Šiemet Algirdui būtų suėję 100 metų. Deja, dėl ankstyvos žūties Kauno gete 1943-iasiais, jis meno pasaulyje spėjo palikti vos keletą pėdsakų, per savo jaunystės metus spėjo sukurti vos keletą darbų. Tačiau jo talentu niekas neabejojo, nors šiandien menininkas dažnai lieka ir garsių savo giminaičių šešėlyje.
Algirdo gimimo 100-mečio proga pirmadienio vakarą Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre buvo atidaryta unikali „Kartos ir likimai“ paroda, kurioje susijungė keturios Savickių kartos.
Keturios kartos, kurioms atstovauja penki menininkai, apimantys daug nei šimtmetį Lietuvos istorijos, tiesiogiai paveikusios Savickų šeimos likimą.
Parodoje eksponuojam 18 tapybos darbų, iš kurių trys – Algirdo paveikslai, taip pat – vienintelis šeimos kolekcijoje išlikęs ir ypač vertingas jo tėvo, tarpukario diplomato ir rašytojo Jurgio Savickio natiurmortas, Augustino ir Raimondo Savickų drobės, kuriose iškeliama šeimos tema bei jauniausios kartos atstovės Ramunės Savickaitės-Meškėlienės natiurmortai, skirti dėdės Algirdo atminimui.
Čia taip pat galima pamatyti unikalius sidabro šeimos sidabro gaminius bei šimtmečius skaičiuojančias nuotraukas, kuriose įamžinti visų keturių kartų atstovai.
Iš Savickių į Savickus pakitusi jų giminės pavardė šiandien simbolizuoja ištisą užmarštin nuėjusią epochą, istorinį lūžį. Tiek Algirdas, tiek Augustinas nešiojo tėvo Savickio pavardę, kuri diplomatiniame Augustino pase buvo įrašyta kaip „Augustinas de Savickis“. Prasidėjus karui Augustinas nusprendė palikti Lietuvą ir bėgo į Sovietų Sąjungą, o ten, kaip pats yra sakęs, „suprato su tokia aristokratišką kilmę pabrėžiančia pavarde lauks ne pyragai“.
Šiandien Augustino sūnus Raimondas ir anūkė Ramunė – jau Savickai, toliau garsinantys šeimos pavardę meno pasaulyje.
Pirmadienio vakarą jie paroje atstovavo savo gimtainius.
„Su Algirdu Savickiu susipažinau per senelio Augustino pasakojimus. Tai buvo ryšys, kupinas meilės, prisirišimo. Jis savo brolį vertino ir kūrybinę prizmę, tikėjo, kad jei ne kai kurie įvykiai Kauno gete, gal Algirdas būtų tapęs puikiu dailininku“, – susirinkusiems žodį tarė R.Savickaitė-Meškėlienė.
Pasak jos, senelis Augustinas būtų labai apsidžiaugęs šia paroda, kuri pirmą kartą į Savickių šeimą pažvelgė per Algirdo Savickio prizmę. „Smagu prisidėti prie mylimo senelio mylėto brolio atminimo“, – kalbėjo dailininkė.
Padėkos ir sveikinimo žodį tarė ir R.Savickas. Jis džiaugėsi, jog kasmet vis garsiau kalbama apie Algirdo kūrybinį ir gyvenimo kelią, kad jis nėra pamirštas. „Mūsų šeima iliustruoja skirtingas puses: Jurgis Savickis – tai vakarietiška pusė, jis atstovavo Lietuvai Skandinavijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje. Kita linija – žydiškoji, ta, kurios ilgą laiką nekeldavome į viešumą.
Smagu, kad palaipsniui suprantame, kiek turime ir puikių litvakų menininkų. Rafaelis Chvolesas, Mošė Rozentalis – jie buvo Augustino bendrakursiai. Jau nekalbu apie Marcą Chagallį! Ši paroda per asmeninę mūsų šeimos prizmę papildys tą kontekstą, reikia rodyti tai, ką turime“, – sakė tapytojas.
Parodos atidaryme netrūko ir muzikinių garsų. Atidarymo renginyje koncertavo unikalia grojimo maniera ir kūrybišku atlikimu garsėjantis pianistas Viktoras Paukštelis, jis atliko kelis Domenico Scarlatti ir Frederiko Chopino kūrinius.
Paroda „Kartos ir likimai“ Tolerancijos centre veiks iki gegužės 21 dienos.
Daugiau parodos atidarymo akimirkų – nuotraukų galerijoje:
