„Ištirti penki sarkofagai, siejami su Mikalojumi Kristupu Radvila-Našlaitėliu, jo žmona Elžbieta Eufemija Višnioviecka-Radviliene ir jų vaikais. Visos šeimos palaikai buvo mumifikuoti. Per pirminę antropologinę apžiūrą neaptikta jokių balzamavimui būdingų pjūvių, tačiau istoriniai šaltiniai mini, kad mirusiųjų kūnai buvo ypatingai paruošiami, išmirkomi žolelių tirpaluose. Vizualiai tokio specifinio balzamavimo būdo nustatyti neįmanoma – tam būtini cheminiai tyrimai“, – pasakoja Istorijos fakulteto doktorantė Justina Kozakaitė.
Tyrėjus sudomino neįprastas ir išskirtinis palaidojimo atvejis – vieno iš Radvilų viršutinė kūno dalis, rankos ir kojos iki blauzdų buvo apvyturiuoti audiniu. Šalia palaidojimo rastas organinis darinys, stebėtinai panašus į širdį. Pirminė „egzotiška“ versija, pasklidusi tarp tyrėjų – pomirtinis kūno paruošimas pagal egiptietiškas tradicijas, nors neatmestinas sunkios ligos pakirsto žmogaus mirties variantas.
„Kitas intriguojantis klausimas – mauzoliejaus įkūrėjo M. K. Radvilos-Našlaitėlio palaidojimo vieta. Remiantis memorialiniais įrašais, šiam istoriniam asmeniui buvo priskirti net du karstai. Nors žinoma, kad fundatorius prašė jį palaidoti kukliais piligrimo drabužiais, tačiau beveik visi mauzoliejuje esantys kūnai 1905 m. buvo perrengti XX a. pasiūtais apdarais. Todėl atpažinti M. K. Radvilą-Našlaitėlį tapo dar sudėtingiau“, – paaiškina J.Kozakaitė.
Pirminiai tyrimai kol kas padėjo atsakyti tik į keletą klausimų. Pavyzdžiui, iš tirtų kūnų bent vienas priklauso moteriai. Jį galima sieti su E. E. Višnioviecka-Radviliene. Trys palaidojimai priskirtini vyriškos lyties atstovams. Vienas jų yra 16–18 metų amžiaus ir atitiktų jaunojo Kristupo Mikalojaus Radvilos, mirusio 17 metų, portretą: buvo smulkus, mirė netikėtai, kankinamas milžiniškų galvos skausmų ir nepaliaujamo vėmimo. Šiuo metu darbai orientuojami į ligų diagnostiką ir laboratorinius tyrimus, kurie galėtų patikslinti palaidotųjų asmenybes.
Radvilos – viena žymiausių LDK giminių, šiandieną jungiančių dviejų šalių istorijas. Radvilų mauzoliejuje Nesvyžiuje išliko apie 70 šios giminės atstovų palaidojimų. Tai vienas didžiausių tokio pobūdžio mauzoliejų Europoje. Paskutinį kartą jis tvarkytas 1905 m. Tuo metu mauzoliejuje buvusių palaidojimų būklė buvo kritiška, reikėjo skubiai imtis gelbėjimo darbų. Tąkart palaikai buvo perrengti ir suguldyti į sarkofagus, tačiau neatlikta jokių išsamesnių tyrimų ar restauravimo darbų. 1953 m. kriptoje darbavosi sovietų mokslininkai, norėję išsiaiškinti senąsias balzamavimo paslaptis – jas ketino panaudoti Josifo Stalino kūno mumifikavimui.