Ona Kreivytė-Naruševičienė gimė 1935 m. spalio 31 d. Jovaišuose, Deltuvos valsčiuje.
1944-1950 m. mokėsi Deltuvos septynmetėje mokykloje, o 1954 m. baigė Ukmergės vidurinę mokyklą. 1954-1961 m. ji studijavo Vilniuje, tuometiniame dailės institute Keramikos fakultete.
1960-1974 m. O.Kreivytė-Naruševičienė dirbo Liaudies meno rūmų metodininke bei vyr. dailininke. 1974-1994 m. – Vilniaus „Dailės“ kombinato keramike, 1994-1995 m. bendrovės „Vilniaus dailė“ dailininke.
1964 metais tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nare.
Nuo 1961 m. ji dalyvavo parodose Lietuvoje bei užsienyje – Lenkijoje, Prancūzijoje Italijoje.
Menininkės kūryba pastebėta gan anksti. Lietuvių keramikos patriarchas Liudvikas Strolis, buvęs O.Kreivytės-Naruševičienės dėstytojas pirmosios jos personalinės parodos kataloge teigė: „Vertinant dailininkės O.Kreivytės kūrybą, atkreiptinas dėmesys į jos kūrinių formų paprastumą, jautrų temų sprendimą, į gražų, kilnų jausmą, kuris būdingas daugeliui jos kūrinių. Nemenkindamas dailininkės nuopelnų, čia įžiūriu teigiamą maestro J.Mikėno įtaką mažosiose skulptūros formose. Jos kūriniai yra labai paprastų formų, žmogiški, visiems suprantami ir sykiu meniški“.
Ji sukūrė siužetinių mažosios formos keraminių skulptūrų kaimo, žvejų gyvenimo tema („Žvejai“ 1973 m., „Puodžiaus šeima“ 1977 m.), monumentalios dekoratyvinės plastikos kūrinių eksterjerams („Koplytstulpiai“ I–III 1972 m.), parkams, abstrakčių raiškaus silueto kompozicijų („Gyvenimo ugnis“ 1976 m., „Ruduo“ 1978 m., „Prisiminimai apie Italiją“ 1979 m., „Gyvenimo plaustai“ 1988 m.), erdvinių kompozicijų („Vaikystės debesys“ 1985 m.), vazų, lėkščių.
Jos sukurtų dekoratyvinės keramikos pano yra visuomeniniuose ir privačiuose interjeruose Vilniuje („Senamiestis“, „Naujas miestas“, Vilniaus oro uostas, 1997 m., su vyru bei sūnumi J. ir R.Naruševičiais), kituose miestuose.
Jos kūriniai pasižymi stiliuotomis formomis, santūrimis žemės spalvomis, juose išryškėja šamotinio molio medžiaga bei faktūra.
Pasak menotyrininkės Laimos Krevytės, keramikė įkvėpimo sėmėsi iš gerai pažįstamos aplinkos – kaime prabėgusios vaikystės ir tolimų kelionių, šeimos gyvenimo ir vaizduotę suaudrinusio spektaklio.
„Tačiau konkrečios biografijos ir buities detalės visada pereina dvigubą ugnį – ne tik degimo krosnies, bet ir fantazijos. Todėl dailininkės sukurtos figūrinės kompozicijos, dekoratyviniai pano, interjero ir eksterjero keramika pasižymi pakylėtumu, romantišku tikėjimu meno ir vaizduotės galia“, – yra teigusi L.Kreivytė.
Individualias O.Kreivytės-Naruševičienės parodos buvo surengtos Vilniuje 1974 m., 1985 m., 1997 m., 2006 m., Kaune 2000 m.
2007 m. dailininkei įtaikta Vilniaus mero padėka už ilgametį keramikos meno propagavimą, o 2015 m. ji apdovanota Lietuvos dailininkų sąjungos auksiniu ženkleliu už kūrybą.
Menininkės kūrinių yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus.
