Ko nežinojote apie Chanuką: 8 dienos, 8 faktai

Gražiausios žiemos šventės jau čia pat. Kalėdos – tik viena iš jų, nes šiemet gruodžio 24-osios vakarą prasidės ir viso pasaulio žydų švenčiama Chanuka. Viena šventė mini gimimo stebuklą, kita – šviesos pergalę prieš tamsą ir judaizmo pergalę prieš pagonybę.
Chanukija
Chanukija / Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus nuotr.

Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus sveikina artėjančių žiemos švenčių proga – tiek tuos, kurie puoš Kalėdų eglutę ir sės prie Kūčių stalo, tiek tuos, kurie degs Chanukos žvakutes – ir dalinasi aštuoniais įdomiais faktais apie Chanuką.

  • Chanukos šventė mus grąžina į II amžiuje pr. m. e. vykusio Makabiejų sukilimo prieš Seleukidų imperiją laikus. Pasak žydų tradicijos, kai Makabiejai įžengė į seleukidų išniekintą Jeruzalės Šventyklą, joje rado tik nedidelius žvakėms įžiebti skirto aliejaus likučius. Atrodė, kad aliejaus užteks vos vienai dienai, tačiau įvyko stebuklas ir jo užteko aštuonioms dienoms, kol buvo atgabenta naujo aliejaus – tiek laiko ir švenčiama Chanukos šventė.
  • Žydų švenčių datos nustatomos pagal specialų mėnulio-saulės kalendorių. Chanuka prasideda kislev mėnesio 25 dieną – šiemet tai yra gruodžio 24-osios vakaras (žydų diena prasideda vakare, nes Biblijos Pradžios knygoje yra parašyta „Ir buvo vakaras, ir buvo rytas, viena diena“).
  • Per chanuką yra įžiebiama speciali devynšakė žvakidė, vadinama chanukija. Pirmąją dieną uždegama pagalbinė žvakė ir pirmoji žvakutė, antrąją – pagalbinė žvakė ir dvi žvakutės ir taip toliau, kol aštuntąją dieną įžiebiamos devynios liepsnelės. Tam iš viso prireikia 44 žvakučių. Jos į chanukiją statomos iš dešinės į kairę, tačiau degamos iš kairės į dešinę, kad naujausia žvakė būtų uždegta pirma.
  • Per Chanuką įprasta valgyti aliejingą maistą, ypač spurgas ir bulvinius blynus („latkes“). Kasmet Chanukos laikotarpiu izraeliečiai suvartoja 18-24 milijonus spurgų. Ypač populiarios spurgos su uogienių ir šokolado įdarais. Pastaraisiais metais daug kur galima įsigyti ir veganiškų spurgų.
  • Dar vienas Chanukos atributas – vilkelis, jidiš kalba vadinamas dreidl, hebrajiškai – sevivon. Pasakojama, kad kai Izraelio žemėje seleukidai buvo uždraudę studijuoti Torą, studijos vyko paslapčia, apsimetant, kad jaunuoliai tiesiog žaidžia vilkeliais. Ant Izraelyje gaminamų vilkelių užrašyta „Didis stebuklas įvyko čia“ (pirmosios žodžių raidės), ant vilkelių diasporoje – „Didis stebuklas įvyko ten“.
  • Chanuka nėra žydų Kalėdos, tad ir dovanomis nėra keičiamasi. Tiesa, įprasta vaikams įteikti pinigų arba šokoladinių monetų, jidiš kalba vadinamų Chanuka gelt.
  • Chanuka dar yra vadinama šviesų švente. Jos metu Jeruzalėje įžiebiami chanukijų formos gatvių žibintai, ant senamiesčio sienų vyksta šviesų šou, o miestiečiai prie įėjimo į namus arba ant lango stato chanukijas, kad jų skleidžiama šviesa būtų matoma praeiviams.
  • Prisimenant žydų Makabiejų narsą, žydų sporto klubams neretai duodamas pavadinimas „Makabi“. Tarpukario Lietuvoje taip pat veikė žydų sporto klubas tokiu pavadinimu, 1926 m. turėjęs 83 skyrius, kurie vienijo 4000 narių. Lietuviškojo „Makabi“ veikla atnaujinta 1989 m.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis