Prieš dešimt metų priimtas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Tai svarbus teisės aktas, kuriame kompleksiškai ir išsamiai aprėpta darbo santykių sritis. Apie kodekso kūrimą, jo tikslus modernioje visuomenėje, taikymo problemas darbo teisės teorijos ir praktikos žinovai diskutavo mokslinėje konferencijoje „Darbo kodekso dešimtmetis: šiuolaikiniai iššūkiai nacionalinei darbo teisei“. Konferenciją surengė Vilniaus universiteto Teisės fakultetas kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos darbo teisės ir socialinės apsaugos draugija, prisidedant Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai.
VU Teisės fakulteto dekanas T. Davulis: ar reikalingas darbo kodeksas šiandien?
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis susirinkusiems kėlė gana kontraversinį klausimą: ar tikrai darbo kodeksas reikalingas šiandien? Jo nuomone, kaip atsirado problema, kuri darbo kodeksą sukūrė, taip ta problema gali ir išnykti.
„Pažiūrėkime į šiandieninį žmogų: jauną, veiklų, entuziastingą, naujomis technologijomis apsiginklavusį. Jis yra laisvas, jam nėra autoritetų, jis „neskiria dienos nuo nakties“, jam nesvarbu, kokiam pasaulio krašte yra jis ir jo draugai, jis gali dirbti bet kur, jis neskiria darbo laiko nuo laisvalaikio, todėl jam nerūpi (arba rūpi tik blogąja prasme!) tie gniaužtai, kurie jį varžo. Ir jam nereikia tos mūsų deklaruojamos darbo teisės apsaugos! Darbo teisė jį varžo ir jis nuo jos bėga,“ – entuziastingai svarstė dekanas.
Taigi darbo teisė – tai savitikslis dalykas? T. Davulio nuomone, Darbo kodeksas reikalingas ne vakarykštėms, o šiandieninėms problemoms spręsti – suderinti darbą ir šeimyninius įsipareigojimus, naikinti visų rūšių diskriminaciją, skatinti sąžiningą pelno dalijimąsi, ypač atveriant plačiau vartus kolektyvinėms sutartimis ir streikams.
Seimo pirmininko pavaduotojas A. Sysas: darbo kodeksas turi keistis kartu su visuomene
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas taip pat pritaria, kad besikeičianti ekonominė ir socialinė aplinka verčia modernizuoti ir teisinę sistemą, reglamentuojančią įvairias gyvenimo sritis. Į ją reikėtų žiūrėti kaip į supervisumą, kurios svarbia dalimi yra darbo įstatymai. Nors ne viskas išsprendžiama vien įstatymais.
„Kai žmogus mano, kad darbo įstatymai jo negina ir neužtikrina jam darbo, tai pasirenka paprastesnį ir ramesnį kelią – emigraciją. O jei darbdavys nežiūri į darbuotoją, kaip produkto bendrakūrėją ir galvoja, kad vietoj jo už durų laukia būrys norinčių įsidarbinti, tai to jokie kodeksai nepakeis. Tačiau gyvenimas rodo, kad Darbo kodekso peržiūra būtina, ir tai prisidėtų prie geresnių darbuotojų ir darbdavių santykių,“ – neabejoja A. Sysas.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras A. Bitinas: ypatingai svarbi – socialinė partnerystė
Konferencijoje dalyvavęs Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas pabrėžė, kad jau atėjo laikas Darbo kodekso modernizavimui. Tai turi būti atliekama sistemiškai, nepažeidžiant darbdavių ir darbuotojų balanso. Negali būti teikiami pasiūlymai, kurie yra palankūs tik vienai socialinei grupei, pamirštant kitą.
„Jei mes peržiūrime tam tikras garantijas, tai turėtume daryti kompleksiškai. Iki šiol to trūko – Darbo kodeksas buvo lopomas. O ekonominės socialinės sąlygos skatina peržiūrėti jį, bet tai nereiškia, kad bus keičiami principai. Labai svarbus aktyvus mokslininkų dalyvavimas šiuose procesuose. Todėl labai sveikintina ši ir kitos panašios teisės ekspertų kartu su socialiniais partneriais iniciatyvos, skatinančios išdiskutuoti, o ypatingai svarbi socialinė partnerystė,“ – teigė viceministras.
Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius V. Mačiulaitis: darbuotojams svarbi jų interesų apsauga
Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius dr. Vilius Mačiulaitis įsitikinęs, kad darbo įstatymų peržiūra yra būtina. Darbo rinkos dinamika yra labai didelė. „Ką turėjom prieš 10 metų, pasikeitė. Iš kitos pusės reikia sutikti, kad modernioje visuomenėje tas socialinis kompromisas arba darbuotojų ir darbdavių interesų pusiausvyros mechanizmas irgi yra šiek tiek kitoks. Viena iš šalių yra labiau linkusi nusileisti kitai. Tai reikalauja tam tikrų garantijų, galbūt peržiūrėjimo, kartais – kai kurių garantijų padidinimo tam, kad padidėtų saugumas,“ – įsitikinęs V. Mačiulis.
Inspektoriaus nuomone, Darbo kodekso modernizavimo reikia ir dėl kitos priežasties – tam, kad teisinis reguliavimas būtų šiek tiek supaprastintas. Nesumenkinta apsauga, bet sumažinamas biurokratijos kiekis.
