Kaip bitės išgauna tobulą korio akelių formą?

Tūkstančius metų mąstytojai stebėjosi bičių korio sandara. Kiekviena korio akelė yra tobulo šešiakampio formos, o jos šešios plonytės vaškinės sienelės ne vien suteikia tvirtumo korio struktūrai, bet ir yra išmaniausias būdas medui laikyti.
Bitės
Bitės / Fotolia nuotr.

„Dėl kažkokios geometrinės nuovokos ... (bitės) žino, kad šešiakampės (akelės) yra geriau negu stačiakampės arba trikampės, ir kad jose telpa daugiau medaus, sunaudojant tiek pat statybinės medžiagos“, – IV mūsų eros šimtmetyje rašė graikų geometras Papas iš Aleksandrijos.

Evoliucijos teorijos kūrėjui Charlesui Darwinui bičių korys buvo „absoliučiai tobulas darbo ir vaško ekonomijos“ pavyzdys.

Tačiau kaip bitėms tai pavyksta?

Kaip rodo nauja studija, korio akelės iš pradžių būna ne šešiakampės, o apskritos.

Kaip rodo nauja studija, korio akelės iš pradžių būna ne šešiakampės, o apskritos. Šešiakampėmis jos palaipsniui tampa tolygiai pasiskirstant vaškui, kurį specialios bitės darbininkės įšildo iki lydymuisi artimos temperatūros.

Šie prielaidą iškėlė trys mokslininkai iš Didžiosios Britanijos ir Kinijos, vadovaujami Kardifo universiteto tyrėjo Bhushano Karihaloo.Mokslininkai aiškinosi, kas nutinka, kai korius statančios bitės surenka vaško pleiskanėles nuo nektarą ir žiedadulkes renkančių darbininkių kūnų.

Karštligiškai dirbdamos, šios bitės lipdo akeles, išsirikiavusios eilėmis šalia viena kitos ir iš priešingų korio pusių. Jos suminko pleiskanėles ir prilipdo jas netoli tos vietos, kur jungiasi trys mažyčiais 6 mm skersmens cilindrai. Darbininkių skleidžiama šiluma ir vaško fizinės savybės atlieka visa kita.

Maždaug 45 laipsnių Celsijaus temperatūroje vaškas labai suminkštėja ir tampa klampia tąsia mase.Akelių jungimosi vietoje paviršiaus įtempimo jėga priverčia vašką išsitempti tarsi pienišką karamelę. Sienelės tarp cilindrų jungimosi vietų susilydo, išsitiesina, ir akelės tampa šešiakampės.

Net jeigu bičių korių sandaros paslaptis gali būti paaiškinta fizikos ir matematikos principais, mokslininkai pripažįsta, jog dalis nuopelnų tenka patiems vabzdžiams.

„Negalime... ignoruoti, negalime nesistebėti bičių vaidmeniu šiame procese, kaitinant, minkanti ir ploninant vašką tiksliai ten, kuri reikia“, – rašoma straipsnyje, kuris buvo paskelbtas Didžiosios Britanijos mokslo darbų žurnale „Journal of the Royal Society Interface“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų