Sporto medicinos rezidentas: mitybos piramidė yra atgyvenusi

Mitybos piramidės standartai, propaguojami Pasaulinės sveikatos organizacijos, yra atgyvenę ir nesiremia naujesne kokybiškesne literatūra, LRT RADIJUI sako sporto medicinos rezidentas Juozas Jankauskas. Jo teigimu, ketogeninė mityba, kai 70 proc. dienos kalorijų gaunama valgant riebalus, o angliavandenių turinčių produktų stengiamasi atsisakyti, gali padėti sergant cukriniu diabetu ar net epilepsija.
Mitybos piramidė
Mitybos piramidė / Vida Press nuotr.

– Jau beveik dvejus metus propaguojate ketogeninę mitybą – dietą, kai 70 proc. dienos kalorijų gaunama iš riebalų, 20–30 proc. iš baltymų, o angliavandenių turinčių produktų stengiamasi atsisakyti. Ar tai nėra kraštutinis mitybos būdas?

– Yra ne vien tik tas veiksnys, kad riebalai turi sudaryti viską. Kartu reikia labai riboti angliavandenių kiekį. Jų gali būti, bet labai specifinių, pvz., iš daržovių, bet jokio krakmolo, bulvių ir pan.

– Angliavandeniams tikriausiai priklauso ir grūdinės kultūros? Kas tada sugalvojo mitybos piramidę?

– Taip, mitybos piramidė propaguojama Pasaulinės sveikatos organizacijos. Bet tie standartai atgyvenę ir nesiremia naujesne literatūra, kurią norėčiau laikyti kokybiškesne.

TAIP PAT SKAITYKITE: Ketogeninė dieta – kuo ji ypatinga?

– Kodėl angliavandenių reikėtų vartoti mažiau?

– Buvo pastebėta, kad jei žmogus, sergantis sunkia epilepsijos forma, kuri visiškai nekontroliuojama vaistais, visiškai nevartoja angliavandenių, epilepsijos priepuolių sumažėja arba visai nebūna. Tuomet pradėta stebėti, kur dar galima tai taikyti (pradėta taikyti ir sergantiems cukriniu diabetu, keliomis kitomis ligomis).

Pastaruosius 15–20 metų pradėjo populiarėti ši šaka. Moksliniais tyrimais patvirtinti mitybos eksperimentus gana sudėtinga, nes reikia uždaryti žmogų laboratorijoje ir laikyti 2–4 mėnesius ar ilgiau.

Dabartiniai mitybos standartai dažniausiai paremti epidemiologiniais veiksniais arba tyrimais: pasižiūrima į bendrą populiaciją, kiek žmonės per metus suvartoja tam tikrų produktų, ir padaroma koreliacija. Tarkime, jei vartojama daug mėsos, riebalų, o populiacija labai serga širdies ir kraujagyslių ligomis, vadinasi, riebalai sukelia širdies ir kraujagyslių ligas.

Pagrindinis aspektas, svarbus ketogeninėje mityboje, – insulino kontrolė. Dauguma populiacinių ligų (nutukimas, cukrinis diabetas, navikinės ligos) pradėjo dažnėti tik tada, kai buvo visiškai nurašyti riebalai, – buvo pasakyta, kad jie sukelia visus sutrikimus, susijusius su kardiosistema. Tada ir buvo sudaryti standartai – riebalų niekur nėra, o jei nėra, juos reikia kuo nors pakeisti. Ir beveik 70 metų propaguojama tai, kas po truputį pradeda braškėti.

– Kas yra gerieji ir kas blogieji riebalai?

– Blogų riebalų nėra, išskyrus tuos, kurie apdirbti, t. y. pramoniniai riebalai – palmių aliejus, margarinas. Natūralūs, neapdoroti riebalai didelių problemų tikrai nesukelia. Žinoma, išsikepti blyną su daug aliejaus ar sviesto ir manyti, kad čia dabar puiki dieta, toli gražu nėra teisinga.

– O kaip cholesterolis?

Dauguma populiacinių ligų (nutukimas, cukrinis diabetas, navikinės ligos) pradėjo dažnėti tik tuomet, kai buvo visiškai nurašyti riebalai.

– Cholesterolis – apsauginis elementas organizme. Jei kraujagyslėse vyksta koks nors pažeidimas, cholesterolis turi užkimšti tą skylę. Jei laikomasi tam tikrų standartų arba išlaikoma tam tikra hormoninė pusiausvyra organizme, aterosklerozinės plokštelės kur kas lėčiau formuojasi.

Tad klausimas, kas sukelia cholesterolio nuėjimą ne ten, kur reikia, ir užsilaikymą, kodėl pažeidžiamos kraujagyslės, kad cholesterolis ten nueina.

Ypač svarbu paminėti, kad cholesterolis susidaro ne tik dėl maisto – jis gaminamas ir organizme. Tad balansas nuolatos palaikomas. Jei tu vartoji ką nors, kas turi daugiau angliavandenių (grūdinės kultūros, duona, avižiniai dribsniai), tuomet organizmas, kad galėtų įsisavinti angliavandenius, turi išmesti insuliną. Išmetus insuliną riebalai negali būti skaidomi kaip energijos forma ir įsisavinami.

– Kai kalbinau ultramaratonininką, jis sakė, kad žmogus, ypač tas, kuris aktyviai sportuoja, turi valgyti kas tris valandas.

– Be abejo, angliavandeniai turi savo pritaikymą ir yra svarbūs, ypač jei užsiimi intensyvia fizine veikla – tada organizmas gali toleruoti tam tikrą kiekį angliavandenių. Jeigu nuolatos esi fiziškai aktyvus, natūralu, kad reikės sprogstamosios energijos, kuri ateina iš angliavandenių. Bet jei žmogus visą dieną sėdi biure, jam vartoti daug angliavandenių arba nuolatos šlamšti saldainius ar sausainius tikrai nereikia. Organizmas nemėgsta švaistyti energijos. Jei vartoji daugiau angliavandenių, negu tau reikia, jis angliavandenius verčia riebalais.

– Kam, nusprendus imtis ketogeninės dietos, patartumėte nusiteikti?

– Nerekomenduočiau pradėti labai staiga. Turi būti pereinamasis laikotarpis. Pabandykite atsisakyti cukraus, perdirbtų produktų ir lėtai mažinti grūdinių kultūrų. Pirmą savaitę dažniausiai būna vadinamoji ketokarštligė, nes organizmas įpratęs angliavandenius naudoti kaip pagrindinę energijos formą, tad be jų išgyvena tam tikrą stresą: gali šiek tiek skaudėti galvą, priešintis žarnynas, prasideda kiti dalykai.

Kadangi žmonės vartoja per mažai skysčių, kartais būna ir širdies permušimų – kai netenkama daug vandens, spaudimas nukrinta ir širdis bando pasivyti didindama kraujo spaudimą.

TAIP PAT SKAITYKITE: Padidėjęs kraujo spaudimas: ką būtina žinoti ir kaip kontroliuoti šią ligą?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų