Pasak jos, pastaruosius metus erkės prabusdavo kovo mėnesį. Tačiau šiemet jų sezonas prasidėjo vasario pabaigoje. „Dar tikrai ne visos prabudo, bet jau yra“, – teigė specialistė.
Parsinešė iš pasivaikščiojimo ir bėgiojimo miške
Kad laisvalaikis gamtoje jau gali „padovanoti“ nemalonų susidūrimą su erkėmis, patvirtina ir portalo skaitytojai. Vilniuje gyvenanti Amelija pasakojo paskutinę vasario savaitę jų aptikusi ant augintinio kailio ir dukros rūbų.
„Įsisiurbusios nebuvo, tik ropojo. Bet jau radome porą“, – sakė moteris, įtarusi, kad erkes parsinešė iš pasivaikščiojimo iš šalia namų esančio miško.
Erkių ant sportinės aprangos rado ir kaunietis Domas. Gamtoje bėgiojantis vyras neslėpė nuostabos, kad šie voragyviai jau nebemiega.
„Atvirai pasakius, pamatęs nepatikėjau – galvojau, kad šiaip koks voriukas ropoja ant sporto kojinių. Dėl visa ko iškračiau visus rūbus, batus. Bet kad tai erkė, supratau, kai pasikalbėjome su žmona – ji ir pasvarstė, kad gal jau sezonas prasidėjo. Aš dar paabejojau, kad gal ankstoka? Bet paskui nutarėme, kad visko gali būti. Juk jau šilta, net naktį nebūna šalnų“, – kalbėjo portalo skaitytojas.
Kasmet atsibunda vis anksčiau
Pasak M.Žygutienės, pasakyti, kada pradeda busti erkės, nėra sudėtinga – tereikia sekti oro temperatūrą. „Jau savaitę kaip yra pliusinė temperatūra. Kai dirvos paviršius įšyla iki 4–6 laipsnių šilumos, jos iškart suaktyvėja. Viskas priklauso nuo oro temperatūros. Todėl visiškai nesistebiu, kad kažkas jau susitiko su erkėmis. Paprastai pirmieji „susitikimai“ būna erkių ir augintinių – šunų. Su jais žmonės vaikšto pakrantėse ir kitose vietose, kurias gerai įšildo saulė. Jeigu ir toliau nebus minusinės temperatūros, galima bus įvardinti, kad aktyvusis erkių sezonas startavo“, – sakė NVSC užkrečiamųjų ligų specialistė, medicinos entomologė.
Jos teigimu, šiemet sezonas prasideda labai anksti. „Vasario pabaiga yra anksti. Paprastai sezonas prasidėdavo kovo mėnesį. Na, vėlgi priklauso nuo to, kaip tas pavasaris ateina: kartais kovo pradžioje, kartais – viduryje, o kartais – ir kovo pabaigoje. Bet pastaraisiais metais erkių aktyvėjimą kovo mėnesį beveik visada stebime. Vadinasi, traukiasi tas ramus periodas, kada erkės miega. Akivaizdu, kad klimato šiltėjimas tam turi didžiulę įtaką“, – kalbėjo M.Žygutienė.
Nepaisant to, kad erkės tik bunda, pašnekovės teigimu, jos lygiai taip pat pavojingos kaip ir bet kuriuo kitu aktyvaus erkių sezono metu.
„Gavusi užkratą erkė jį nešiojasi visą gyvenimą. Jis niekur nedinsta ir per žiemos miegą“, – sakė medicinos entomologė.
Ji pabrėžė, kad pavasarį nubunda visų stadijų išgyvenusios erkės.
„Visos atsibunda ir visos yra alkanos bei piktos. Kad išgyventų ir iš vienos stadijos pereitų į kitą, joms būtinas kraujas. Todėl jos ieško kur pasimaitinti“, – kalbėjo NVSC atstovė.
Suprasti akimirksniu
- Lietuvoje besiveisiančios erkės, jeigu per metus gauna progos vieną kartą pasimaitinti, išgyvena 3–4 metus.
- Erkių gyvenimo ciklas apima tris stadijas: lerva, nimfa ir suaugusi erkė. Kiekviena iš šių stadijų gali trukti iki metų. Būtina sąlyga, kad išsiritusi iš kiaušinėlio erkė išgyventų ir pereitų į kitą vystymosi stadiją. Kiekvienoje ciklo stadijoje ji turi pasimaitinti krauju.
- Lervoms paprastai užtenka būti įsisiurbusioms ir maitintis 2–3 dienas, nimfoms – iki 5 dienų, o suaugusioms erkėms – apie vieną savaitę.
- Prisisiurbusi kraujo, erkė nukrenta, virškina savo „maistą“ bei, pasislėpusi giliai po augmenijos apklotu, pereina į kitą gyvenimo ciklo stadiją.
- Paprastai lervos „taikosi“ į nedidelius gyvūnus – dažniausiai graužikus. Nimfos jau gali įsisiurbti ir į didesnius gyvūnus, o erkėms dydis nebesvarbus.
- Įdomu tai, kad, kai erkės suauga, maitinasi tik patelės, o patinėliai nesimaitina. Pastarieji užropoja ant žindulių ar žmonių kūno tik ieškodami patelės poravimuisi. Mat paprastai erkės poruojasi ne ant žemės, o ant šiltakraujo kūno.
Neišgyventų, jei žiemą nebūtų sniego
Pasak portalo pašnekovės, gera žinia, kad, nors ir sutrumpėjęs, neaktyvus erkių sezonas vis dar yra. „Gera žinia, kad žiemą erkės vis dar miega. Labai svarbu, kad žiemą būtų įšalas – kas šiemet apie Naujus metus ir nutiko bei tęsėsi iki vasario mėnesio. Šitas visas periodas ir buvo erkių ramybės periodas. Žudančiai erkes veikia šaltis be sniego. Jeigu yra sniego paklotė, jos sėkmingai peržiemoja. Erkėms svarbu, kad būtų drėgna – tos sąlygos garantuoja išgyvenimą“, – kalbėjo specialistė.
Nors šiuo metu erkės jau bunda, didelio pavojaus nėra. Pasak M.Žygutienės, pirmiausia dėl to, jog apisaugoti padeda žmonių apranga.
„Retas kuris dabar vaikšto išsiplikinęs. Dabar dar tas laikas, kai žmonės daugiau apsirengę. Vis dėlto, jei gamtoje laiką leidžiate dažnai, jau reikėtų atkreipti dėmesį į aprangą. Kol kas dar nėra žolės – kai ji paauga, sužaliuoja, būna, rankomis gali „pakabinti“ erkę. Dabar didžiausias dėmesys turėtų būti kojoms, nes ant jų erkės jau gali užropoti. Jeigu kelnės sukištos į kojines ar į batų aulus, erkės gali užropoti ir aukščiau. Žinoma, dar neprasidėjo masinis erkių nubudimas, tad jų rasite tikrai ne visur“, – kalbėjo pašnekovė.
Kalbėdama apie apsisaugojimo būdus, M.Žygutienė atsakė į daugeliui aktualų klausimą: ar grįžus iš vietos, kur galėjo būti erkių, būtina nusirengti rūbus ir ką daryti su drabužiais ir avalyne?
„Labai rekomenduojama nusirengti ir pakabinti tuos rūbus negyvenamoje patalpoje – terasoje, balkone ar dar kur nors. O jei ten dar saulė kaitina, išvis gerai. Blogiausiu atveju – ant „gyvatuko“ vonioje. Ko nemėgsta erkės ir kas jas žudo, tai yra sausas oras. Kol erkė nėra pasimaitinusi, ji turi labai mažai vandens, todėl karštis ją lengvai nužudys“, – patarė medicinos entomologė.
Pernai – daugiau susirgimų, bet piko nebuvo
Statistika rodo, kad 2021–2022 m. erkiniu encefalitu ir Laimo liga sirgo mažiau žmonių nei ankstesniais metais, t.y. buvo stebima mažėjimo tendencija. Praėjusių metų duomenys, anot M.Žygutienės, neguodžia.
„Stebėjome šiokį tokį sumažėjimą. Tai yra natūralu, kadangi mes žinome, kad gamtinėms židininėms infekcijoms būdingas bangavimas. Būna ramesni metai, atvejų sumažėjimas, bet, žiūrėk, po to tuoj pat šokteli ir būna tokie pikai, kai susirgimų ypač padaugėja. Kalbant apie 2023 metus, jie nebuvo labai išskirtiniai. Erkinio encefalito atvejų padaugėjo – Lietuvoje užregistruota maždaug 600 atvejų.
Laimo ligos atvejų, kaip visada, pernai buvo tūkstančiai – diagnozuota arti 3000 atvejų. Tai yra daugiau negu 2021–2022 m., kada Laimo ligos atvejų buvo diagnozuota apie 600, o erkinio encefalito – apie 200. Nors skaičius šoktelėjo, bet dar ne tie skaičiai, kokius esame turėję piko metu“, – sakė NVSC atstovė.
Laukia skiepų nuo Laimo ligos
Ji vylėsi, kad erkinio encefalito skaičių pavyks sumažinti, nes nuo šių metų rugsėjo 1 d. yra įvedami nemokami skiepai vienai amžiaus grupei – asmenims nuo 50 iki 55 m.
„Šitoje amžiaus grupėje Lietuvoje yra vienas iš didžiausių sergamumų erkiniu encefalitu. Tai teikia vilčių, kad žmonės pasinaudos ir pasiskiepys. Nes vakcina apsaugo nuo erkinio encefalito ir jo komplikacijų“, – pabrėžė M.Žygutienė ir pridūrė, kad užkrečiamųjų ligų specialistai su viltimi laukia ir vakcinos nuo Laimo ligos, kurios šiuo metu nėra.
„Laukiame, dar nemirė viltis. Specialistai šios vakcinos labai laukia, nes, kaip žinome, imuniteto persirgus Laimo liga žmogus neįgyja – susirgti galima ir kelis kartus. Deja, konkrečių vakcinos atsiradimo datų dar niekas negali pasakyti“, – kalbėjo medicinos entomologė.
Baigdama kalbėti apie skiepus, ji priminė, kad šiuo metu – pats laikas revakcinuotis tiems, kurie jau yra pasiskiepiję nuo erkinio encefalito.
„Dažnai būna, kad žmonės pamiršta, kad jau laikas revakcinuotis. O tai daryti būtina, kad būtų apsauga. Visą informaciją apie vakcinaciją galite rasti prisijungę prie esveikatos portalo“, – sakė specialistė.
