Projektai, keičiantys Lietuvą: susipažinkite su „Europos burės 2022“ nugalėtojais
Šiemet Kaune įvyko Finansų ministerijos inicijuoti geriausių Europos Sąjungos investicijų Lietuvoje projektų apdovanojimai „Europos burės 2022“. Laimėtojų titulą pelniusius projektus išrinko ekspertų komisija, jų vykdytojams buvo įteiktos skulptoriaus Artūro Žilinsko kurtos statulėlės.
Šį rudenį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre jau 14-ą kartą buvo pristatyti ir įvertinti didžiausią vertę žmogui, kraštui, valstybei duodantys ES fondų lėšomis finansuojami projektai. Geriausių ES investicijų projektų apdovanojimus „Europos burės“ organizavo Finansų ministerija.
Šiųmetis renginio šūkis – „Kelias į laisvę“, apie ją bei kartu su ja atėjusius iššūkius užsiminė ir įžanginę kalbą skyrusi finansų viceministrė Vaida Markevičienė.
„Kai daugiau nei prieš 30 metų pradėjome nepriklausomos valstybės kelią, turėjome labai mažai galimybių investuoti į žmogų, sveikatą, verslą, aplinką, buvome nekonkurencingi, neturėjome reikiamos infrastruktūros. Ir čia mums svariai padėjo Europos Sąjunga. Dabar Lietuva yra stipresnė, savarankiška, atvira ir demokratiška valstybė, kurios klestėjimo pagrindas esame mes – piliečiai“, – sakė ji.
Anot viceministrės, šiandienos iššūkių kontekste džiugina matyti šių metų konkurso nominantus: jie „tarsi laivo burės rodo kryptį, kur investuotos lėšos kuria didžiausią pridėtinę vertę Lietuvai ir jos žmonėms“.
Po V.Markevičienės kalbos renginio dalyviai buvo kviečiami dalyvauti kontaktų mugėje ir išgirsti geriausių projektų pristatymus, kurių tema – energetinė laisvė, taip pat pranešimą skaitė žurnalistas, istorikas Robertas Petrauskas.
Vakarinės apdovanojimų dalies metu statulėlės buvo įteiktos geriausiems ES investicijų Lietuvoje projektų vykdytojams 7-iose konkurso kategorijose: Už inovatyviausius sprendimus, Už darnios aplinkos kūrimą, Už investicijas į ateities mokyklą, Už efektyvumą medicinoje, Už investicijas į žmogų, Už bendruomeniškumo kūrimą, Už įdomiausius smulkiojo verslo projektus.
Skulptorius Artūras Žilinskas statulėles apdovanojimams kūrė jau trečią kartą. „Kūrybinis procesas buvo labai smagus, šiandien rezultatas mane džiugina, – sakė jis. – Kaskart piešdamas eskizus matau ne tiek bures, kiek tai, kas į jas pučia – vėją, postūmį. Juk esmė net ne pati burė, o tai, kas duoda postūmį projektui.“
Renginio metu tarp skirtingų nominacijų nugalėtojų paskelbimo skambėjo ryškiausi roko operos „1972“ muzikiniai numeriai.
„Europos burės 2022“ laimėtojų sąrašas:
Už inovatyviausius sprendimus. Šiuo apdovanojimu atkreipiamas dėmesys į įmones, kurios savo veikloje diegia naujas technologijas, investuoja į procesus ir naujų produktų bei paslaugų kūrimą.
Laimėtojas: „Delta Biosciences“ įgyvendintas projektas, kurio metu sukurta naujos kartos integruota biotechnologinė tyrimų platforma žymiai spartesniam vaistų kūrimui. Tai – itin inovatyvus ir tarpdisciplininis farmacinio MTEPI procesas, leidžiantis šimtą kartų sparčiau patikrinti milijonus cheminių vaistų-kandidatų, efektyviau optimizuoti didžiausią potencialą turinčias medicinines molekules bei anksčiau atvesti geriausius kandidatus į ikiklinikinius tyrimus.
„Mums buvo garbė prisidėti prie visos Europos pastangų kurti medicinos inovacijas atsakant į COVID-19 pandemiją. Taip pat džiaugiamės prisidėdami prie gyvybės mokslų renesanso Lietuvoje bei inovuodami visos mūsų technologinės ekosistemos labui, – komentavo startuolio „Delta Biosciences“ bendraįkūrėjis Dominykas Milašius. – Projektu sukūrėme naujos kartos biocheminių tyrimų platformos prototipą, kurį šiuo metu komercializuojame dirbdami su tarptautiniais akademiniais bei industriniais partneriais.
Ši inovacija prisideda prie esminės mūsų bendrovės misijos – spartinti vaistų atradimą ir kūrimą, kad galėtume greičiau juos pristatyti pacientams. Taip pat prisidėjome prie globalių atviro mokslo vaistų nuo COVID tyrimų, kurie šiuo metu perduoti vėlesniems ikiklinikiniams tyrimams Šveicarijoje.“
Už darnios aplinkos kūrimą. Kategorijoje vertinami gyvenimo kokybę gerinantys ir aplinką bei energiją tausojantys sprendimai. Nominacija skirta projektams, kuriuose ES investicijos kreipiamos į viešosios aplinkos gražinimą, infrastruktūros atnaujinimą, taip pat už atsinaujinančios energetikos sprendimus bei pritaikymą šiuolaikinių žmonių poreikiams.
Laimėtojas: UAB „Elektrinio transporto sistemos“ įgyvendinamo projekto „Elektrinio miesto transporto kūrimo laboratorijos įrengimas, modulinio elektrinio miesto autobuso prototipo sukūrimas ir bandomosios partijos gamyba“ tikslas – sukurti modulinio elektrinio miesto autobuso prototipą ir pagaminti modulinio elektrinio miesto autobuso bandomosios partijos gaminį. Projektas skirtas sukurti ir komercializuoti lietuvišką elektrinį, lengviausią rinkoje pagal svorį autobusą DANCER.
„Suteiktas apdovanojimas mums reiškia įdėtų pastangų kuriant lietuvišką elektrinį autobusą DANCER įvertinimą. O kartu – tai paskatinimas toliau vykdyti mūsų užsibrėžtą misiją transformuoti miestų viešąjį transportą, kad jis būtų atnaujintas netaršiomis transporto priemonėmis, dėl ko miestai taptų žalesni ir sveikesni“, – teigė UAB „Elektrinio transporto sistemos“ direktorius Alvydas Naujėkas.
Anot jo, pirmieji du DANCER autobusai nuo 2020 m. pavasario rieda Klaipėdos miesto gatvėmis ir iki šios dienos yra įveikę daugiau nei 330 tūkst. kilometrų bei kartu padėję miestui išvengti daugiau nei 370 tonų CO2 emisijų: „Šiuo metu startavome su mažos serijos DANCER autobusų gamyba ir ruošiame dar 10 autobusų Klaipėdos miestui, kurie į gatves turėtų išriedėti kitų metų viduryje. Planuojame, kad po poros metų pradėsime masinę autobusų gamybą, todėl tikime, kad DANCER autobusai važiuos ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos miestų gatvėmis.“
Už investicijas į ateities mokyklą. Vertinami projektai, kurių metu buvo kuriamos naujos ugdymo proceso priemonės, diegiamos šiuolaikinės nuotolinio mokymo sistemos, į mokomuosius dalykus integruojamos STEAM veiklos, kūrybiškumą mokykloje skatinantys sprendimai.
Laimėtojas: Projektas „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ padėjo 690 Lietuvos mokyklų aprūpinti gamtos mokslų, technologijų dalyko priemonėmis (STEAM – mokslas, technologijos, inžinerija, menai, matematika), skirtomis 1–8 kl. mokinių ugdymui. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos buvęs Švietimo aprūpinimo centras kartu su partneriais įkūrė 7 regioninius STEAM centrus, buvo įrengtos modernios laboratorijos, organizuoti laboratorijose dirbančių metodininkų mokymai.
Projekto vadovė Dalia Leckaitė pabrėžė, kad apdovanojimas komandai buvo malonus, mat į projektą buvo įdėti 5-eri metai didelio darbo:
„Prie šio projekto nuoširdžiai dirbo labai didelė komanda, galbūt rezultatas dėl to ir yra toks geras. Labiausiai mane nudžiugino žmonių tikėjimas, susitelkimas, nuoširdus darbas. Įrodėme, kad galime susitelkti ir į didelius darbus – juk į šį projektą įėjo ir mokyklų aprūpinimas, ir darbas prasidėjus pandemijai, ir kuriant STEAM centrus. Čia buvo įdėta be galo daug pastangų, nes viską darėme nuo 0.“
Už efektyvumą medicinoje. Į apdovanojimą pretendavo projektai, kurie, gebėdami greitai keistis krizės metu, pasiūlė tobulesnius technologinius sprendimus medicinai, kompleksines sveikatos priežiūros paslaugas šeimoms bei visuomenei.
Laimėtojas: Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto vykdomas projektas, skirtas įvairių žmogaus genetinių ligų gydymui, pasitelkiant genų terapiją. Projektas pristatė dvigrandžių DNR trūkių nustatymo metodą, skirtą geriausio (efektyviausio, tiksliausio ir saugiausio) CRISPR-Cas9 nukleazės varianto parinkimui.
Lietuvos biochemikas, fizinių mokslų daktaras Mindaugas Zaremba įsitikinęs, jog investicija į šį projektą visų pirma yra investicija į ateitį.
„Mano kuriamas projekto metodas skirtas ateities genomo redagavimo genų terapijos taikymui, kad ji būtų saugesnė. Nėra taip, kad šiandien tokia terapija jau taikoma, tačiau efektyvumas ir saugumas galėtų atsiskleisti ateityje. Tai avansu, kreditu duotas apdovanojimas“, – juokėsi jis. Dr. M.Zaremba pridūrė, kad mokslo srityje viskas susideda iš mažų žingsnelių: „Metodas turi pasitarnauti tam, kad genų žirklės būtų saugios ir efektyvios. Tą projektu ir tikrinome.“
Už bendruomeniškumo kūrimą. Nominacija skirta projektams, kurie sėkmingai didino gyventojų tarpusavio komunikaciją, įtraukė bendruomenės narius į bendrų tikslų siekimą ir aktyvų socialinį gyvenimą.
Laimėtojas: VšĮ „Namai visiems“ įgyvendinamas projektas „Senyvo amžiaus asmenų socialinės atskirties mažinimas organizuojant užimtumą dienos centre“. Projektu siekiama pagerinti senjorų sveikatą, gerovę, sujungiant juos su projekto metu teikiamomis paslaugomis ir užsiėmimais, bei kurti ryšį su kitais žmonėmis. Tokiu būdu projektas sprendžia kompleksines fizinės sveikatos, psichologines ir socialines problemas.
VšĮ „Namai visiems“ direktorė Giedrė Šedbarienė džiaugėsi, kad iniciatyva buvo įvertinta apdovanojimu. Anot jos, projektas nebuvo tik veikla, tai buvo ir daug emocijų visai komandai. „Projekto tikslas nebuvo tik sugalvoti senjorams veiklos ar juos užimti – norėjome juos įgalinti, įtraukti į bendruomenę kaip lygiaverčius jos narius. Buvo skatinamas dalyvavimas veiklose, viską sujungiant su savanoryste.
Kiekvienas iš senjorų paliko gražius atsiliepimus žodžiais, apkabinimais, ašaromis. Dalis jų reiškė nusivylimą, kad projektas baigiasi, skatino mus ieškoti galimybių tęsti veiklą. Šių galimybių tikrai ieškome. Ir šiandien senjorai pas mus ateina, mūsų erdvėse jaučiasi kaip namuose, susitinka, yra susiformavusi bendruomenė, kuri ir toliau bendrauja. Nėra taip, kad projektas baigėsi – išliko ryšiai, jie aktualūs ir šiandien“, – komentavo ji.
Už įdomiausius smulkiojo verslo projektus. Šiai nominacijai ieškoma netradicinių smulkiojo verslo projektų, kurie kuria rinkoje dar nematytus produktus, prekės ženklus ar paslaugas. Kitaip nei likusias nominacijas, šią vertino ir „15min“ skaitytojai – jų skirti balsai buvo lygiaverčiai komisijos vertinimams.
Laimėtojas: „MB Dok inovacija“ vykdomas projektas, kurio metu sukurtas išmanusis įrenginys padeda spręsti vairuotojų ir transporto priemonių apsaugos nuo susidūrimo su laukiniais gyvūnais problemą. Inovatyvus Lietuvos mokslininkų sukurtas MTEP (mokslininkų tyrimų ir eksperimentinės plėtros) rezultatas – išmaniųjų technologijų įrenginys, montuojamas ant esamų kelio stulpelių. Priemonė padeda efektyviai mažinti autotransporto ir laukinių gyvūnų susidūrimus tiek magistraliniuose, tiek regioniniuose ar krašto keliuose. Išmanioji sistema gali nustatyti įvairaus dydžio gyvūnus, registruodama prietaiso suveikimo atvejus, kaupdama ir perduodama duomenis apie registruotus objektus, registravimo laiką, dažnumą. Duomenys perduodami Automobilių kelių direkcijai ir aplinkosaugos institucijoms (siekiant įvertinti žvėrių judėjimą, kertant kelius).
„Su žmona esame ekologai, todėl norėjome, kad nenukentėtų nei gyvūnai, nei vairuotojai. Šis laimėjimas mus skatina judėti tolyn“, – sakė įmonės vadovas Darius Pratašius. Kaip patikslino jis, projekto rezultatai netrukus bus justi visiems – jau pradėtos kalbos dėl įrenginio sertifikavimo galimybių, įrenginys testuojamas viename kelio ruože.
„Jau stebime gyvūnų migraciją ir tai, kaip veikia davikliai. Pastebėjome, kad kai mirksi lemputė, vairuotojai netgi prilėtina greitį, atsargiau pravažiuoja potencialiai pavojingą kelio ruožą. Užfiksuojame, kad gyvūnų migracija tame ruože yra gana intensyvi“, – tikino jis.
Už investicijas į žmogų. Nominuojami projektai, kurie ES investicijas tikslingai ir efektyviai panaudojo socialinėms iniciatyvoms kurti. Viskam, kas didina žmogaus galimybių įvairovę ir gerina jo gyvenimo kokybę.
„Mindletic“ – pandemijos metu užgimęs emocinis sporto klubas, siūlantis darbuotojams vietą, kurioje jie gali identifikuoti savo emocinę būklę ir pamankštinti savo protą. Darbuotojai savo emocijas gali identifikuoti ir atsižvelgdami į tai, kas atitinka jų energijos lygį, ir tai, kas jiems kelia malonumą. Remdamasi surinktais anoniminiais duomenimis, „Mindletic“ komanda bando prognozuoti emocinį balansą ir apsaugoti jį nuo pablogėjimo ateityje.
Kaip 15min pranešė „Mindletic“ viešųjų ryšių atstovė Viktorija Jankauskaitė, gavus apdovanojimą komandą užplūdo dėkingumo jausmas ir įkvėpimas tęsti veiklą. Emocinio sporto klubo efektyvumas ir nauda jau buvo įrodyti tyrimais. „Mūsų tikslas, didinant darbuotojų emocinį intelektą ir psichologinį atsparumą darbo vietose ir už jos ribų, užkirsti kelią destruktyviems elgesio modeliams, vedantiems į perdegimą ir kitus psichologinius sunkumus.
Treniruodamiesi individualiai, bendruomenėje, su sertifikuotais psichologinės sveikatos profesionalais ar susiburdami į savarankiškas balanso komandas ir, nepriklausomai nuo to, kurioje emocinės pusiausvyros pusėje šiuo metu bebūtų, darbuotojai gali tapti psichologiškai atsparesni, emociškai lankstesni, užkirsti kelią brangiai kainuojančiam perdegimui bei įgyti duomenimis paremtos, personalizuotos patirties.
Siekiame ir tikime, jog savo darbu prisidedame prie stigmos mažinimo: drąsiname žmones rūpintis savimi, prisidedame prie individualaus ir visuomenės švietimo, organizacijų kultūros pokyčių“, – komentavo ji.
Paraiškas įvertino ir nugalėtojus skirtingose kategorijose išrinko iš skirtingų sričių ekspertų ir žinomų visuomenės, žiniasklaidos bei akademinio pasaulio atstovų sudaryta vertinimo komisija: Finansų ministerijos Investicijų departamento Valdymo ir kontrolės sistemų priežiūros skyriaus patarėja Akvilė Žirgulevičiūtė-Juodienė, įmonės „Solarbank“ direktorius Darius Vėbra, Telšių vyr. architektas prof. Algirdas Žebrauskas, žurnalistė, 15min verslo rubrikos redaktorė Jurgita Šimelevičienė, istorikas, VDU licėjaus „Sokratus“ direktorius dr. Mindaugas Nefas, verslininkas Tomas Balžekas, žurnalistas, TV laidų vedėjas, istorinių knygų autorius Robertas Petrauskas ir VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos vyriausiosios gydytojos pavaduotoja Daiva Kubaitienė.
Specialusis užsakomasis
Finansų ministerijos projektas
