Įsivaizduokite laukines bites ir jų dreves medžių kamienuose. Tų bičių dūzgimą, jų nešamą medų. Įsivaizduokite lietų, patenkantį pro drevių plyšius. Tuomet įsivaizduokite fermentacijos procesą, kuris, kasžin, kaip vyksta, todėl jį ir įsivaizduokite, būdami tikri, kad įsivaizduojate teisingai. O po to nebeįsivaizduokite nieko. Arba, pavyzdžiui, šakotį, nustebdami, kodėl įsivaizduojate būtent jį.
Seniausias pasaulyje alkoholinis gėrimas – midus – galėjo atsirasti po to. Po bičių ir lietaus. Tačiau kad ir kaip romantiškai tai skambėtų, populiarinti midaus nesiekiame. Tiesiog šįkart esame Prienų rajone, Stakliškėse. Kaime, kurio pavadinimas nori nenori kaipmat susiejamas su midumi, gaminamu čia jau šešis dešimtmečius.
Įsivaizduokite dvi jaunas moteris – Jolitą ir Rasą. Po to įsivaizduokite Edviną ir Rimvydą. Jiedu – dar jaunesni. Bet tai nėra dvigubas pasimatymas, nors pirmąsias ir antruosius teskiria keli šimtai metrų. Įsivaizduokite, kad Jolita ir Rasa kepa šakočius. Pila tešlą ant krosnyje besisukančio strypo, ir ta tešla šakojasi. O tuo pat metu automobilyje sėdi Edvinas ir Rimvydas. Sulaukę klausimo, ką jie čia veikia, jiedu nesišakoja. Sėdime automobilyje, sako Edvinas ir Rimvydas.
O dabar įsivaizduokite Eleną. Jai – 75-eri. Vajei vajei, sako Elena, išgirdusi apie „100 Lietuvų“. Vajei vajei, ištariame ir mudu su Irmantu, sužinoję, kad Elena yra dalyvavusi televizijos laidoje „Duokim garo!“ Įsivaizduokite, kaip Elena noriai pasakoja apie Stakliškes, tačiau nesutinka filmuotis. Vajei vajei, guodžiamės mes. Vajei vajei, šypsosi Elena. O jūs įsivaizduokite taip:
Irmantas: Ponia Elena, mes tik truputį pafilmuosime, ir viskas.
Elena: Bet aš esu paprasta moterukė. Kam čia mane filmuoti?
Mindaugas: Kad galėtumėm parsivežti į Vilnių, o po to kitiems parodyti.
Irmantas: Mes su Mindaugu čia tokį projektą darome, apie Lietuvos kaimus ir panašiai.
Elena: Vajei vajei, ir mano sūnus yra Mindaugas. Tai kaip aš dabar galiu atsisakyti.
O kaip jūs įsivaizduojate Eleną? Kaip matote jos senatvę? Kur mes kalbamės? Jos sodyboje, gatvėje? Ar Elena jaudinasi? Ar ji ryši skarą? Ką ji pasakoja apie Stakliškes? Kaip ji kalba – beria žodžius, lėtai ir ramiai dėlioja sakinius? Įsivaizduokite, kad šiandien Eleną dar pamatysite. Todėl dabar apie ją nebegalvokite. Dabar jums nieko nebereikia įsivaizduoti. Dabar viskas yra iš tikrųjų.
finansuoja
Apie projektą „100 Lietuvų“
Lietuva yra viena, tačiau skirtinga: auganti ir klestinti, nesikeičianti ir kintanti, apleista ir tuštėjanti. Lietuva yra ir didžiausi miestai, ir atokiausi vienkiemiai. Ir visiems žinomi miesteliai, ir mažai kam girdėti kaimai. Lietuva yra ten, kur esame bent vienas iš mūsų.
„100 Lietuvų“ – tai mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas projektas, skatinantis atrasti ir pažinti visokią Lietuvą – jos savitumą ir kasdienybę. „100 Lietuvų“ – tai neįprasti maršrutai, nekasdieniai vaizdai, maži, bet dideli žmonės.
Po Lietuvos miestelius, kaimus ir vienkiemius keliauja kūrybingasis 15min fotografas Irmantas Gelūnas ir tekstų autorius Mindaugas Nastaravičius – žurnalistas, poetas, dramaturgas, 2015 metų Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premijos laureatas.
Nelaukdamas 2018 metų Vasario 16-osios, naujienų portalas 15min kviečia į smagią, keistą ir asmenišką kelionę po Lietuvą. Aplenkiant pilis ir kitus turizmo simbolius. Neieškant gintaro. Nejodinėjant ant žemaitukų. Neragaujant cepelinų.
P. S. O jūs žinote, kad Rubežiaus kaime, Trakų rajone, yra toks medis, kurio viršūnėje kabo varpas? Tai va.
