Norėdama išbandyti treniruotes su asmeniniu treneriu ir išsiaiškinti, ar jos tikrai veiksmingesnės, nei savarankiški bandymai sveikiau gyventi, pradėjau 12 savaičių trukmės programą su Londone dirbančiu treneriu Vladu. Iš pradžių viskas ėjosi lyg iš pypkės, tačiau ilgainiui situacija keitėsi. Vis iškildavo problemų dėl mitybos, pristigdavo laiko sportui ar gyvenimiškos situacijos sutrikdydavo rutiną.
Emocinis stresas išmušė iš vėžių
Kaip sako treneris, programą pradėję žmonės dažnai tikisi imti ir padaryti viską tobulai per 12 savaičių, bet tada juos „ištinka gyvenimas“. Yra daugybė priežasčių, dėl kurių sutrikdoma programos rutina, pradedant laiko trūkumu pasigaminti sveiko maisto, baigiant vaiko liga ar darbo netekimu.
Priešpaskutines programos savaites toli gražu nedariau visko, ką turėjau. Iš tiesų nedariau nieko. Kurį laiką dėl pokyčių gyvenime išgyvenau nemenką stresą. Daugybė žmonių stresą malšina maistu ir skanumynais, o aš – priešingai, beveik nustoju valgyti. Tris savaites užkąsdavau ką nors tik dėl to, kad reikia, visiškai apleidau sportą, vandens gėrimą ir kitus šiam eksperimentui būtinus dalykus.
Daugybė žmonių stresą malšina maistu ir skanumynais, o aš – priešingai, beveik nustoju valgyti.
Galiausiai, išsekau ne tik emociškai, bet ir fiziškai, o nusilpus imunitetui dar ir susirgau. Sveika mityba ir aktyvi veikla liko paskutinėje vietoje, svarbiau buvo neįsitaisyti skrandžio opos bei atsikratyti pakilusios temperatūros.
Pranešusi Vladui apie nemalonią situaciją apgailestavau, kad jo darbas eina šuniui ant uodegos, tačiau jis, regis, nė kiek nesutriko. Kasdien teiravosi, kaip jaučiuosi, stiprino motyvaciją, palaikė ir suprato. Baiminausi, kad visi mūsų kartu pasiekti rezultatai išgaruos lyg kamparas, tačiau taip nebuvo.
Po truputį grįžau prie įprastos sporto programos, papildomai pradėjau lankyti zumbos užsiėmimus, grįžo ir apetitas. Kol kas ne visada pavyksta maitintis taip, kaip anksčiau, ne visada noriu valgyti vakarienę, bet sekasi gana neblogai.
Rezultatai džiugina
Kadangi sveikos gyvensenos programa truko visas 12 savaičių, atėjo laikas fiksuoti rezultatus. Per pirmąjį mėnesį netekau vos 200 gramų, tačiau kūno apimtys akivaizdžiai sumažėjo. Po antrojo mėnesio svarstyklės rodė jau didesnį pokytį – palengvėjau kilogramu. Pasak trenerio, matematika – paprasta – kuo labiau stiprėja raumenys, tuo sparčiau jie degina riebalus. Kūnas prisitaiko prie greitesnės medžiagų apykaitos ir vualia! Svoris krenta sparčiau (nors kartais gali ir išvis sustoti vietoje).
Prisipažįstu, paskutinį mėnesį nušokusi nuo bėgių labai bijojau, kad viskas žlugo. Maniau, svoris bus grįžęs atgal, raumenys nusilpę, o apimtys vėl padidėjusios. Mano laimei, klydau. Taigi, pristatau galutinius 12 savaičių sveikatingumo programos (su nukrypimais į šoną) rezultatus.
Mano svoris sumažėjo 3 kilogramais, krūtinės apimtis – 5, liemens – 8, o klubų – 7 centimetrais. Iš pirmo žvilgsnio, skaičiai neįspūdingi, nors ir nesiryžčiau pozuoti svorio metimo piliulių reklamai su prierašais „prieš“ ir „po“, išvaizda pasikeitė. Aplinkiniai taip pat netruko pastebėti, kad „kažkaip tikrai geriau“ atrodau.
Svarbiausia – gerai maitintis ir judėti
Maždaug per tris mėnesius trukusią kelionę link sveikesnės savęs išmokau tikrai nemažai. Pirmiausia ir svarbiausia taisyklė – valgyti daugiau, bet sveikiau. Svorį metantys ar dietų besilaikantys žmonės dažniausiai remiasi kalorijų mažinimo, maisto ribojimo ar „nevalgau po šešių“ sistema. Tai – didžiulė klaida.
Kuo mažiau ir rečiau valgysi, tuo lėčiau dirbs organizmas, o gavęs bet kokią maistinę medžiagą siurbs ją lyg perdžiūvusi kempinė dykumoje. O susiurbęs pasilaikys viską iki paskutinio gramo riebalų pavidalu ant šlaunų, pilvo ar užpakalio. Be to, nenorės taip lengvai atiduoti net ir sportuojant, kas žino, kada vėl gaus maisto.
Todėl net ir norint numesti svorio, būtina dažnai valgyti, tiesiog žiūrėti, ką dedi į burną. Elementarus pradžiamokslis – mažiau riebalų bei angliavandenių (ne visiškai atsisakyti, bet vartoti mažiau) ir daugiau daržovių bei baltymų.
Dar vienas organizmo skatinimo dirbti greičiau atributas – vanduo. Vandens reikia išgerti bent jau po 2 litrus per dieną. Tai nėra lengva, iš pradžių padeda užsirašymas, kiek jo suvartojama. Šis įprotis turi šalutinį poveikį – skatina tiesiog apsigyventi tualete, nes kol organizmas įpranta prie didelės skysčių dozės, tenka bėgioti kas kelias minutes. Vėliau situacija pagerėja.
Kūno tvirtinimas neatsiejamas ir nuo maisto papildų. Raumenims energijos suteikia ne tik maistas bei fizinis aktyvumas, neretai jiems reikia ir papildomų medžiagų. Sveikai maitinantis ir sportuojant bei atsižvelgiant į organizmo poreikius, būtų neblogai papildomai vartoti žuvų taukus, proteiną ar B grupės vitaminų. Dėl konkrečių papildų, kurių trūksta individualiam organizmui, reikėtų pasitarti su savo treneriu ar gydytoju.
Sportas, sportas ir dar kartą sportas. Be jo svoris sumažėti gali, tačiau kūnas visgi netaps dailus. Pradėjus sportuoti pagerėjo ir mano sveikata. Kartais pasitaikydavę nugaros skausmai išnyko, pagražėjo laikysena, pasitaisė net odos spalva.
Dabar liko sunkiausia užduotis – ir toliau laikytis išmokto režimo.
