Bitkoinai – daugiausiai jaunimo (18–27 m.) naudojama skaitmeninė valiuta, kuri, pasak J.Matonio turi aibę privalumų, lyginant su įprastinėmis – mokant bitkoinais nėra bankinio mokesčio, mokėjimai vykdomi visiškai anonimiškai ir neįmanoma atsekti, kas pirko prekes. Be to, ši valiuta apsaugo nuo infliacijos.
Bitkoinų nauda prekybininkams – galimybė pasiekti net ir tolimiausiose šalyse, kur nėra „Visa“, „MasterCard“ ,arba tiems, kas nesinaudoja bankinėmis paslaugomis.
Tiesa, antra medalio pusė ta, kad valiuta nuolat svyruoja – per pastarąjį pusmetį bitkoino vertė buvo pakilusi iki 1250 dolerių, dabar ji siekia maždaug 400. Be to, ja aktyviai prekiaujama didžiausioje internetinėje parduotuvėje „Silk Road“.
Ar apsimoka pirkti bitkoinus ir kaip jie pakeis mūsų supratimą apie pinigus, klausiame J.Matonio.
– Bitkoinai – alternatyva ir konkurentams bankams. Kaip manote, kaip per dešimtmetį ši valiuta pakeis bankininkystę?
– Manau, kad bitkoinai ją praturtins. Bitkoinai suteiks daug galimybių įprastiems bankams – jei bankai įtrauks juos į savo veiklą, turės galimybių uždirbti, pavyzdžiui, keisdami juos į įprastines valiutas. Tačiau bankams trukdys centriniai bankai – jie gali prarasti daugiau, todėl visais būdais priešinasi virtualioms valiutoms.
Ateityje bankai grįš prie to, ką ir turi daryti – išduoti paskolas ir imti indėlius. Jie daugiau nebespekuliuos valiutomis ir nebeužsiims kita išvestine veikla.
– Daug kabėjote apie bitkoinų privalumus, tačiau su jais susiję ir daug nusikaltimų, pavyzdžiui, atsiskaitymai jais sudarė didžiausią dalį pirkimų internetinėje narkotikų prekybos platformoje „Silk Road“.
– Šia valiuta buvo pradavinėjami ne tik nelegalūs produktai. Buvo atvejų, kai žmonės „Silk Road“ bitkoinais pirko vaistus, kurių negalėjo gauti kitais būdais. Taigi aš tikrai nesutinku, kad visa tai yra vien neigiama.
Žinoma, valiuta buvo naudota ir blogiems dalykams, tačiau turime suprasti, kad valiuta neturi moralės – blogus dalykus daro žmonės, o ne valiutos.
– Minėjote, kad Argentinoje bitkoinais laikomos santaupos žmonėms padėjo apsisaugoti nuo infliacijos, o Kipre – netikėtų valdžios sprendimų apmokestinti indėlius. Tačiau ar išties pastovios kainos neturintys bitkoinai, kurių vertė per pusmetį sumažėjo trečdaliu, yra geriausias būdas apsisaugoti?
– Trumpuoju laikotarpiu yra išties daug kainų svyravimų. Tačiau ilguoju laikotarpiu Argentinoje kur kas labiau apsimokėjo investuoti į bitkoinus, negu į Argentinos valiutą – pesą. Tie žmonės, kurie perka bitkoinus, žiūri penkis ar dešimt metų į priekį. Be to, į bitkoinus galima investuoti ir dalį savo pinigų.
– Ar, jūsų nuomone, yra kitų virtualių valiutų, kurios galėtų nukonkuruoti bitkoinus?
– Dabar yra daugiau kaip šimtas kriptovaliutų, tačiau visos jos yra išvestos iš bitkoinų – visos jos paėmė bitkoinų kodą ir kažką jame pakeitė. Yra „dosecoin“, „litecoin“ ir t.t. Tačiau jos nėra tokios patikimos ir saugios. Jos daugiau yra tarsi žaidimai, kitos yra padarytos visiškai juokais, jas yra labai lengva nulaužti.
– Daugelyje šalių bitkoinai yra draudžiami. Kaip manote, ar pasikeis vyriausybių požiūris į šią valiutą?
– Aš tuo labai abejoju. Tačiau šalys, kurios bitkoinus priims, tikrai išloš. Galvokime apie bitkoinus kaip apie internetinį pokerį, kuris kai kuriose šalyse draudžiamas. Bet tam tikrose šalyse jis leidžiamos ir labai sustiprina ekonomiką – pavyzdžiui, Maltoje. Tas pats bus ir su bitkoinu, jei ši valiuta nėra laukiama vienoje šalyje, ji bus laukiama kitoje. Šalis, kuri atmes bitkoinus, praloš, o bitkoinai vis tiek taps populiarūs kažkur kitur.
