PMS sukeliami fiziniai ir psichologiniai simptomai moterims pasireiškia antroje mėnesinių ciklo pusėje, likus 5–7 dienoms iki mėnesinių.
Dažniausiai jaučiamas nuovargis, krūtų tempimas, apetito pokyčiai, padidėjęs svoris, galvos ir viso kūno skausmai ar paburkimo jausmas, galimas nerimas, depresijos simptomai, nuotaikos svyravimai, miego sutrikimai. Remiantis mokslinių studijų duomenimis, bent vieną iš minėtų PMS simptomą jaučia 50–90 proc. moterų.
PMDS, pasak akušerės ginekologės S.Neverauskienės, yra sunki PMS forma:
„Nuo PMDS kenčia 3–8 proc. moterų. Jam patvirtinti buvo sukurti specialūs klausimynai, dienynai, kuriuos užpildo pacientės. Sutrikimo patvirtinimui būtini mažiausiai penki nusiskundimai dėl psichologinės būklės, sutrikdantys kasdienį gyvenimą, santykius su šalia esančiais žmonėmis.“
2013 m. Amerikos psichiatrų asociacija priešmenstruacinį disforinį sutrikimą išskyrė kaip atskirą ligą. Į naujai ruošiamą Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikaciją PMDS numatyta įtraukti kaip diagnozę, turinčią savo kodą.
Simptomai gerokai sunkesni nei PMS
PMDS simptomai prasideda likus savaitei iki mėnesinių, būklė ima gerėti praėjus kelioms dienoms nuo mėnesinių pradžios ir išnyksta po savaitės nuo mėnesinių pradžios.
Dažniausiai moteris vargina:
- stiprus emocijų labilumas (nuotaikų svyravimai, staigus nuliūdimas, verksmingumas, padidėjęs jautrumas),
- dirglumas,
- pyktis,
- padažnėję konfliktai su aplinkiniais,
- depresinė nuotaika,
- beviltiškumo jausmas,
- nerimas,
- įtampa,
- išsekimo, kontrolės praradimo jausmas,
- sunku susikaupti, nebesidomima kasdiene veikla,
- vargina mieguistumas arba nemiga, energijos trūkumas,
- greitas nuovargis,
- pasikeičia apetitas.
Galimi ir visi įprastai PMS būdingi fiziniai simptomai. Gydytojos teigimu, kartais nuo PMDS kenčiančias moteris, artėjant mėnesinėms, net kamuoja suicidinės mintys. Jei simptomai tęsiasi ilgiau ar trunka visą mėnesinių ciklą, tai gali būti kitų ligų požymiai. Tokiu atveju gali būti reikalingos kitų specialistų konsultacijos, kad būtų atlikti išsamesni tyrimai.
Kas turi riziką susirgti?
Anot akušerės ginekologės S.Neverauskienės, iki šiol nėra vienos nuomonės, kodėl vienoms moterims PMDS pasireiškia, o kitoms ne. Atliktos mokslinės studijos teigia, kad simptomus provokuoja lytinių hormonų estrogeno ir progesterono kiekio svyravimai antroje mėnesinių ciklo pusėje, po ovuliacijos.
„Tačiau nuo PMDS kenčiančių moterų estrogeno ir progesterono hormonų kiekiai nesiskiria nuo moterų, neturinčių šio sutrikimo. Naujausia teorija skelbia, kad PMDS yra „nenormalus organizmo atsakas į normalius hormonų svyravimus“. Nuotaikos pokyčius gali lemti estrogeno ir progesterono poveikis serotonino, dopamino ir gama-amino sviesto rūgšties sistemai.
Dopaminas dar vadinamas laimės hormonu, atsakingas už pasitenkinimo būseną, svarbią žmogaus veiklos motyvacijai, – paaiškino gydytoja. – Serotoninas yra svarbus reguliuojant virškinimą, nuotaiką, atmintį, miegą. Gama-amino sviesto rūgštis veikia raminančiai mūsų smegenis. Trūkstant šios medžiagos, žmogus jaučia nerimą, sudirgimą.
Lytiniai hormonai daro įtaką inkstų sistemą reguliuojantiems hormonams, tai lemia patinimų ir pilvo pūtimo atsiradimą antroje mėnesinių ciklo pusėje.“
PMDS yra „nenormalus organizmo atsakas į normalius hormonų svyravimus“.
Nors PMDS genetinė kilmė ir neįrodyta, manoma, kad visgi prieš mėnesines jaučiami simptomai iki 50 proc. atvejų gali būti paveldimi. Susirgti PMDS riziką turi jaunos (20–30 metų amžiaus) moterys, praeityje jau patyrusios nuotaikos svyravimų, fizinį ar psichologinį smurtą.
Taip pat – vartojančios daug kavos, arbatos, saldžių gėrimų, alkoholio, greito maisto, varginamos „emocinio“ valgymo, fiziškai neaktyvios pacientės.
Patarimai, kaip namie palengvinti simptomus
Visoms pacientėms, kenčiančioms nuo PMDS, pirmiausia rekomenduojama išbandyti nemedikamentinius pagalbos sau būdus:
- Didinti savo fizinį aktyvumą.
- Mažinti kofeino, druskos, alkoholio vartojimą.
- Maisto papildai (kalcis, magnis, vitaminai E, B6) gali palengvinti tokius simptomus, kaip kūno patinimai, krūtų pabrinkimas.
- Taip pat rekomenduojamos psichologo konsultacijos, streso mažinimo pratimai, akupunktūra ir homeopatiniai preparatai.
Jei visos išbandytos priemonės nepadeda, reikalinga specialisto konsultacija.
„Gydytojas ginekologas PMDS gydymui gali skirti geriamuosius hormoninius kontraceptikus, į kurių sudėtį įeina estrogenas ir progesteronas. Geriausia, kai 24 dienas geriamos hormonų turinčios tabletės, o 4 dienas – „tuščios“, savo sudėtyje neturinčios hormonų tabletės.
Gydytojas psichiatras gydymui gali paskirti antidepresantus. Tai pagrindiniai PMDS gydymui skiriami vaistai“, – sakė akušerė ginekologės S.Neverauskienė.