„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Sužavėtos natūralių saldumynų, seserys ėmėsi jų kūrybos, rezultatas – pasakiška receptų knyga

Seserys, tinklaraščio „Feed My Sister“ bendraautorės Asta ir Rūta jau 11 metų gyvena skiriamos nemenko atstumo – viena Vilniuje, kita Londone. Tačiau užtenka su abiem susėsti prie vieno stalo, kad įsitikintum, koks šiltas ir stiprus ryšys jas sieja. Dabar šis ryšys dar labiau sustiprėjo, jeigu tai įmanoma, mat pastaruosius 9 mėnesius seserys kartu kūrė receptų knygą, skirtą sveikesniems, įdomesniems, šiuolaikiškiems saldumynus.
Knygos „Natūraliai saldu“ autorės seserys Rūta ir Asta
Knygos „Natūraliai saldu“ autorės seserys Rūta ir Asta / „Sarune Zurba Photography“ nuotr.
Temos: 1 Kepiniai

Receptų knygą „Natūraliai saldu“ (leidykla „Alma Littera“) jau galima rasti daugelyje knygynų ir elektroninėse parduotuvėse, o jos viršelis toks viliojančiai „skanus“, kad tą pačią minutę norisi atsiversti ant jo besipuikuojančių avietinių skanėstų receptą ir pulti naršyti spintelių. Asta ir Rūta sutartinai džiaugiasi dirbusios su fotografe Šarūne Zurba, padėjusia joms išpildyti stilingos ir šiuolaikiškos knygos viziją.

Rūtai trumpai viešint Lietuvoje, su naujosios knygos bendraautorėmis kalbėjomės apie jų aistrą maistui ir atradimus saldumynų pasaulyje.

– Ir narštant jūsų tinklaraščio receptus, ir vartant naujutėlę knygą, akivaizdu, jog maistas jums labai svarbus. Kada gimė ši aistra?

– Asta: Taip, rašydamos knygą galvojome, kodėl maistas mums toks svarbus, nuo ko tai prasidėjo. Manau, pirmiausia tai mūsų meilė gamtai ir ingredientams – mums patinka uostyti daržoves turguje, atkurti šiltnamio kvapą. Ir tai ateina iš vaikystės, pavyzdžiui, mūsų tėtis būna laimingas, kai gali pirkti maistą turguje, parvežti pilną mašinos bagažinę prispaustų sulčių. Šie dalykai jau buvo vertybė šeimoje, kai abi augome.

– Kada prasidėjo jūsų pačių kulinariniai eksperimentai?

– Rūta: Meilė maistui ateina dar iš vaikystės, tačiau būdamos mažos, o ir paaugusios, kol gyvenome su tėvais, mes negaminome. Po mokyklos baigimo išvažiavau gyventi į Londoną, tačiau ir čia ėmiau gaminti ir pati susidomėjau maistu tik susipažinusi su savo būsimu vyru Aleksu. Pamenu, kartą jis man ir dar kelioms merginoms, su kuriomis tuo metu gyvenau, paruošė pesto su pasta ir lašiša. Mes su draugėmis nustebome, kad galima gaminti TAIP skaniai.

Galima sakyti, kad maisto gaminimas į mano gyvenimą atėjo su vyru, mums abiem dabar tai yra bendras pomėgis. Namuose gaminame kartu, mes tiesiog laukiam šeštadienio, nes žinome, kad gaminsime ir gaminsime DAUG. Paskui atsirado dar ir daug kelionių bei naujos maisto patirtys. Pavyzdžiui, pastaruoju metu savo namuose Londone gaminame Indijos ir Vidurio Rytų virtuvių patiekalus.

Asta: Kai mes su Rūta augome, o šeimoje, be mudviejų, dar yra ir brolis, daugiausia gamino mama. Negalime sakyti, kad valgėme kokius nors ištaigingus patiekalus, tačiau mūsų tėvams maistas buvo ir yra svarbus. Pamenu, mama gamino tikrai daug, kepdavo įvairiausias bandeles, mėsos pyragus, o firminis jos desertas yra eklerai – iki šiol, kai visi trys viešime pas tėvus, prašome jos tik eklerų! Su malonumu kartu su tėvais lankome restoranus – ir jiems, ir mums tai yra malonumas.

Mano pačios šeimoje, priešingai nei Rūtos, gaminu tik aš, tiesa, vyras moka iškepti tiesiog tobulus lietinius. Pastaruosius metus aš gaminu tiktai daug, manau, ir toliau gaminsiu. O faktas, kad darau tai kartu su Rūta, yra tikrai neįtikėtinas: tu gali gaminti, tartis, praleisti gerą laiką su tokiu artimu žmogumi – tai tiesiog dovana!

„Sarune Zurba Photography“ nuotr./Knygos „Natūraliai saldu“ autorės seserys Rūta ir Asta
„Sarune Zurba Photography“ nuotr./Knygos „Natūraliai saldu“ autorės seserys Rūta ir Asta

– Tačiau viena jūsų – Vilniuje, kita – Londone, ar tų progų kartu pasisukioti virtuvėje pasitaiko tiek jau daug?

– Rūta: Kartais mes kartu atostogaujame užsienyje, o dar turime tradiciją kasmet savaitę atostogauti Lietuvoje kartu su tėvais. Tuomet privaloma, kad mes trys – aš, mano vyras ir Asta – iš anksto susidarome meniu ir gaminame lyg kokiame mini restorane.

– Asta: Tada vienas mūsų vadovauja, o kiti du dirba pagalbiniais darbininkais. Labai gera patirtis. Tiesą sakant, aš net nežinau, ar man labiau patinka pats gaminimas, ar labiau mėgstu skaniai pavalgyti, todėl gaminu (juokiasi).

– Jūsų tinklaraštyje gausu įvairiausių receptų, kodėl knygą skyrėte saldumynams?

– Asta: Jei sąžiningai, niekada nebūtume pasakiusios, kad rašysime knygą apie saldumynus.

– Rūta: Aš apie save net galvodavau, kaip apie ne itin mėgstančią saldumynus. Tačiau kai kartą tai pasakiau vyrui, jis juokėsi: „Pas mus namuose nėra nieko saldaus, nes tu viską suvalgai!“

Pradėjus gaminti natūralius desertus, nebeliko ir standartinių saldumynų, nebesinori tokio gryno saldumo.

– Asta: O tai jau tikra tiesa, mes abi seniai mėgstame visokiausius saldumynus – šokoladukus, sausainius, guminukus, ledus. Pamenu, dar vaikystėje jei tik namuose atsirasdavo saldainių, jie būdavo suvalgomi, nesupratome, kaip, jų galima „pasilikti“?.. Tačiau pradėjus gaminti natūralius desertus, nebeliko ir standartinių saldumynų, nebesinori tokio gryno saldumo. O knygą paskatino tai, kad matėme, jog mūsų bendrame tinklaraštyje populiariausi buvo natūralūs desertai – sveikesni „Bounty“, „Raffaello“ stiliaus saldainiai… Taip natūraliai atsirado knygos tema.

„Sarune Zurba Photography“ nuotr./Desertas iš knygos „Natūraliai saldu“
„Sarune Zurba Photography“ nuotr./Desertas iš knygos „Natūraliai saldu“

– Ar natūralūs saldumynai – be baltojo cukraus, kiek įmanoma sveikesni, dažnai saldinti šviežiais ar džiovintais vaisiais, uogomis – jums pačioms buvo įdomi naujiena?

– Asta: Taip, mums pačioms tokie saldumynai buvo didelis atradimas. Pavyzdžiui, anksčiau niekada nebūčiau pagalvojusi, koks stebuklas desertuose yra datulių karamelė. Ji tiesiog nokautuoja! Tiesa, knygoje galima rasti dviejų tipų desertus – sveikesnius natūralius ir labiau tradicinius, tačiau atnaujintus, papildytus šiuolaikiškesniais ingredientais.

– Rūta: Įdomumas tas, kad anksčiau – iki tinklaraščio, iki knygos – natūraliais desertais aš nesižavėjau. O dabar žiūriu į receptą, kuriame vien biskvitui reikia 300 gramų cukraus, o ant viršaus bus barstoma dar cukraus ir nekyla rankos kepti… Tada aš geriau nueisiu į kepyklą ir nusipirksiu, bet pati su tokiu kiekiu cukraus nekepsiu (juokiasi). Pirmasis mano išbandytas naujo tipo desertas buvo kepinys su saldžiosiomis bulvėmis. Pamenu, aš jį kepiau, kvepėjo, bet kažkodėl net netikėjau, kad bus ir skanu. Buvo!

„Sarune Zurba Photography“ nuotr./Desertas iš knygos „Natūraliai saldu“
„Sarune Zurba Photography“ nuotr./Desertas iš knygos „Natūraliai saldu“

– Nors knygą rašėte kartu, kai kurių saldumynų įžangos yra asmeninės, kiek skiriasi jūsų skonis? Kokio tipo desertai labiausiai patinka jums pačioms?

– Rūta: Asta labiau mėgsta sodrius, šokoladinius desertus, fondantus, o aš – ką nors labiau vaisiško, uogiško. Todėl natūraliai ir receptų kūrimas vyko pagal mūsų simpatijas. Žinoma, vėliau viena kitos receptus testavome.

Visus desertus, kurie yra knygoje, mes pačios gamintume ne po vieną kartą.

– Asta: Mūsų knygos receptuose figūruoja beveik visi vaisiai, uogos, kurios auga ar kurių galima nusipirkti Lietuvoje – persikai, avietės, bananai, avokadai, net šaltalankiai ir gudobelės. Tačiau kartu mes norėjome išlikti nuoširdžios pačios sau: niekada nenorėjome daryti tik tam, kad darytume. Visus desertus, kurie yra knygoje, mes pačios gamintume ne po vieną kartą.

– Nuo ko pradėti knygą atsivertusiam natūralių saldumynų naujokui?

– Asta: Galima nuo kokosinių aviečių kąsnelių, kurie yra ant knygos viršelio, taip pat avokadų ir kivi ledų ar minkštų žemės riešutų sviesto sausainių su jūros druska (pastaruosius 2 receptus rasite žemiau – aut.).

– Kokių įrenginių gaminant natūralius desertus prireiks?

– Asta: Tikrai nedaug – tik elektrinio smulkintuvo ir svarstyklių, nes tikslumas labai svarbu. Kartais svarbu net keli gramai, net tai, kokie malti migdolai naudojami. Beje, knygoje rašome ir apie „pasidaryk pats“ ingredientus, nes kartais jie ir lengvai pagaminami, ir padeda sutaupyti. Viskas mūsų knygoje yra skirta namų virtuvei, norėjome, kad ji būtų prieinama, suprantama, kiek įmanoma paprastesnė. Žinoma, yra ir skyrius „Įkvėpimas tobulėti“, tačiau jis mažiausiais, baigiamasis, tik 8 ir maždaug 60-ies receptų, jie jau reikalauja daugiau žinių, įgūdžių. Pamanėme, jog gal paprastomis savaitės dienomis ir trūksta laiko, tačiau savaitgaliai yra patys tie sudėtingesniems receptams.

„Sarune Zurba Photography“ nuotr./Knygos „Natūraliai saldu“ autorės seserys Rūta ir Asta
„Sarune Zurba Photography“ nuotr./Knygos „Natūraliai saldu“ autorės seserys Rūta ir Asta

– Rūta, kiek Londone populiarūs naujos kartos, sveikesni saldumynai?

– Rūta: Pradėkime nuo to, kad Londone gausi visko, ko tik nori. Tačiau taip, čia irgi jaučiame natūralių saldumynų banga. Pastebiu, kad Londone visi tolsta nuo tokio termino kaip „clean eating“, nes tai mada, kuri jau praėjo. Čia dabar daugiau fokusuojamasi į „vegan“ ir tai, mano nuomone, išliks, nes tai nėra tik tendencija, tai naujas atsakingas gyvenimo budas. Visi geriausi šefai, net ir vadinamieji klasikiniai, gamina atsižvelgdami į naujausias tendencijas – restoranuose atsiranda vegetariški ir veganiški degustaciniai menu ir natūralus desertai su mažiau cukraus. Aš pati manau, kad nieko čia bloga restorane užsisakyti torto gabalą, svarbiau yra supratimas, kad gali valgyti ir taip, ir taip. Ir smagu, kad mūsų sąmoningumas kalbant apie maistą vis didėja.

Sausainiai su žemės riešutų sviestu ir jūros druska

Mes esame šiek tiek priklausomos nuo riešutų sviesto. Tai vienas iš dažniausiai mūsų naudojamų ingredientų, kurį dažnai gaminame pačios, kartais perkame, tačiau tik natūralų – be pridėtinio cukraus ar palmių aliejaus. Jei kepate retai, tai puikiai jums tiksiantis receptas. Įdėdami mažai pastangų, iškepsite minkštų, didelių, riešutų sviestu kvepiančių sausainių.

Ingredientai (8 sausainiams):

  • 90 g šviesių speltų miltų;
  • 75 g žemės riešutų sviesto;
  • 75 g klevų sirupo;
  • 35 g tyro alyvuogių aliejaus;
  • ½ arb. š. geriamosios sodos;
  • 3 žiupsnelių jūros druskos.

Gaminimas:

1. Įkaitiname orkaitę iki 180 °C, kepimo funkcija – su ventiliatoriumi.

2. Į dubenį dedame riešutų sviestą, pilame klevų sirupą ir tyrą alyvuogių aliejų. Viską gerai išmaišome, kad neliktų gumulėlių. Į tą patį indą per sietelį išsijojame miltus ir pusę šaukštelio geriamosios sodos. Beriame tris žiupsnelius jūros druskos, viską išmaišome iki vientisos masės. Paliekame pastovėti 5 minutes.

3. Gautą masę padaliname į 8 dalis ir rankomis sukame rutuliukus. Dedame į kepimo indą, išklotą kepimo popieriumi, ir paspaudžiame, kad išeitų sausainio forma. Kepame 10–11 minučių.

4. Išimame sausainius iš orkaitės ir leidžiame 5 minutes atvėsti, tada perkeliame ant grotelių. Laikome kambario temperatūroje sandarioje dėžutėje. Rekomenduojame suvartoti per 3 dienas.

„Sarune Zurba Photography“ nuotr./Žemės riešutų sviesto sausainiai iš knygos „Natūraliai saldu“
„Sarune Zurba Photography“ nuotr./Žemės riešutų sviesto sausainiai iš knygos „Natūraliai saldu“

Kivių ir avokadų ledai

Kiviai pasižymi specifiniu, gana intensyviu skoniu, kurį neutralaus skonio kreminis avokadas šiek tiek prislopina. Tai desertas, kuriam pagaminti neužtruksite daugiau negu 10 minučių.

Ingredientai (5 porcijoms):

  • 225 g avokadų (be kauliukų);
  • 170 g kivių (be žievės);
  • 90 g klevų sirupo.

Gaminimas:

1. Į trintuvo indą sudedame nuluptus kivius, klevų sirupą, avokado minkštimą ir viską išsukame iki vientisos masės.

2. Gauta mase užpildome ledų formeles, įsmeigiame medinius pagaliukus ir dedame į šaldymo kamerą mažiausiai 4 valandoms.

3. Išimame ledus iš šaldymo kameros, formeles palaikome 5 sekundes po tekančiu karštu vandeniu, kad būtų lengviau išimti.

„Sarune Zurba Photography“ nuotr./Kivių ir avokadų ledai iš knygos „Natūraliai saldu“
„Sarune Zurba Photography“ nuotr./Kivių ir avokadų ledai iš knygos „Natūraliai saldu“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“