Nijolė Marcinkevičienė – etnologė, leidinių „Metai už stalo“, „Nuo grūdo iki kepalo“, „Lietuvos tautinis paveldas. Tradicinis maistas“ autorė – apdovanota Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą – naujoje knygoje „Iš lauko – į namus.
Laukiniai augalai tradicinėje mityboje“ dalijasi surinktomis tradicinėmis žiniomis apie valgomuosius laukinius augalus, pateikia nemažai gardžių autentiškų receptų, savo šiuolaikiškumu neabejotinai nustebinsiančių kiekvieną.
Autorė taip pat apžvelgia XX a. pirmos pusės liaudiškus žmonių bei gyvulių gydymo žolėmis būdus, uogavimo gudrybes, pamini ir šiandien buityje (skalbti, siūlams, kiaušiniams dažyti, uodams baidyti) praverčiančius augalus.
„Viskas iš žamės – kas iš jos išlindo, tam ir vertė. Ar ty grybas, uoga, ar toj paci dzirgėle... Kožna žolukė turi savo vertį“, – pateikėjos mintis kuo puikiausiai nusako mūsų tėvų ir protėvių gebėjimą pažinti juos supančią aplinką, subtiliausias gamtos ypatybes ir jų teikiamą dvasinę bei gyvenimišką naudą žmogui.
Nuo senovės mūsų krašto tradicinėje mityboje buvo naudojama daug laukinių žolių, vaisių, uogų, grybų, kuriuose gausu vitaminų, angliavandenių, baltymų, aminorūgščių, mineralinių medžiagų ir kt.
Remiantis rašytiniais šaltiniais, etnografinių ekspedicijų autentiškais užrašais, leidinyje aptarta apie pusšimtis XX a. pirmoje pusėje valgytų, ragautų, kaip maisto priedai ar prieskoniai naudotų laukinių augalų, pateikta jų valgių, gėrimų receptų. Leidinyje gausu nuotraukų ir dailininkės Rasos Špokauskaitės piešinių.
Vasario 23 d., ketvirtadienį, 13 val. „Litexpo“ parodų rūmų Konferencijų salėje 3.2 vyksiančiame knygos „Iš lauko – į namus. Laukiniai augalai tradicinėje mityboje“ pristatyme dalyvaus žurnalistė, kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson, dailininkė R.Špokauskaitė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro Etninės kultūros skyriaus vedėja Vida Šatkauskienė ir knygos autorė.
Naujausiame Lietuvos nacionalinio kultūros centro trijų DVD rinkinyje „Kadriliniai šokiai“ nugulė bemaž šimtas kadrilių, jonkelių, galiopų, šeinų, anglėzų, šocų ir kitų vadinamųjų daugiafigūrių – judesius įženklinančių – šokių. Daugiau kaip prieš pusantro šimto metų atkeliavę į Lietuvą, parsinešę Europos mados ženklus, čia jie suklestėjo kitas šalis lenkiančia įvairove.
Leidinyje – šiuolaikiniai ir archyviniai paskutinių XX a. dešimtmečių įrašai, kuriuose įamžinti natūralios tradicijos atstovai – kaimo žmonės. Tai svarbu, nes kadrilinių šokių savitumą sudaro ir patys gyvą raštą primenantys šokiai, ir jų atlikimas, išraiškinga kiekvieno šokančiojo kūno kalba. Pasak pačių pateikėjų, jei šokt – tai smagiai šokt, o ne taip, kaip pelų maišas!
Vasario 26 d., sekmadienį, 14 val. „Litexpo“ parodų rūmų konferencijų salėje 5.1 rengiamoje tradicinių šokių rinkinio „Kadriliniai šokiai“ pristatymo vakaronėje dalyvaus rinkinio sudarytoja Audronė Vakarinienė ir Vilniaus miesto folkloro ansambliai „Jorė“, „Nalšia“, „Poringė“, „Radasta“.
