Autoriaus kelionių filmus galima rasti „Youtube“. Daugiau naujienų – „Facebook“ ir „Instagram“.
Kas gi tas Talibanas?
Ilgai svarsčiau, ar vykti į Kandaharą, bet nusprendžiau, kad tai bus įdomi patirtis. Pasirinkau keliauti autobusu, nes sako, kad kelias šiuo metu saugus. Prieš keletą metų, kuomet JAV dar vis svaidė sprogmenis po visą šalį, o Talibanas keršydamas linčiuodavo visus, kas neturi barzdos, šis kelias buvo nepravažiuojamas. Nes čia vykdavo susirėmimai ir jį kontroliavo Talibanas. Todėl prasmukti pro juos buvo neįmanoma.
Šiuo metu šalikelėse vis dar stovi daugybė karinių fortų, tarsi smėlio maišų pilių, apjuostų spygliuotomis vielomis, primenančių ir leidžiančių įsivaizduoti buvusias talibų ir JAV kovas. Dabar dauguma jų tušti.
Kandaharas yra pats konservatyviausias miestas Afganistane. Čia prasidėjo Talibano judėjimas. Taigi, kas yra tas visų prastai linksniuojamas Talibanas?
1994 m. Kandaharo apylinkėse susikūrė kovotojų grupė. Ji siekė Afganistano pietinėje dalyje įvesti musulmonų religine teise – šariatu – paremtą teisingumą ir valdžią. Talibano įkūrėjas ir vadovas buvo Kandahare gyvenantis mula (taip vadinamas islamo lyderis, tarsi mūsų lordas ar karalius) Muhammadas Omaras. Kurį, beje, 2013 nužudė Jungtinių Amerikos Valstijų bepilotis lėktuvas.
Remiamas pilietinio karo ir suirutės išvargintų vietinių gyventojų Talibanas įsigalėjo puštūnų ir kitų etninių grupių gyvenamose teritorijose.
Po kelerių metų įsigalėjęs beveik visame Afganistane, Talibanas įkūrė emyratą. Tuo pat metu atsirado ir Osamos bin Ladeno vardas. Jis į Talibano valdomą Afganistaną perkėlė „Al-Qaedos“ vadovybę. Įkūrus platų džihadistų rengimo stovyklų tinklą, į Afganistaną pradėjo masiškai vykti globalaus džihado ideologijos paveikti viso pasaulio musulmonai.
Po 5 metų, 2001 m., „Al-Qaedai“ įvykdžius Rugsėjo 11-osios išpuolį JAV, JAV pareikalavo Osamos bin Ladeno ekstradicijos, tačiau Talibanas nesutiko. Tada už mėnesio Jungtinės Amerikos Valstijos pradėjo karinę invaziją į Afganistaną. Talibano režimas buvo nuverstas, jo ir „Al-Qaedos“ vadovybė pasitraukė į Pakistaną.
Kai Talibanas atėjo į valdžią, muzika buvo uždrausta.
Praradęs valdžią ir patyręs nuostolių Talibano judėjimas išliko, nes jį rėmė Pakistano puštūnai ir neoficialiai Pakistano specialiosios tarnybos. Talibanas 2005 m. pradėjo aktyvų ginkluotą pasipriešinimą prieš JAV ir NATO. Talibano įtaka pamažu vis didėjo, 2015 m. jo pajėgos užėmė dar 22 Afganistano sritis. O po daugkartinių derybų, 2021 m., JAV kariuomenė pasitraukė iš šalies, Talibanas ėmė vadovauti.
Kelionė autobusu – labai įdomi. Pabandžiau pafilmuoti čia sėdinčias moteris, tai nepatiko seniems, barzdotiems afganistaniečiams. Na, nusprendžiau, kad geriau to nedarysiu ir ramiai kelionėje ilsėsiuosi. Keleiviams buvo labai įdomu, kas gi toks čia sėdi ir iš kur atvykęs. Kai kurie keleiviai snūduriavo, nes autobuse buvo tylu.
Kai Talibanas atėjo į valdžią, muzika buvo uždrausta. Dėl to ir autobuso muzikos grotuvai buvo ne savo vietoje, o išimti ir sudėti į lentynas. Kiti keleiviai kuo ramiausiai sau sukosi tabaką apsisvaiginimui.
Šalia sėdėjęs afganistanietis visam autobusui jau pasakojo apie mane, iš kur esu, ką veikiu.
Autobuse man labai pasisekė – vienintelis žmogus kalbėjo angliškai. Ir dar kartą pasisekė, nes jis sėdėjo šalia manęs. Kuomet baigė snausti, su malonumu pakalbėjome apie Talibaną, konservatyviame mieste gyvenančių moterų situaciją ir kitomis temomis. 8 valandų kelionė visiškai neprailgo.
Baigus kelionę, autobuse jau buvau savas. Vienintelis kalbėjęs angliškai, šalia sėdėjęs afganistanietis, visam autobusui jau pasakojo apie mane, iš kur esu, ką veikiu. Visi vaišinomės šviežia duona. Buvo tikrai draugiška ir maloni kelionė. Gal veidai puštūnų ir rūstūs, tačiau širdys minkštos. Nekantrauju pabūti Kandaharo mieste ir pažinti vietinius žmones – puštūnus.
Dėl ko visi taip nemėgsta Talibano?
2001 m. rugsėjo 11-ąją JAV per „Al-Qaedos“ išpuolį įvyko didžioji tragedija. Tuomet JAV prezidentas George'as W.Bushas pareikalavo, kad Talibanas išduotų Afganistane besislapstantį „Al Qaeda“ lyderį Osamą bin Ladeną. Talibanas atsisakė tai padaryti. Amerikiečiai surengė oro atakas, vėliau ir antžeminę ataką. 2001 m. gruodžio pabaigoje Bonoje pasirašytas susitarimas dėl naujos valdžios kūrimo, nes talibai buvo išstumti iš šalies.
Amerikiečių karo strategija čia neprigijo. Dėl didelių kultūrinių skirtumų jai teko nuolatos didinti kariškių skaičių. 2006 m. prie JAV pajėgų Afganistane prisijungė ir NATO.
Dešimtmetį persekiotas Osama bin Ladenas 2011 m. gegužės 1 d. rytą buvo nukautas specialios operacijos metu slėptuvėje Pakistane, mums jau pažįstamų puštūnų teritorijoje.
2021 m. balandžio 14 d. JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad rugsėjo 1 dienos JAV armija iš Afganistano bus išvesta. Savo pajėgas suskubo išvedinėti ir NATO, pasitraukimas tapo desperatišku – skubėta evakuoti ne tik savo karius bei civilius piliečius, norėta pasirūpinti ir koalicijos kariams talkinusiais Afganistano piliečiais – vertėjais, mokytojais, bijančiais talibų valdžios. Taip pat ir Lietuva, turėjusi keliolika nedidelių misijų NATO pajėgose, pargabeno 170 asmenų, tarp kurių daugiausia buvo vertėjai ir jų šeimų nariai.
Karas su JAV
Po 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolių JAV invazija į Afganistaną ir siekis nugalėti „Al-Qaeda“ atrodė savaime suprantama misija. Iš pradžių amerikiečių karinės pajėgos kartu su sąjungininkais triuškino šią teroristinę grupuotę, privertė jos lyderius slapstytis ir nutraukė talibų valdymą Afganistane. Tačiau, kodėl ši karinė kampanija taip užsitęsė ir kas iš tikrųjų vyko tuos 20 metų svetimoje šalyje?
Siekdami maskuoti problemas, Vašingtono veikėjai dažnai švelnino blogas naujienas iš fronto, o kai kada jas iškreipdavo iki absurdiško lygio. George'o W.Busho, Baracko Obamos ir Donaldo Trumpo administracijos į Afganistaną siuntė vis daugiau karių ir nuolat kartojo, kad daro pažangą stabilizuodami padėtį šalyje, nors puikiai žinojo, jog atsidūrė aklavietėje.
JAV vyriausybės strategijos buvo nevykusios, nacijos kūrimo projektas patyrė milžinišką nesėkmę, o pastangos sustabdyti narkotikų gamybą ir korupciją Afganistane priminė kovą su vėjo malūnais.
Visgi viešai iš esmės niekas neišdrįso pripažinti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos pamažu pralaimi karą, kurį kadaise taip vieningai palaikė Amerikos žmonės. Nusikalstamai tylėdami, kariniai ir politiniai lyderiai vengė atsakomybės ir naujų situacijos vertinimų, galėjusių pakeisti karo rezultatą arba sutrumpinti konflikto laiką. Jie nusprendė paprasčiausiai maskuoti savo klaidas ir leisti karui dreifuoti.
Plačiau apie žurnalistinį tyrimą galite pasiskaityti Craigo Whitlocko knygoje „Afganistano dokumentai. Slaptoji karo istorija“.
Autoriaus kelionių filmus galima rasti „Youtube“. Daugiau naujienų – „Facebook“ ir „Instagram“.