Šiandien drąsiai galime teigti, kad Lietuvoje pica – vienas dažniausiai skanaujamų patiekalų, kuriam negailima komplimentų. Smagu ir tai, kad picą išsikepti namuose taip pat visai paprasta! O kokiomis verta pradžiuginti savo skonio receptorius? Siūlome išbandyti!
- Bene didžiausią indėlį į picos populiarumą įnešė kepėjas Raffaele Esposito Neapolyje. 1889 m. savo restorane, pavadintame Pizzeria di Pietro, jis iškepė garsiąją „Margaritą“ (Margherita), kuri buvo skirta specialiai Italijos karaliaus Umberto I ir karalienės Margaritos garbei bei simbolizavo Italijos vėliavą (žalia – bazilikai, balta – mocarela, raudona – pomidorai). Na, o vėliau picos pradėjo dygti kaip grybai po lietaus visame pasaulyje. Tačiau itališkoji pica išlieka tikra klasika.
- Įdomu ir tai, kad pirmosiomis picomis pasaulyje taip pat tituluojamos pizza Marinara (pomidorų tyrė, alyvuogių aliejus ir česnakas) ir pizza Napoli (pomidorų tyrė, alyvuogių aliejus, ančiuviai, vėliau buvo pridėti kaparėliai). Atsiradus šioms sudedamosioms dalims, pica išpopuliarėjo ir ją su pasimėgavimu valgė net Neapolio kilmingieji. Keliautojai ir nuotykių ieškotojai irgi troško jos paragauti, mat tekdavo leistis į pačius vargingiausius ir pavojingiausius miesto kvartalus, kuriuose laukdavo ne tik vietinis maistas, bet ir daugybė nuotykių.
- Greičiausiai ne vienas mūsų yra mėgavęsis ir „Kaprizingąja pica“, kuri itališkai vadinama pizza Capricciosa. Pagrindinės jos sudedamosios dalys – mocarelos sūris, pomidorai, grybai, artišokai, kumpis (prosciutto), juodosios arba žaliosios alyvuogės bei alyvuogių aliejus. Kai kur dedami ir virti kiaušiniai.
- Dar vienas atradimas itališkos picos gerbėjams – tai perlenktoji pica (pizza Calzone). Savo išvaizda ši pica neprimena tradicinės, kadangi visas įdaras yra jos viduje, o ne išorėje. Pusmėnulio formos pica dažniausiai gardinama saliamiu, kumpiu, mocarelos, parmezano, rikotos sūriais, įvairiomis daržovėmis, ančiuviais ir kitais įdarais, kurie dažniausiai pasitelkiami skaninat picas. Kita perlenktosios picos variacija vadinama pizza Piegata nuo aukščiau minėtosios besiskirianti tuo, kad yra sulenkiama tik tuomet, kai yra iškepusi.
- „Keturių sūrių pica“ arba pizza Quattro Formaggi. Pagrindinės šios picos sudedamosios dalys – tai, žinoma, keturi tobuli sūriai, tarkime, mocarela, gorgonzola, parmezanas, rikota (galimi ir kiti variantai). Kai kur šias picas gardina ir pomidorais bei alyvuogių aliejumi. Šalia šios picos išdygsta ir kita, „Keturių sezonų pica“ (Pizza Quattro Stagioni). Ji dalijama į keturias dalis, kurių kiekviena skaninama alyvuogėmis ir artišokais; saliamiu ir juodaisiais pipirais; pomidorais ir mocarela; grybais ir virtais kiaušiniais.
- Pizza al Taglio pardavinėjama visoje Italijoje. Dažniausiai ši pica pjaustoma ir sveriama, o sudėtinės dalys gali būti pačios įvairiausios. Kaip jums skamba marinuotų grybų, svogūnų ir artišokų derinukas? Tačiau galite įsigyti ir su paprastesniais įdarais, sakykime, dešrelėmis, kumpiu, svogūnais, ančiuviais, alyvuogėmis. Beje, reikia paminėti, kad dažniausiai šios picos kepamos ugnimi kūrenamose krosnyse, tačiau pastaruoju metu gaminamos ir elektrinėse. Savaime aišku, kad tai turi įtakos ir picos gardumui.
- Havajietiška pica itin populiari Amerikoje, Kanadoje, Švedijoje bei Australijoje. Pagrindinės jos sudėtinės dalys – tai pomidorai, sūris, kumpis bei skonio receptorius džiuginantys ananasai. Kai kuriose šalyse ši pica gardinama ir grybais. Tai viena gaivesnių ir lengvesnių picų, atradusi nemažai gerbėjų visame pasaulyje. Verta žinoti, kad šios picos kūrėjo statusą savinasi Kanados gyventojas Samas Panapoulosas, tikindamas, kad ją sukūrė dar 1962–aisiais.
Lietuvoje nuo šio pavasario didžiulio susidomėjimo ir populiariumo sulaukė perlenktos piegata picos. O kokioms picoms pirmenybę teikiate jūs? Sudalyvaukite apklausoje!
