Chromosomos, randamos daugumoje kūno ląstelių, yra sudarytos iš DNR, kuri koduoja specifinę genetinę informaciją. Žmogaus ląstelės jų turi 23 poras. Didžiausioje chromosomoje yra maždaug 249 mln. DNR gamybos blokų, žinomų kaip bazinės poros.
O neochromosomos yra kur kas didesnės už normalias ir kai kuriais atvejais turi daugiau nei 700 mln. nukleorūgščių bazinių porų, sako vienas iš tyrimo autorių profesorius Davidas Thomasas, Australijoje Kinghorno vėžio centre esančio Garvano instituto direktorius.
Neochromosomos „sukuria namus daugeliui genų, kurie skatina ląstelę augti netinkamai.“
Mokslininkai jau dešimtmečius žinojo apie papildomas vėžio neochromosomas, tokias kaip liposarkomos (riebalinių ląstelių vėžys) ar sarkomos (minkštųjų audinių navikai), rašo abc.net.au.
Tačiau tik naujos kartos genomo sekvenavimas ir matematinis modeliavimas padėjo pagrindus šiam naujam darbui.
Thomasas šį tyrimą lygina su archeologija.
„Įsivaizduokite, kad mes žiūrime į Trojos miesto liekanas. Mūsų, kaip archeologų, tikslas yra sužinoti, koks miestas buvo tada, kai jis plėtėsi ir klestėjo, – sako mokslininkas. – Naudodami matematinį modelį mes tiksliai išsiaiškinome, kaip atsirado neochromosomos ir kaip jos pasiekė dabartinę formą.“
Mokslininkai surado neochromosomas, kurios turėjo DNR iš kiekvienos chromosomos liposarkomos ląstelėje, kartu su nuo 60 iki 100 svarbiausių genų kopijų. Jos buvo susijusios su vėžio kūrimo procesais.
Pasak mokslininko, neochromosomos „sukuria namus daugeliui genų, kurie skatina ląstelę augti netinkamai.“
Tyrimas taip pat atskleidžia potencialius taikinius vaistų terapijai. „Įsivaizduokite chromosomas kaip Frankenšteiną, susijungusias kartu siūlais, kurie susieja kūno dalis iš kitų chromosomų“, – sako D.Thomasas.
Jis sako, kad siūlų linijos, kurios laiko struktūras kartu, yra pagrindinis mokslininkų tyrimo objektas.
Tyrimas išspausdintas žurnale „Cancer Cell“.
