Šviesa, dar žinoma kaip gama spindulių pliūpsnis, po reto, itin stipraus energijos išsiveržimo, keliavo 12,1 mlrd. metų, kol ji buvo užfiksuota teleskopu TOTSE, priklausančiu Pietų metodistų universitetui (Southern Methodist University – SMU) Dalase, JAV, rašo sciencedaily.com.
Manoma, kad gama spinduliai yra katastrofinis energijos išsiveržimas, kuris įvyksta tuomet, kai žvaigždė baigia savo egzistenciją. Gama spinduliai astronomams nėra iki galo suprasti, tačiau jie nuolat kelia mokslininkų susidomėjimą.
Šių sprogimų metu per dešimt sekundžių išskiriama daugiau energijos, nei išskirtų Saulės per 10 mlrd. jos egzistencijos metų“, – sako F.Ferrante'as.
SMU yra pirmasis užfiksavęs šį spindulių pliūpsnį, tvirtina Farley Ferrante'as, SMU Fizikos departamentą baigiantis studentas, kuris vadovavo stebėjimams.
„Kaip skelbia NASA, gama spindulių sprogimai yra galingiausi, kurie kyla po Didžiojo sprogimo. Šių sprogimų metu per dešimt sekundžių išskiriama daugiau energijos, nei išskirtų Saulė per 10 mlrd. jos egzistencijos metų“, – sako F.Ferrante'as.
Dalis šių spindulių yra susiję su supernovomis ir prisideda prie masyvių žvaigždžių mirties, sako fizikos profesorius Robertas Kehoe, kuris vadovauja SMU astronomų komandai.
Mokslininkai negalėjo aptikti optinės šviesos iš gama spindulių sprogimų iki dešimto dešimtmečio pabaigos, kai buvo patobulinta teleskopų technologija. Tarp visų šviesų, esančių elektromagnetiniame spektre, gama spinduliai turi trumpiausias bangas ir yra matomi tik naudojant specialius detektorius.
Gama spindulius išskiria milžiniškos žvaigždės, kurių masė maždaug 50 kartų didesnė nei mūsų Saulės. Sprogimai įvyksta tuomet, kai žvaigždės nebeturi energijos ir sprogsta, suformuodamos juodąsias skyles.
Išoriniai sluoksniai sprogsta, iššaudami visą medžiagą išilgai sukimosi ašies galingomis, aukštos energijos srovėmis, kurios apima gama spindulius. Kai gama spinduliuotė mažėja, po sprogimo susiformuoja matoma šviesa, kuri išnyksta labai greitai. Mokslininkai atstumą nuo sprogimo vietos apskaičiuoja pagal mažėjančią bangų šviesą, dar vadinamą Raudonuoju poslinkiu.
„Optinė šviesa matoma bet kur nuo kelių sekundžių iki valandų. Kartais optiniai teleskopai geba užfiksuoti spektrą, o tai leidžia mums nustatyti Raudonąjį poslinkį, kuris parodo, kaip greitai šviesa nuo mūsų juda“, – aiškina R.Kehoe.
Analizuodami naujojo užfiksuoto sprogimo vaizdus, astronomai gali gauti žinių apie ankstyvąjį mūsų Visatos formavimąsi.
„Kai įvyko šis gama spindulių sprogimas, Visata atrodė visai kitaip nei dabar, – sako R.Kehoe. – Tuomet ji buvo ankstyvame galaktikų formavimosi lygyje ir dar nebuvo sunkių elementų, kurie leistų susidaryti į Žemę panašioms planetoms.“
