Tiesa, nemažai įdomių ir prasmę turinčių archajiškų Kūčių vakaro apeigų yra pamirštos pačių lietuvių: šiandien ant tautiečių stalų jau nerasime tradicinio, protėvių vėlėms skirto patiekalo – kūčios.
Lietuvių kultūrą užsienio svečiams puikiai pristato mūsų kulinarinis paveldas, kuriame gausu įvairių, tik mūsų kraštui būdingų patiekalų. Lietuviško maisto restorano „Bernelių užeiga“ vadovė Jolanta Kubolienė sako, kad užsienio svečius ypač stebina Kūčių papročiai: „Jas švenčia tik kelios katalikiškų regionų valstybės: Lenkija ir Latvija, o daugelis tradicijų tiesiog išnyko per pastarąsias kelias kartas“, – pasakoja J. Kubolienė.
Taip pat skaitykite: Zita Kelmickaitė apie būrimus: Sužadėtuvių žiedelį keisdavo riešutai
Nepelnytai pamirštos Kūčių vakaro gėrybės
Daug lietuvių bėgant laikui pamiršo anksčiau svarbiausiais buvusius Kūčių vakarienės valgius. Vienas iš tokių – tai nuo seno vėlėms skirta kūčia. Jos simboliškai ir iš pagarbos turėdavo paragauti kiekvienas šeimos narys. Kūčia būdavo gaminama iš įvairių pamirkintų ar šiek tiek apvirtų grūdų, kurių šeimininkas tuo metu turėdavo. Taip pat į sudėtį įeidavo žirniai, pupos, riešutai, aguonos – viskas būdavo sumaišoma su medumi pasaldintu vandeniu.
Etnologė Jūratė Bytautė išskiria ir kitą jau pamirštą Kūčių stalo patiekalą – avižų kisielių: „Mes esame įpratę gerti spanguolių ar džiovintų vaisių kisielių. O senovėje kisielius buvo daromas mirkant ir rauginant avižas, todėl būdavo ypatingai tirštas“, – teigia etnologė. Ji taip pat pastebi, kad jau išnyko tradicija per Kūčias barščius gaminti iš raugintų burokėlių.
Vis rečiau gaminami ir etnografiniams Lietuvos regionams būdingi patiekalai: Žemaitijoje tik kai kur yra išlikusi tradicija per Kūčias patiekti „cibulynę“, o Dzūkijoje – pyragėlius su džiovintais grybais.
Taip pat skaitykite: Kūčių valgiaraštis: išsirinkite ir gaminkite
- Stiklinę kviečių grūdų nuplaukite ir pamerkite nakčiai.
- Išmirkusius kviečius nuplaukite šaltu vandeniu. Tada suberkite į verdantį truputį pasūdytą vandenį. Virkite, kol suminkštės.
- Virtus grūdus nukoškite.
- Aguonas užplikykite verdančiu vandeniu ir palaukite, kol išbrinks. Tada 2 kartus permalkite mėsmale.
- Kviečius valgykite su aguonomis, pagardintus medumi.
- Aguonas užpilkite verdančiu vandeniu, palikite kelias minutes pravėsti, o tada supilkite į arbatos sietelį, kad skystis nutekėtų.
- Mieles sumaišykite su cukrumi ir užpilkite šiltu vandeniu.
- Palikite kambario temperatūroje apie 10 minučių, kad viskas suputotų, tada įmaišykite aguonas ir aliejų.
- Suberkite visus miltus ir žiupsnelį druskos.
- Rankomis minkykite tešlą apie 10–15 minučių, padėkite į lengvai riebalais pateptą dubenį ir apdenkite maistine plėvele.
- Po valandos, kai tešla gerokai pakyla, rankomis formuokite mažojo piršto storio dešreles, pjaustykite mažyčiais gabalėliais (nes kepant išsipūs) ir dėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą.
- Jei orkaitė turi tokią funkciją, nustatykite, kad keptų tik iš viršaus ir įkaitinkite iki 200 laipsnių. Jei orkaitė tokios funkcijos neturi, arba yra dujinė – kepkite kūčiukus 180 laipsnių temperatūroje, kol gražiai paruduos.
Receptas iš: g-blogas.lt
- Mieles ištrinkite su cukrumi. Vandenį šiek tiek pašildykite ir supilkite į jį mieles bei pusę miltų. Išmaišykite, užberkite miltų sluoksnį ir padėkite šiltai, kad pakiltų.
- Iškilus tešlai, suberkite likusią dalį miltų, įpilkite aliejaus, suberkite aguonas, druską ir minkykite, kol tešla taps tampri, nebelips prie rankų.
- Išminkytą tešlą padėkite šiltoje vietoje 50–60 min., kad pakiltų.
- Pakilusią tešlą gerai išminkykite ir voliokite plonus volelius. Pjaustykite juos gabaliukais ir berkite į miltais pabarstytas skardas.
- 6–8 min. kepkite 180 °C orkaitėje, kol gražiai paruduos.
- Aguonas užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite keliolikai minučių pabrinkti. Paskui nusunkite ir paskleiskite ant lentelės ar lėkštės, kad apdžiūtų.
- Mieles ištrinkite šaukštu cukraus. Pašildykite pieną iki kūno temperatūros ir supilkite į didelį dubenį. Paskui supilkite į jį ištirpusias mieles. Ant nedidelės ugnies ar mikrobangų krosnelėje išlydykite sviestą ir supilkite į pieną. Kiaušinio trynius suplakite su cukrumi ir taip pat pilkite į pieno, sviesto, mielių mišinį.
- Į dubenį po truputį berkite persijotus miltus, gerai išmaišykite, o kai bus įmanoma, pradėkite minkyti. Minkykite, kol tešla taps tąsi ir nebelips prie rankų. Jei reikia, įberkite dar vieną kitą saują miltų, tačiau nepadauginkite!
- Išminkytą tešlą dėkite į dubenį, pridenkite švariu lininiu rankšluosčiu ir šiltai pastatykite, kad pakiltų. Tai užtruks 45–60 minučių.
- Kai tešla pakils, išverskite ją ant švaraus, miltais pabarstyto stalo ir berkite aguonas. Kruopščiai išminkykite, kad aguonos tolygiai pasiskirstytų. Leiskite tešlai darsyk pakilti maždaug 30–40 minučių.
- Pakilusią tešlą perminkykite ir, atgnybdamos po gabaliuką, tarp rankų voliokite piršto storio volelius.
- Šiuos volelius pjaustykite mažais gabaliukais ir berkite į miltais pabarstytas skardas. Kepkite 6–8 min. iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje, kol gražiai paruduos. Stebėkite, kad nesudegtų.
J. Kubolienė teigia, kad populiariausi Kūčių stalo patiekalai yra būdingi netolimai praeičiai: „Populiaru tai, ką ant stalo dėjo mūsų mamos ir močiutės: burokėlių salotos, kepta žuvis su bulvėmis, barščiai su grybais, spanguolių kisielius, salotos su silke. Svarbu pastebėti, kad kūčiukus mūsų tautiečiai dažniau perka. Tačiau tradicija patiems gamintis aguonpienį dar vis yra išlikusi“, – teigia J. Kubolienė.
Kūčių burtai, kuriems dabar ryžtųsi ne kiekvienas
Bene labiausiai turistams patinka ir įspūdį palieka įvairūs su agrarine protėvių kultūra susiję Kūčių vakaro būrimai, kuriuos daugelis mūsų tautiečių jau yra pamiršę. J. Bytautė teigia, kad įvairūs burtai dažniausiai būdavo skirti netekėjusioms merginoms ir vaikinams.
Ji pastebi, kad tarp merginų vis rečiau buriamasi su riešutais ar kūčiukais: „Pasiėmus saujelę riešutų ar kūčiukų ir juos suskaičiavus, anksčiau merginos spręsdavo, ar ateinančiais metais ištekės ar ne. Porinis skaičius reikšdavo vedybas, neporinis – kad piršlybų dar reiks palaukti“, – pasakoja etnologė.
Ji išskiria ir dar vieną visiškai išnykusį burtą, susijusį su antrosios pusės paieškomis: „Netekėjusi mergina vidury nakties nuoga bėgdavo iki pirties, apibėgusi 3 kartus aplink pirtį, pasižiūrėdavo pro langą. Ką pro langą pamatydavo – tas ir tapdavo jos išrinktuoju“, – teigia J. Bytautė.
Senoliai būrimams pasitelkdavo ir žvakes. Pasiėmę žvakę, į šaukštą pripildavo skysto vaško, kurį vėliau supildavo į dubenį su vandeniu. Pagal iš vandens ištrauktą vaško formą spręsdavo, kas jų lauks ateinančiais metais.
