Tiesa ta, kad šiais laikais tėvai sugalvoja pačių netikėčiausių vardų, labai dažnai neįsigilindami, ką jie reiškia...
Teigiama, kad maži vaikai turi itin stiprų pirmosios atminties mechanizmą, todėl vardas, prie kurio mažyliai pripranta iškart po gimimo, įsirėžia atmintin visam gyvenimui. Tai lyg savo asmenybės identifikacija. Vardas – ne tik reikšmė, raidės ir garsai. Viso to samplaika, skleidžiamos vibracijos pažadina tam tikras smegenų kerteles ir formuoja žmogaus charakterį.
Kaip vardas veikia mūsų būdą?
Sukuriami dvasinės, asmeninės vibracijos ir potyriai, sąveikaudami su emocine vardo raiška, turi įtakos tolesniam mūsų likimui ir būdui. Tarkime, jeigu vardas skamba tvirtai, stipriai ir yra kupinas pasitikėjimo savimi, žmogus gali daug pasiekti, nes jau nuo mažumės turės savo požiūrį į bet kokį įvykį.
Įdomu, kad panašūs arba vienodi vardai žmones tiesiog nevalingai suartina. Ypač jeigu jie randa kažką bendra. Juk visada maloniai nustembate, kai žmogus pasako, kad jo vardas toks pats, kaip ir jūsų, ar ne? Iš tikrųjų jūs glaudžiau bendraujate būtent dėl to paties vardo skambesio, kuris jums tarsi atskleidžia, kad jus sieja kažkas bendro, kažkas labai svarbaus.
Ne veltui sakoma, kad asmuo, pakeitęs vardą, savo likimą ir gyvenimą gali pasukti kita linkme, pasikeisti ir išoriškai, ir dvasiškai, nutraukti ryšius su praeitimi, nustebinti aplinkinius. Tai gali būti pavadinta antruoju gimimu, nes viskas tarsi pradedama iš naujo…
Sakyti ar nesakyti savo vardo?
Kartais, kai mūsų paklausia vardo, nenorime atsakyti į klausimą, ir ne visada tai susiję su klausiančiuoju žmogumi. Pasakydami vardą ir pavardę, mes tarsi apsinuoginame, atskleidžiame dalį savęs ir savo emocijų. Anksčiau buvo tikima, kad tas, kuris žino tavo vardą, gali vardo savininkui daryti įtaką. Žinoma, tokiu požiūriu galite tikėti, galite ne… Visgi pabandykite įsiklausyti į savo instinktus.
Nieko keista, kad anksčiau daugelio tautų atstovai vardus slėpdavo nuo aplinkinių, nes tikėjo, jog piktosios dvasios ar blogio linkintieji pasiųs prakeiksmus, ligas, nelaimes… Todėl buvo populiaru turėti netikrą vardą, pravardę.
Dažnai išgirdę pašnekovo vardą pagalvojame, tinka ar ne jam tas vardas. Sutikite, kiekvienam vardui priskiriame tam tikras asociacijų, kurias sunku išmesti iš galvos. O kad dvi Ievos ar Jurgos gali būti visiškai skirtingos – nepaneigiamas faktas. Būtent dėl tų asociacijų nevadiname savo vaikų vienu ar kitu vardu, nes manome, jog jis perims tas pačias neigiamas savybes, kuriomis pasižymi tokio vardo žmogus. Arba atvirkščiai – yra žmonių, kurie dėl tam tikrų charakterio ypatybių atžalas pavadina įžymybių vardais…
Iš kartos į kartą?
- Ezoterikai sako, kad sūnaus geriau nevadinti tėvo garbei, o dukros – mamos. Tikinama, jog tokiu atveju santykiai šeimoje bus labai įtempti, kils nuolatiniai konfliktai. Esą toks pat vardas psichoenergiškai susilpnina tiek vaikus, tiek tėvus.
- Įmantrūs, sunkiai įsimenami ir ištariami vardai, pasak astrologų, gali kliudyti žmonėms bendrauti ir komunikuoti vienam su kitu, sukurti aibes kompleksų. Greičiausiai pastebėjote, kad išgirdę neįprastą vardą, suklūstate ir stebitės, kodėl žmogus buvo tokiu pavadintas. Įsivaizduokite, kiek daug turi ištverti žmogus, kurio vardas taip stebina aplinkinius... Tarkime, vaikas Ąžuolas yra plonas kaip nendrė.
- Mirusių artimųjų vardai, ypač tų, kurie ką tik paliko pasaulį arba iš jo pasitraukė savo valia, tragiškomis aplinkybėmis, taip pat turėtų būti vertinami atsargiai.
- Labai dažnai žmonės, kurių vardai tokie patys, skundėsi ir panašiomis problemomis, ir net tomis pačiomis ligomis.
- Vadindami vaikus tam tikrais vardais, atkreipkite dėmesį į tai, kokiu metu jie gimė, kaip jaučiasi. Pavyzdžiui, sakoma, kad kovo mėnesį gimusiuosius reikėtų pavadinti stipriais, tvirtais vardais; tokiems, kurie gimė žiemą arba yra aršesnio, emocingesnio charakterio, geriau parinkti dainingus, skambesnius vardus, kad sušvelnintų neigiamus būdo bruožus ir t. t.
- Įsiklausykite į vardo ir pavardės dermę: ezoterikai teigia, kad vardas ir pavardė turi tarsi sulipti, skambėti harmoningai. Pastebimas ir moteriškų bei vyriškų vardų niuansas, pavyzdžiui, berniukas pavadintas moteriškai, o mergaitė vyriškai skambančiu vardu. Tokiu atveju ir charakterio savybės formuosis atitinkamai Panašiai vertinamos ir mažybinės vardų formos, nes vaikas užauga, o vardas taip ir lieka, todėl, pavyzdžiui, 80-ies sulaukusi Saulutė ar Jaunutis ar antsvoriu besiskundžianti Undinė gali skambėti labai neįprastai.
