Šis gestas atėjo iš tolimos praeities. Jau senovėje žmogus, sutikęs kitą asmenį, sveikindavosi iškėlęs rankas. Vėliau toks rankų mostas rodydavo, kad žmogus neturi ginklo, o jo tikslai – geranoriški. Bėgant laikui, rankų gestai keitėsi. Pasisveikinimo ženklu tapo prie širdies priglausta ranka, galiausiai – rankos paspaudimas. Žmogus ištiesia ranką kitam, spusteli ir kelis kartus papurto. Dažniausiai penkis ar septynis sykius. Beje, toks gestas reiškia ne tik pasisveikinimą, bet ir atsisveikinimą.
Iš rankos paspaudimo galima greitai susidaryti nuomonę apie pirmą kartą sutiktą žmogų. Juk būna, kad rankos spustelėjimas nuteikia nemaloniai, tarsi nupurto. Ir tikrai nesinori dar kartą sutikti tokio asmens. O kitąsyk jau po pirmojo kontakto besąlygiškai pasikliaujate žmogumi. Atrodo, visai nepažįstate, bet intuityviai jaučiate jo nuoširdumą ir tai, kad jums yra pakeliui.
Rankos paspaudimas gali išduoti ir žmogaus nuolankumą. Tada nejučia sau pagalvojate, kad naujas pažįstamas veikiausiai išpildytų kiekvieną jūsų prašymą.
Tokie dalykai vyksta savaime, be jokio specialaus pasirengimo. Tačiau jeigu sąmoningai pasiruošite susitikti, t. y. deramu momentu tinkamai spustelėsite ar pakelsite ranką, pokalbio ar derybų rezultatai pranoks jūsų lūkesčius.
Įdomi detalė: dominuojantis asmuo nesąmoningai išprovokuoja pašnekovą ištiesti ranką delnu į viršų, o pats ištiesia ranką delnu žemyn. Tuo tarsi pasakydamas, kad jis yra padėties šeimininkas, tvirtai laikantis rankose iniciatyvos vadeles.
Šuo savo paklusnumą šeimininkui parodo atsiguldamas ant nugaros, o žmogus tai išreiškia ištiesdamas ranką delnu į viršų. Taip paduodami ranką, tarsi iš anksto užleidžiate pašnekovui lyderio pozicijas. Be abejo, toks gestas puikiai tinka atvykus į svečius (sveikinantis su šeimininkais) arba tuo metu, kai nesate nusiteikę kontroliuoti padėties.
Lygiaverčiai partneriai
Paprastai tokiomis aplinkybėmis vyksta tyli provokacija. Kiekvienas iš dviejų tarsi stengiasi priversti kitą ištiesti ranką delnu į viršų, kol galiausiai abu pašnekovai ištiesia vienas kitam rankas vienodoje padėtyje (t. y. vertikaliais delnais). Tai dar vadinama vyrišku rankos paspaudimu.
Įtartinas nuoširdumas
Pasitaiko, kad sveikindamasis žmogus abiem rankomis suima pašnekovo dešiniąją – taip asmuo parodo savo nuoširdumą ir betarpiškumą. Tačiau pašnekovo reakcija gali būti priešinga. Vos pažįstamas žmogus suabejos tokio rankos paspaudimo tikrumu ir asmens nuoširdumu, priešingai – pastarasis pasirodys jam įtartinas. Taigi taip derėtų sveikintis tik su artimu bičiuliu.
Ranka – lyg nugaišusi žuvis
Itin nemalonu sveikintis su žmogumi, kurio delnas šaltas, drėgnas ir suglebęs – tarsi be jokios gyvybės. Tiesiog nemalonu tokią ranką liesti. Tokių rankų „šeimininkai“ paprastai būna minkšto charakterio, į drovumą ir nervingumą linkę žmonės. Nors patys veikiausiai taip nemano.
Itin stiprus spustelėjimas
Tai netgi ne paspaudimas, o suspaudimas. Paprastai taip elgiasi grubūs, netaktiški, į agresyvumą linkę žmonės, kurie savo pranašumą ir autoritetą rodo jėga. Tegul ir pasąmoningai. Toks paspaudimas dažniausiai nuteikia nemaloniai.
