Vieną šaltą žiemos vakarą turėjau galimybę susitikti su jau septynerius metus Kaune gyvenančiu italų verslininku Fabrizio Mazzella, kuris pasakojo ir nuoširdžiai atsakinėjo į klausimus apie gyvenimą, verslą Lietuvoje bei Italijoje.
- Kokiu tikslu atvykote į Lietuvą?
- Pirmi mano žingsniai Lietuvoje buvo “Erasmus” programa Vytauto Didžiojo universitete, kuriame buvau pirmasis studentas, atvykęs pagal šią programą. Tai buvo 2001 – ieji metai. Po “Erasmus” programos grįžau į Italiją baigti mokslų. Tačiau kaip filologą mane domino kalbos, todėl panorau Lietuvoje mokytis lietuvių kalbos. Remiamas Lietuvos valstybės įsteigta lituanisto stipendija, kuri skirta užsieniečiams, kurie nori išmokti lietuvių kalbos gyvenant Lietuovoje. Pasinaudojęs šia galimybe, turėjau šansą išmokti lietuvių kalbos ir likti gyventi šalyje.
- Kokius pagrindinius skirtumus įžvelgiate tarp Lietuvos ir Italijos?
- Skirtumai yra pakankamai maži, nes abi šalys priklauso Europos Sąjungai. Tačiau neslėpsiu, kad lietuviai priešingai nei italai yra drovūs, santūrūs ir uždari, kartais net pikti.
- Ar prieš atvykstant į naują šalį turėjote stereotipus apie šalį? Ar žinojote nors kelis faktus apie Lietuvą?
- Maniau, kad jūs esate rytų šalis, tačiau klydau. Lietuva labiau priklauso šiaurietiškoms šalims. Apie Lietuvą žinojau nedaug, pirma ir turbūt vienintelė informacija, kurią sužinojau apie šią šalį, tai buvo dar mokyklos laikais, kai per tikybos pamoką, mokytoja- vienuolė pasakojo apie Kryžių kalną ir sovietinius laikus Lietuvoje.
- Dažnai tenka išgirsti istorijų, kad užsieniečiai lieka gyventi Lietuvoje, nes jie įsimyli, ar jūsų pasirinkimą gyventi Lietuvoje galima priskirti prie daugumos?
- Neslėpsiu, buvo susižavėjimų ir draugysčių su lietuviatėmis, bet mano žmona yra italė, kuri su manimi kartu gyvena Kaune. Su žmona susipažinome per turistinę kelionę po Baltijos šalis, kurioje aš buvau kelionių vadovas. Taigi, save galiu priskirti mažumai.
- Minėjote, kad buvote kelionių vadovas, o kokia veikla užsiimate dabar?
- Dėstau italų kalbą Kauno universitetuose, taip pat kalbos mokyklose, bet pagrindinė mano veikla orientuota į gido ir kelionių vadovo paslaugas Baltijos šalyse. Neseniai įkūriau turizmo MB (mažoji bendrija), Litintour. Kuri skatina, kad kuo daugiau užsieniečių atvyktų į Baltijos šalis. Didžiausių klientų atnplūdžio sulaukta iš Italijos. Neslėpsiu, italai paskutiniu metu ypatingai domisi Baltijos šalimis. Todėl yra tikimasi dar didesnio turistų skaičiaus. Atodo keista? Bet, jei pasidomėtumėte Italijos ekonomime padėtimi, sužinotumėte, kad šioje šalyje gausu jaunų bedarbių ir pensinio amžiaus turtuolių, kurie ir traukia į Baltijos šalis pakeliauti ir pamatyti kitą pasaulį.
- Kurioje šalyje lengviau pradėti verslą ir joje įsitvirtinti?
- Drąsiai galiu teigti, kad Lietuvoje. Jeigu manote, kad Lietuvoje biurokratinė sistema yra sudėtinga ir nusiteikusi prieš piliečius, klystate. Kadangi Lietuvoje, norint pradėti savo verslą, reikia turėti labai nedaug, užtenka idėjos, tikslų, kuriuos norite pasiekti ir plano, kaip to pasieksite. O Italijoje viskas sudėtingiau, norint šioje šalyje pradėti verslą, reikia susitvarkyti dvigubai daugiau dokumentų nei Lietuvoje, taip pat reikia turėti didelį pradinį kapitalą ir įveikti dar keletą ekonominių kliūčių su kuriomis Italijoje susiduria jaunieji verslininkai.
- Su kokiomis problemomis susidūrėte kurdamas savo mažąją bendriją?
- Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad problemos buvo tokios mažos, kad jų negalima vadinti problemomis, teko daug skaityti, domėtis, kalbėti su kolegomis Lietuvoje ir užsienyje apie turizmo verslą, jo tradicijas ir perspektyvas. Žinoma, neneigsiu – daug įtakos turėjo ir tai, kad aš šneku ir kalbu lietuviškai, todėl lengvai galėjau perprasti tam tikrus dokumentus ir informaciją.
- Kaip vertinate Lietuvos turizmo situaciją Europos lygiu?
- Mes gyvename unikalioje šalyje, su nuostabiais vaizdais ir nepaprasta kultūra, gaila, kad patys lietuviai tai mažai vertina. Taip pat norėčiau pridėti, kad neigiamą įspūdį apie Lietuvą kuria patys lietuviai, kurie dirba gidais. Dažnai tenka išgirsti, kad lietuviai gidai pasako tik neigiamus faktus apie Lietuvą ir tokiu būdu neatskleidžia teigiamos mūsų šalies pusės.
- O kaip reagavo jūsų šeima, kai nusprendėte savo gyvenimą kurti svetur?
- Šeimai tai nesukėlė ypatingų emocijų. Paprastas, banalus žodis, bet jis atsakant į šį klausimą puikiai tinka- tėvai reagavo normaliai. O mano brolis taip pat atvyko ir dabar gyvena su lietuve žmona Vilniuje. Taigi, dalis mano šeimos yra visai arti manęs.
- Kaip jūs dažniausiai save vadinate: italu ar lietuviu?
- Dabar labiau jaučiuosi kaip lietuvis nei italas, nes mano gyvenimas vystosi būtent Lietuvoje. Todėl galiu drąsiai teigti, kad panašėju į lietuvius, taip pat planuoju prašyti Lietuvos Respublikos pilietybės ir tapti visaverčiu Lietuvos piliečiu.
- Ar turite gyvenimo kredo, kuriuo tikite ir gyvenate Lietuvoje?
- Mano vienitelis gyvenimo kredo: daryk tai, ką mėgsti daryti, ir niekada nepasiduok. Mano patarimas ypač jauniems žmonėms, kurie spjauna į Lietuvą ir išvažiuoja iš jos, būtų toks pat: darykite tai, kai ką mėgstate daryti ir niekada nepasiduokite.
- Ko norėtumėte palinkėti visiems Lietuvos gyventojams?
- Tikėjimo, pasitikėjimo ir noro – šių dalykų trūksta lietuviams.
Gintarė Šležaitė
