Praėjusių metų spalio mėnesį VPT patvirtino „gerosios praktikos“ rekomendacijas uždaro tipo analizatoriaus ir jam reikalingų reagentų bei eksploatacinių medžiagų įsigijimui. VPT tikisi, kad šalies valstybinės medicinos įstaigos dėl pakeistos tvarkos racionaliau naudos lėšas.
Tačiau su rekomendacijų tekstu susipažinę medicinos rinkos dalyviai pastebėjo, kad VPT nepagrįstai didelį dėmesį skiria mažiausios kainos kriterijui įsigyjant įrangą ar laboratorinius tyrimus. Ir galimai neįvertino, kad dėl pigesnių ir mažiau kokybiškų reagentų gali nukentėti atliekamų tyrimų rezultatai, o pacientams bus nustatomos netikslios diagnozės ir skiriamas netinkamas gydymas. Dėl to gali kilti pavojus pacientų gyvybei, o jų gydymas taps komplikuotas ir pareikalaus didesnių išlaidų.
Esminė problema, kad atlikdamos viešuosius pirkimus Lietuvos medicinos įstaigos netaiko ekonominio naudingumo kriterijaus, paslaugos perkamos tik mažiausios kainos būdu.
„Esminė problema, kad atlikdamos viešuosius pirkimus Lietuvos medicinos įstaigos netaiko ekonominio naudingumo kriterijaus, paslaugos perkamos tik mažiausios kainos būdu. Ekonominio naudingumo kriterijus gali užtikrinti didesnę siūlomų paslaugų kokybę ir turėtų būti pagrindinis tokios sudėtingos ir „jautrios“ medicinos srities priemonių įsigijimo viešųjų konkursų kriterijus. Europoje tai yra įprastinė praktika, Viešųjų pirkimų įstatyme šis būdas taip pat numatytas“, – sakė Andrius Simonaitis, Lietuvos medicininės įrangos gamintojų asociacijos (MIGA) valdybos pirmininkas.
Pasak A.Simonaičio, VPT galėtų šią problemą labai paprastai išspręsti, reglamentuodama ir skatindama perkančiąsias organizacijas vykdyti viešuosius pirkimus taikant ekonominio naudingumo kriterijus. Tokiu atveju bus užtikrinta pacientams suteikiamų paslaugų kokybė, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, asmens sveikatos priežiūros įstaigų ar investicinių programų lėšos bus panaudotos racionaliausiai, kaip to reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymas ir ko siekia VPT.
„Mažiausios kainos kriterijus sudaro sąlygas prekes ir paslaugas pirkti tik iš vieno šaltinio, visiškai nesirūpinant dėl jų kokybės. O mes juk kalbame apie ypatingai sudėtingą medicininę įrangą ir priemones, kurių pirkimas nesuderinamas su mažiausios kainos kriterijumi. Būtent tokį piktnaudžiavimą viešaisiais pirkimais ir galėtų išspręsti ekonominio naudingumo kriterijaus reglamentavimas,“ – akcentavo A.Simonaitis.
Ekonominio naudingumo kriterijais, pasak A. imonaičio, galėtų būti ne tik kaina, bet ir medicinos priemonių ar paslaugų išskirtinumas, pavyzdžiui, siūlomų technologijų inovatyvumas, tyrimais paremtas didesnis darbo efektyvumas/našumas lyginant su kitais analogiškais produktais, kaštų nauda, kiek gydymo įstaiga sutaupys naudodama konkrečią įrangą, palyginus su kitų to pačio tipo produktų naudojimu ir t.t.
MIGA valdybos pirmininkas argumentavo, kad ekonominio naudingumo kriterijaus taikymą rekomenduoja ne tik ES direktyvos, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnybos korupcijos prevencijos specialistai, kurie, atlikę Santariškių klinikų ir Kauno klinikų korupcijos viešuose pirkimuose rizikos analizę, taip pat siūlo viešuosius pirkimus organizuoti remiantis ekonominio naudingumo kriterijais.
MIGA jau kreipėsi į VPT, ragindamas viešųjų pirkimų priežiūrą atliekančią instituciją įsiklausyti į medicinos įrangos gamintojų pastabas ir bendradarbiauti rengiant ekonominio naudingumo kriterijaus taikymo medicinos srities viešuosiuose konkursuose rekomendacijas.
Apie būtinybę vešiuosiuose pirkimuose įsigyjamai laboratorinei įrangai, reagentams ir medžiagoms taikyti ekonominio naudingumo kriterijų prakalbo ir Lietuvos laboratorinės medicinos draugija, kurios nuomone, siekiant parengti tinkamą viešųjų pirkimų dokumentą, reglamentuojantį laboratorinės medicinos įrangos, reagentų ir medžiagų įsigijimą, yra būtina kompleksinė specialistų (tarp jų ir laboratorinės medicinos) diskusija.
Draugija laikosi pozicijos, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, siekiančios užtikrinti viešąjį interesą ir teikti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ruoštų technines specifikacijas laboratorinės įrangos, reagentų bei priemonių viešiesiems pirkimams vadovaujantis klinikinio racionalumo, laboratorijų veiklos kokybės, gerosios klinikinės praktikos kriterijais ir šiuolaikinio medicinos mokslo pasiekimais.