Agnė Zalanskaitė: Elektroninio mokinio pažymėjimo nauda akivaizdi

Kai prieš beveik tris metus Agnė Zalanskaitė garsiai bendraminčiams ištarė idėją apie elektroninį mokinio pažymėjimą, sunku buvo tikėti, kad ši mintis taps realybe, nes Švietimo ir mokslo ministerijos teisiniuose dokumentuose buvo reglamentuota, tik popierinio mokinio pažymėjimo išdavimo tvarka, o valstybė sistemiškai finansuoti elektroninių pažymėjimų diegimo mokyklose neturėjo galimybės.

„Kas gamins blankus? Kas personalizuos? Kaip surinkti nuotraukas? Kokia reali tokio dokumento savikaina? Kokia nauda mokykloms? Kas mokės už tokią paslaugą? Kaip valdyti užsakymus?“,  – klausimai, į kuriuos buvo rasti atsakymai.

Šiandien elektroninis mokinio pažymėjimas jau pradėtas diegti Lietuvos mokyklose, rasti kompromisiniai sprendimai dėl gamybos kaštų kompensavimo, tačiau motyvacija keisti popierinį pažymėjimą į elektroninį – vienintelė modernių technologijų galimybė mokykloms, savivaldybėms ir valstybei.

Apie nueitą kelią ir pirmuosius EMP mokslo metus kalbamės su bendrovės ID4S direktore Agne Zalanskaite.

Agne, praėjo pirmieji mokslo metai, pažymėjimai išduoti, kaip vertinate šį laiką?

Metai buvo sunkūs. Bendrojo lavinimo mokyklose, su kuriomis dirbome, reikėjo įveikti visas išorės jėgas, dezinformaciją, o tuo pačiu, išduoti užsakytus pažymėjimus. Natūralu, kad pradėjome vėluoti su papildomomis sistemomis.

Apie kokias sistemas kalbate?

Aktualiausia mokykloms – lankomumo kontrolės apskaitos sistema. Yra labai brangių ir mokyklai netinkamų sprendimų, pavyzdžiui,sukamieji varteliai, arba tokie, kurie tik imituoja funkciją nuskaityti į mokyklą tik įėjusius mokinius. Vaikai turi pridėti pažymėjimą ir tokiu būdu užsiregistruoti. Bet juk vaikas, kuris nori nepastebėtas palikti mokyklos teritoriją, niekada nesižymės. Mes ieškojome alternatyvų ir jas radome. Šiandien esame praktiškai pasiruošę bandomajai versijai ir tikimės, kad rugsėjį mokyklų lūkesčiai bus pateisinti.

Bet pažymėjimas gali veikti kaip elektroninė piniginė. Ką šioje srityje nuveikėte?

Čia situacija kiek geresnė. Jau penkiose mokyklų valgyklose įdiegėme tokią sistemą. Kol kas tėvai ne itin aktyviai naudojasi, nes tai naujovė, bet nemokamo maitinimo bilietų ar panašių dalykų nebeliko. Mokyklos patenkintos.

O kaip mokiniai? Juk jų tėvai moka už pažymėjimą? Kokia jų reakcija?

Reakcijų buvo įvairių. Juk iš tiesų, tiek tėvai, tiek mokytojai galės matyti, ar vaikas bėga iš pamokų, tačiau šią baimę užgožia kitos pažymėjimo galimybės. Jis veikia kaip nuolaidų kortelė, su juo mokinys gali pigiau naudotis mobilaus ryšio paslaugomis. Netgi pradėjome stebėti reiškinį, kai patį pažymėjimą užsisako kur kas daugiau mokinių iš tų mokyklų, su kuriomis net neturime sutarčių, tas skaičius buvo peržengęs 7000 vnt. (Švietimo ir mokslo ministro aprašas leidžia EMP išduoti tik mokyklos administracijai, todėl tiesiogiai mokiniui išdavimo procesas negali būti vykdomas, – aut.past.).

Pasitinkame vasarą, kokie Jūsų planai?

Kam vasara, o kam darbymetis (šypsosi, – aut. past.). Turime atlikti dar daug dalykų, kad rugsėjį mokyklos jaustų realų postūmį technologijų link. Turime baigti išbandyti ir įrengti sistemas, susitvarkyti su jų integracijomis. Kuriame ir kitų EMP funkcijų sprendimus, čia reikalingas laikas. Norime pagerinti savo  informacinę sistemą, kad būtų dar paprasčiau užsakyti pažymėjimą, daug visko.

Ir kodėl Jūs tai darote?

Iš tikrųjų, tai aš asmeniškai labai noriu, kad vaikas, kuris turi mūsų išduotą pažymėjimą, būtų laimingas ir patenkintas. Jis galėtų naudotis nuolaidomis, nebūtų diskriminuojamas dėl to, kad valgo nemokamai, kad galėtų keliauti, ilsėtis ir su EMP tai daryti paprastai. Noriu, kad tėvai turėtų galimybę už mokinių būrelius, maistą ar kitas išlaidas sumokėti paprastai, kad galėtų matyti, ką ir kada valgė jų sūnus ar dukra ir būtų tikri, kad jis ar ji neišleido pinigų svaigalams ar menkaverčiams produktams. Aš tikiu, tvirtai tikiu, kad pažymėjimas pakeis Lietuvos mokinių ir jų tėvų gyvenimą.