Susidomėjimas Lietuvos literatūra prieš šią mugę Vokietijos žiniasklaidoje buvo didelis. Literatūros kritikai rengė publikacijas, laidas apie lietuvių kūrinius, autorius, o prieš pat Leipcigo knygų mugę spaudoje buvo išsamiai pristatytas ir Antano Škėmos knygos „Balta drobulė“ vertimas į vokiečių kalbą, publikacija skambiai pavadinta „Įvykis“. Beje, ši knyga sulaukia didelio susidomėjimo, ir jos leidėjai net nusprendė padidinti pradinį tiražą.
Daugelis mugėje dalyvaujančių autorių savo knygas pristatys ne viename renginyje, dalyvaus diskusijose, duos interviu. Kai kurie iš jų ir po mugės liks Vokietijoje, kur toliau tęs pristatymo renginius – pavyzdžiui, Undinė Radzevičiūtė, kurios knygos „Žuvys ir drakonai“ vertimas irgi sulaukia puikių atsiliepimų, knygą iki balandžio pradžios pristatys Vokietijos ir Austrijos miestuose.
Austrų ir vokiečių vertėjai, vertę lietuvių kūrinius į vokiečių kalbą, sako, kad Leipcigo knygų mugė – istorinė galimybė Lietuvai prisistatyti šių šalių skaitytojams. Kai kas lygina tai su Frankfurto knygų muge, kurioje viešnios teisėmis Lietuva dalyvavo 2002 metais. Beje, šių metų knygų mugėje šūkiu buvo pasirinktas – „Pasakojimas tęsiasi“ (Fortsetzungfolgt), kuriuo Lietuva prisistatė ir Frankfurto knygų mugėje. Tačiau vertėja Claudia Sinnig teigia, kad šįkart dėmesys Lietuvai yra kur kas didesnis. „Manau, kad dėmesys Lietuvai dabar yra kur kas gilesnis nei Frankfurte, kur susidomėjimas buvo mandagus, tačiau ne toks tikras kaip dabar“, – 15min sakė C.Sinnig.
Tai, kad lietuvių autorių kūryba domimasi, matyti jau nuo ketvirtadienio ryto, tik prasidėjus mugei. Salės ir stendai, kuriuose vyko lietuvių autorių knygų pristatymai, buvo pilni. Spūstis susidarė ir aplink nacionalinį Lietuvos stendą vykstant jo atidarymui.
„Leiskite jus pasveikinti su pavasariu, su naujais literatūros metais, kuriuos Vokietijoje simboliškai pradeda Leipcigo knygų mugė. Mugė, kuri jau daugelį šimtmečių kelioms dienomis tampa Vokietijos ir visos Europos literatūros epicentru. Lietuvai yra didelė garbė ir atsakomybė dalyvauti čia – žvelgiame į tai kaip į pripažinimą ir tuo pačiu įpareigojimą“, – atidarymo metu kalbėjo kultūros ministrė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Ji prisiminė, kad Lietuva Leipcigo knygų mugėje jau dalyvavo 1997 metais, tačiau tuo metu prisistatė kartu su kitomis Baltijos šalimis. „Dabar mes esame pakankamai stiprūs, kad galėtume dalyvauti ir vieni“, – sakė ministrė. Ji teigė, kad į vokiečių kalbą išverstos lietuvių autorių knygos turėtų tikti pačių įvairiausių skaitytojų skoniams – nuo klasikos iki šiuolaikinių autorių, nuo poezijos iki romanų ar knygų vaikams. „Tai taip pat yra galimybė pažvelgti į mūsų tradicijas, taip pat suprasti mūsų mąstyseną ir istoriją“, – sakė ministrė. Ji kvietė vokiečius atvykti į Lietuvą: „Vien knygų skaitymo, kad suprastumėte mus, neužtenka, reikia, kad jūs susitiktumėte su mumis.“
Moderniosios Lietuvos šimtmetis
Šių metų pristatymo tema – moderniosios Lietuvos šimtmetis (1918–2018), naujausios valstybės istorijos raida, kaip neatsiejama europinių įvykių ir procesų dalis. Prisistatymo tema, derinanti nacionalinę ir europinę perspektyvas, išsamiai atsiskleidžia specialiai mugei išleistame leidinyje „Fortsetzungfolgt: Im Zugeder Moderne. Ein Jahrhundert Litauens (1918–2018)“ (sudarytojai Nerijus Šepetys ir Giedrė Jankevičiūtė) ir diskusijų programoje.
Į Leipcigo knygų mugę atvyko garsiausi šiuolaikinės Lietuvos literatūros žmonės: Tomas Venclova, Antanas A. Jonynas, Kęstutis Navakas, Eugenijus Ališanka, Sigitas Parulskis, Giedrė Kazlauskaitė, Gytis Norvilas, Giedra Radvilavičiūtė, Undinė Radzevičiūtė, Renata Šerelytė, Alvydas Šlepikas, Rimantas Kmita, Laurynas Katkus, Kęstutis Kasparavičius, Laimonas Briedis, Dalia Staponkutė, Paulina Pukytė, Mikalojus Vilutis, Aivaras Veikys, Agnė Žagrakalytė. Visuose renginiuose dalyvauja ir vertėjai Claudia Sinnig, Markusas Roduneris, Corneliusas Hellis, Saskia Drude.
Mugėje ir įvairiose festivalio erdvėse vyks diskusijos aktualiomis temomis, kurių siužetai formuluojami atsispiriant nuo pagrindinės, modernios Lietuvos šimtmečio, temos – šiandieniniai geopolitiniai iššūkiai, Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos ryšiai, daugiakultūrės Lietuvos miestų jungtys, migracija ir praradimai, sovietmečio patirtys.
Svarbi ir ryšių su Vokietija tema. Mugėje bus kalbama apie vokiškosios kultūros pėdsakus Lietuvos miestuose ir miesteliuose, Rytprūsių likimą, atgyjantį literatūroje, lietuvių sovietinės ir VDR literatūros sąsajas, šifrus bei nutylėjimus, prisimintos Thomo Manno ir Johanesso Bobrowskio sąsajas su Lietuva. Taip pat vyks vokiečių kalba išleistų knygų pristatymai, pokalbiai apie lietuvių literatūros šimtmetį, eseistiką, lietuvių kalbą, lietuvių literatūros vertimus ir iliustraciją.
Leipcige bus gausu ne tik literatūros. Muzika, dokumentinis kinas, fotografija ir šiuolaikinis menas – tokie šiuolaikinės Lietuvos kultūros panoramos akcentai numatomi knygų mugėje.
Klausia apie gintarą ir lietuvišką maistą
Lietuvos stende vokiečiai kviečiami susipažinti ne tik su literatūra, bet ir galimybe geriau pažinti šalį – Turizmo departamentas parengė Lietuvos pristatymą.
Kaip 15min pasakojo stende dirbančios Turizmo departamento atstovės, vokiečių susidomėjimas Lietuva didelis – daugelis ateinančiųjų domisi aktyvaus poilsio galimybėmis Lietuvoje, taip pat čia vykstančiais kultūriniais renginiais. Taip pat nemažai klausiama apie gintarą ir apie lietuvišką maistą.
