Ilja Laursas, ISM Verslo tarybos narys, „GetJar“ įkūrėjas bei vadovas su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentais dalijosi įspūdžiais iš pasaulinio ekonomikos forumo Davose. Kokiame kontekste skambėjo Davose Lietuvos vardas, kaip per metus pakito forumo nuotaikos ir kokios diskusijos nustebino labiausiai?
Lietuvos vardą neformalių forumo diskusijų metu Ilja Laursas girdėjo ne vieną, o daugiau nei dešimt kartų. Ryškiausiai pašnekovui įsiminė du kontekstai ir abu buvo teigiami. Pirma, Baltijos šalys minimos kaip ekonominių priemonių, leidžiančių suvaldyti krizę ir apsaugoti šalį nuo bankroto grėsmės, kaip atsitiko Graikijai ir gresia dar kelioms Europos valstybėms, pavyzdžiai. Priemonės esą nepopuliarios, tačiau „kai ranka gangrenuoja, reikia galvoti apie jos nukirtimą, nes kitaip grėsmė kyla visam kūnui“.
I.Laursas taip pat pastebėjo, kad Lietuva dažnai minima aukštųjų technologijų kontekste. Visų pirma – kalbant apie interneto infrastruktūras ir paslaugas. Naujieji Vyriausybės valdymo, socialiniai modeliai yra vienos įdomesnių šiuo metu nagrinėjamų temų. Tokie klausimai, kaip mokesčių deklaracija internetu ar „e-vyriausybė“, susilaukia labai daug dėmesio ir Lietuva dažnai minima tokiose diskusijose. „Šaliai tai labai naudinga“, – įsitikinęs I.Laurs.
(Kuo šių metų Davosas skyrėsi nuo 2011-ųjų?) „Praėjusių metų pradžioje atrodė, kad ekonominė krizė eina į pabaigą. Daugelis Europos šalių rodiklių teikė vilties, kad prasidėjo tam tikras augimas. Tačiau per metus daug kas pasikeitė ir ne visos permainos buvo teigiamos – visi žinome Graikijos, Italijos pavyzdžius. Taigi praeitų metų atsargus optimizmas šiais metais buvo pakeistas atsargesniu, kiek pesimistiškesniu požiūriu“, – apie Davoso nuotaikas kalbėjo pašnekovas.
Patį I.Laursą forumo diskusijose šiais metais labiausiai nustebino naujas požiūris į visuomenės progreso matavimą. „Šiuo metu visuomenės ir atskirų šalių progresą įprasta matuoti ekonominiais rodikliais, pavyzdžiui, bendras vidinis produktas, BVP vienam žmogui. Prieš keletą metų sociologai pastebėjo, kad ekonominė gerovė nebūtinai koreliuoja su laime. Pavyzdžiui, tokia šalis kaip Kosta Rika tikrai negali pasigirti itin aukštais ekonominiais rodikliais, tačiau turi labai daug, apie 90 proc. laimingų žmonių. Lietuvoje, kuri irgi buvo paminėta, „laimės rodiklis“ pakankamai žemas – tik apie 30 procentų. Tokiose sėkmingose ir išsivysčiusiose šalyse kaip Amerika „laimės procentas“ taip pat nedidelis – siekia apie 60 procentų“, – pasakojo I.Laursas.
Taigi, kodėl daug uždirbantys žmonės nėra tokie laimingi? Kas iš tikrųjų yra laimė? Ar orientacija į ekonominę gerovę yra teisinga? Kokia nauda iš tokios gerovės, jei ji nesuteikia žmonėms laimės? Pasak pašnekovo, šios problemos nagrinėjimas buvo vienas įdomiausių aspektų, tiriančių iš tiesų dideles ir svarbias pasaulio problemas.
