. Kareiviams veidrodžiu paskutinį kartą patikrinus automobilio dugną, ar ten neprimontuota sprogmenų, buvau praleistas į oro uosto pastatą.
Iš tikrųjų čia labai rimtai žiūrima į saugumą, panašiai buvo ir Irake. Irake, sakyčiau, netgi griežčiau, nes automobiliai prie oro uosto nebuvo prileidžiami netgi kelių kilometrų spinduliu.
Kylant lėktuvui, matau sraigtasparnius, kuriuos išvykdama paliko JAV kariuomenė. Kariai sugadino sraigtasparnių įrangą, kad jais negalėtų naudotis Talibano armija. Tačiau už kelių mėnesių Talibanas pasisamdė Kataro šalies įmones, kurios sutvarkė oro uostą, kompiuterines sistemas.
Už kelių mėnesių oro uostas vėl pradėjo veikti normaliu režimu. Žinoma, tarptautinės avialinijos kurį laiką čia nesiartino. Kitos šalys taip pat pataisė sraigtasparnių įrangą.
Už kelių mėnesių Talibanas pasisamdė Kataro šalies įmones, kurios sutvarkė oro uostą.
Kylant virš Kabulo, užplūdo įvairiausios mintys. Vienos iš jų – kaip būtent šioje vietoje žmonės krito iš lėktuvo, kuomet bet kokia kaina norėjo palikti šalį besibaimindami prie Kabulo artėjančio Talibano. Žmonės netgi sulįsdavo į lėktuvo važiuoklę, iš kurios iškrisdavo pakilus. Baisu ir tragiška.
Autoriaus kelionių filmus galima rasti „Youtube“. Daugiau naujienų – „Facebook“ ir „Instagram“.
