9 centų vertės problema: kodėl nukentėjęs turi susimokėti papildomai?

Kai sutrinka interneto ryšys ir, klientas, turėdamas šiokį tokį susivokimą technologijose, patikrina, ar sutrikimo priežastis nėra jo įrangos pusėje (perkraunamas maršrutizatorius ir galiniai ryšį naudojantys įrenginiai), belieka viena išeitis: paklausti paslaugų teikėjo, ar tik problema nebus įvykusi jo pusėje.
Kaune atvėrė duris modernizuotas „Cgates“ klientų aptarnavimo skyrius
Cgates / „Cgates“ nuotr.

Tik kad kartais norint pasiskųsti, telefono ragelyje tenka išgirsti nemalonią žinią, skambančią maždaug taip: „Ačiū, kad skambinate. Minutės kaina – 9 euro centai“. Ir dar pasirinkus meniu punktą – pranešti apie ryšio veikimo sutrikimus – išgirsti ne gyvo konsultanto, kuris užregistruotų gedimą, balsą, o iš anksto įrašytą pranešimą, skelbiantį, kad apie ryšio sutrikimus įmonei jau yra žinoma.

Dėl tokio bendrovės „Cgates“, kaip jis tai įvertino, įžūlumo, 15min pasiskundė savo vardo atskleisti nenorėjęs skaitytojas. „Įdomu, kokią dalį nuo tų devynių centų gauna „Cgates“? Juk jeigu pranešimas automatinis, vadinasi, jiems daug žmonių skambina, gal net dešimtys tūkstančių. Tai gal jie tada iš tokių gedimų uždirba, gal jiems taip apsimoka?“, – svarstė skaitytojas.

Pasiaiškinome, kokie yra tokių skambučių, vykdomų per trumpuosius numerius, įkainių pasidalinimo principai. Ryšio operatoriai padidinto tarifo numeriams pateikė ganėtinai skirtingus pajamų dalinimosi santykius, kurie svyravo nuo 50:50 iki 80:20 (trumpojo numerio paslaugą užsakiusios bendrovės naudai).

Tiesa, tokia minutės kaina nėra priskiriama „padidintiems tarifams“, kurie prasideda nuo 29 centų. Įvertinus skambučių trumpaisiais numeriais kainas (patogiausiai juos peržvelgti čia) aiškėja, kad 9 centai iš tiesų yra vienas iš mažiausių įkainių. Kita vertus, kai kurios įmonės sutinka skambučių trumpaisiais numeriais paslaugas klientams teikti arba už dar mažesnę (vieno cento) kainą, arba apskritai už ryšio operatoriaus įkainius vietiniams skambučiams.

Už skambučius pinigų prašyti gali...

Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) informavo, kad būtent šiuo atveju įstatymiškai „Cgates“ yra teisūs. Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 6.3.8 papunktis įpareigoja paslaugų teikėją sutartyje pateikti informaciją apie būdus, kaip vartotojams nemokamai užregistruoti paslaugų teikimo sutrikimus.

Informacija apie nemokamą būdą paskambinti bendrovei ilguoju numeriu su Vilniaus kodu „Cgates“ interneto svetainėje pateikta net dviejose vietose, be to, ryšio paslaugų teikėjas informuoja, kad gedimą galima registruoti elektroniniu paštu ar fiziškai apsilankius klientų aptarnavimo salonuose.

Bendrovės iliustr./„Cgates“ informacija klientams
Bendrovės iliustr./„Cgates“ informacija klientams

...bet nenori

Susisiekus su bendrove „Cgates“ paaiškėjo, kad mokamais skambučiais nepatenkinti ne tik klientai – ir pati bendrovė, suprasdama, kad tai nėra draugiška klientų atžvilgiu, norėtų padėtį keisti bei tvirtina, kad ryšio sutrikimas – tikrai ne būdas greituoju būdu pasipinigauti, mat iš tikrųjų jiems klientų skambučiai trumpuoju numeriu neneša absoliučiai jokių pajamų.

„Atsiprašome savo kliento, kad atsidūrė tokioje situacijoje. Mes patys, kaip ir mūsų klientas, taip pat esame nepatenkinti, kad klientams skambinant į „Cgates“ užregistruoti gedimą, jie turi už tai papildomai mokėti. Skambučio kainą (šiuo atveju 9 ct/min) nustato konkretus mobiliojo ryšio operatorius savo klientui, o ne „Cgates“. Tuomet operatorius (pvz. „Tele2“) ir gauna šį mokestį iš savo kliento. Mes, kaip „Cgates“, iš esmės negalime nurodyti mobiliojo ryšio operatoriams, kokią kainą taikyti jų klientams, skambinant trumpuoju numeriu“, – teigė „Cgates“ komercijos direktorius Tomas Burovas.

Bendrovės iliustr./„Cgates“ informacija klientams
Bendrovės iliustr./„Cgates“ informacija klientams

„Cgates“ dėl trumpojo numerio neturi sudariusi tiesioginių sutarčių su šalies operatoriais. Numeris yra įdiegtas UAB „Nacionalinis telekomunikacijų tinklas“ (NTT) tinkle. Visos pajamos už skambučius atitenka konkretaus kliento operatoriui, o „Cgates“ finansinės naudos iš klientų skambučių į klientų aptarnavimo liniją negauna. Klientai, nenorintys papildomai mokėti už skambutį, visada gali rinktis ilgąjį telefono numerį ((8 5) 215 0000), kuriam galioja įprasti tarifai“, – teigė įmonės atstovas.

Tokios situacijos trūkumus „Cgates“ pastebėjo jau prieš keletą metų – buvo kreiptasi į RRT nurodant, kad trumpųjų numerių naudojimo teisinis reglamentavimas nėra pakankamas ir negina nei bendrovių, kurioms suteikiama teisės naudoti šiuos numerius, nei vartotojų, kurie skambina tokiais numeriais, interesų.

„Mūsų žiniomis, RRT jau parengė teisės aktų pakeitimus, kurie užtikrins, kad vartotojai už skambučius trumpaisiais numeriais neturėtų mokėtų daugiau nei bazinę kainą“, – sakė T.Burovas.

Tiesa, minėtus specialus tarifus taiko ne visi operatoriai, pavyzdžiui, „Bitė Lietuva“, skambinant į pagalbos liniją (19900), savo klientams taiko standartinį tarifą, kaip skambinant į kito operatoriaus tinklą.

Permainų laukiama

RRT patvirtino, kad „Cgates“ iš tiesų į juos kreipėsi siūlydami keisti trumpųjų numerių reguliavimą – inicijuota diskusija ir su šia įmone, ir su kitais rinkos dalyviais.

„Dabartinėje situacijoje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytus proporcingumo bei mažiausio būtino reguliavimo principus, skambučių į trumpuosius numerius iš serijų 18XX ir 19XXX kainos nėra reguliuojamos, o asmuo, kuriam suteikta teisė naudoti trumpuosius numerius, ir viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjas, kuris šio asmens prašymu įdiegia trumpąjį numerį, abipusiu šalių susitarimu nustato konkrečias trumpojo numerio įdiegimo ir naudojimo sąlygas.

Paprastai abonentų skambučiai apmokestinami pagal sutartis, sudarytas tarp abonento ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjo. Pažymime, kad skambučių trumpaisiais numeriais iš serijų 18XX ir 19XXX apmokestinimas pagal abonento ir viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėjo sudarytoje sutartyje numatytas sąlygas nėra laikytinas teisės aktų pažeidimu“, – 15min rašė RRT atstovė spaudai Rasa Karalienė.

„RRT, atsižvelgdama į kylančias problemas rinkoje, 2014 m. buvo inicijavusi pasiūlymus pokyčiams, siekiant pakeisti trumpųjų numerių reguliavimą (pavyzdžiui, pakeisti Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1V-1104 „Dėl Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimo taisyklių ir Nacionalinio telefono ryšio numeracijos plano patvirtinimo“) bei 2016 m. vasario mėn. paskelbė viešąją konsultaciją dėl trumpųjų numerių naudojimo reguliavimo galimybių. Viešosios konsultacijos rezultatai aptarti su rinka 2016 m. liepos mėn. vykusiame susitikime“, – tvirtinama RRT komentare.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų