„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2014 12 01 /2015 01 14

Dėl pirmosios kibernetinės vagystės kaltinamas Jurijus Laneckis: „Programinio kodo neturiu“

Buvęs UAB „PriceOn“ vadovas Jurijus Laneckis neįvykdė Vilniaus apygardos teismo sprendimo ir įmonei negrąžino pavogto programinio kodo. Dėl to įmonė patirs dar daugiau nuostolių, kurie jau dabar siekia 3 mln. Lt., pažymima viešųjų ryšių bendrovės „BVRG Burson – Marsteller” atstovų pirmadienį paviešintame pranešime.
„PriceOn“ direktorius Jurijus Laneckij
Buvęs „PriceOn“ direktorius Jurijus Laneckis / „PriceOn“ nuotr.

„PriceOn“ valdybos nariai, tarp jų ir valdybos pirmininkas A.Zabulis, teigia, kad J.Laneckis už  programinį kodą reikalavo didelių sumų – tą įrodo iš J.Laneckio gauti elektroniniai laiškai.

Teismas pirmadienį, gruodžio 1 d., įpareigojo J.Laneckį grąžinti pavogtą programinį kodą. J.Laneckis atvyko į teismo nutarties vykdymo vietą, antstolių Dainiaus Šidlausko ir Astos Stanišauskaitės kontorą, tačiau teismo sprendimui nepakluso – programinio kodo negrąžino. J.Laneckis pareiškė programinio kodo neturįs.

Įmonė „Interneto vizija“, prižiūrinti „PriceOn“ domeną, patvirtina, kad programinį kodą užblokavo būtent J.Laneckis. Kad kodą jis turėjo, rodo ir teismams pateikti dokumentai.

Viename iš J.Laneckio ir jo valdomos UAB „Agro energy“ teismams pateiktų oficialių rašytinių dokumentų nurodoma, kad savo pakviesto antstolio akivaizdoje J.Laneckis jungiasi prie UAB „PriceOn“ elektroninio pašto sistemos, kurioje antstoliui demonstruoja atskirų įmonės darbuotojų elektroninio pašto dėžučių turinį, pvz., dabartinio įmonės direktoriaus Liudo Kanapienio.

Įmonės darbuotojai tvirtina, kad J.Laneckis pateikė jiems pranešimą, kuriame nurodo, jog UAB „Agro energy“ (valdoma J.Laneckio), perima visą įmonės „PriceOn“ turtą ir programinį kodą. Taip neva siekdamas apsaugoti juos nuo praradimo.

UAB „PriceOn“ valdybos nariai, tarp jų ir valdybos pirmininkas Antanas Zabulis, teigia, kad J.Laneckis už programinį kodą reikalavo pinigų. Tą taip pat įrodo iš J.Laneckio gauti elektroniniai laiškai, kuriuose už kodą reikalaujama didelių sumų.

„BVRG Burson – Marsteller” pranešime teigiama, kad programinio kodo vagystė įvykdyta 2014 m. rugsėjo 18 d. J.Laneckis esą neteisėtai prisijungė ir panaikino prieigą prie kodo UAB „PriceOn“ darbuotojams.

Taip darbuotojams užkirstas kelias tęsti darbus. Įmonė negali atnaujinti darbų, kol neatgavo neteisėtai J.Laneckio perimto kodo, todėl kasdien auga UAB „PriceOn“ patiriama žala. Pranešime spaudai teigiama, jog tai yra pirmoji Lietuvoje kibernetinė vagystė. Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad tokiais veiksmais J.Laneckis padarė žalą įmonei ir, teismo sprendimu, buvo areštuotas J.Laneckio beveik 3 mln. Lt vertės turtas.

„PriceOn“ bendrovei šiuo metu bandoma iškelti bankroto bylą, nes dėl įmonės valdymo nesutaria jos akcininkai – bendrovės įkūrėjas ir ilgametis vadovas J.Laneckis bei į „PriceOn“ investavęs holdingas „LTk Capital“, kurio investicijų portfelyje taip pat yra maitinimo tinklas „Čili“ bei didžiausia Baltijos regione internetinė parduotuvė Pigu.lt.

„PriceOn“ įkūrėjo Jurijaus Laneckio komentaras dėl kaltinimų „beprecedente kibernetine vagyste“:

Jau pora savaičių iš eterio nedingsta „PriceOn“ bankroto ir akcininkų nesutarimų istorija, o prieš kelias dienas žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo pranešimai apie neva įvykdytą pirmąją Lietuvoje kibernetinę programinio kodo vagystę. Esu asmuo, kurį Tadas Karosas, Antanas Zabulis ir Tomas Martūnas visuomenei pristatė kaip vagį.

„Paskelbta informacija yra šmeižtas, bandomas ramstyti teisiniu „trolinimu“, kurio tikslas ne tik pakirsti pasitikėjimą manimi, bet ir nukreipti visuomenės dėmesį nuo eilines su Tadu Karosu susijusio tyčinio bankroto bylos“, – pareiškė J.Laneckis.

Paskelbta informacija yra šmeižtas, bandomas ramstyti teisiniu „trolinimu“, kurio tikslas ne tik pakirsti pasitikėjimą manimi, bet ir nukreipti visuomenės dėmesį nuo eilines su Tadu Karosu susijusio tyčinio bankroto bylos.

Pradėkim nuo spaudos pranešimo dalies „Teismas šiandien, gruodžio 1 d., įpareigojo J.Laneckij grąžinti pavogtą programinį kodą.“

Negaliu neigti, tą dieną tikrai buvau pas antstolį, tik dieną paskyrė antstolis, o ne teismas ir, kaip tyčia, per mano jubiliejų. Na taip, gi būna tų sutapimų.

Pas antstolį ėjau dėl pritaikytų laikinų apsaugos priemonių civilinėje (sutarčių, šeimos ir pan. teisė) byloje. Tuo tarpu vagystė yra baudžiamojo (nusikaltimai) proceso dalis, kurių civiliniai teismai apskritai nenagrinėja, dėl to ir sprendimų dėl jų nepriima. Lygiai taip pat kaip ir mandarinai neauga Pabradės miškuose.

Laikinos apsaugos priemonės, kaip rašo pats teismas savo nutartyje „yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje.“

Sprendimai dėl laikinų apsaugos priemonių yra laikini, jais niekada nesprendžiama bylos esmė, o priimami išimtinai pagal Ieškovo pateiktus duomenis nieko nepranešant Atsakovui. Jau po preliminaraus sprendimo Atsakovui suteikiama atsikirtimo teisė, o Ieškovas esant nepagrįstam laikinų apsaugos priemonių reikalavimui atlygina nuostolius. Taigi lyg ir motyvuoja Ieškovus per daug nepiktnaudžiauti, tik kokius mūsų nuostolius galės atlyginti bankrutuojanti bendrovė?

Kita citata — “Programinio kodo vagystė įvykdyta š. m. rugsėjo 18 d. J.Laneckij neteisėtai prisijungė ir panaikino prieigą prie kodo UAB „PriceOn“ darbuotojams.”

Programuotojas visada turi kodą bent viename savo kompiuteryje — kitaip negalėtų dirbti. Visi „PriceOn“ programuotojai sėkmingai dirbo visą rugsėjo mėnesį ir bent dalį spalio (dalis darbuotojų tada paliko bendrovę), o tie, kas vis dar dirba, sėkmingai programuoja ir dabar. 

Eiliniam skaitytojui sunku paaiškinti, kas tas kodas ir kaip galėtų atrodyt jo vagystė, gal būt šiuo atveju tiktų analogija su laikraščio tiražu, įsivaizduokit – atspausdina, išplatina skaitytojams, o tada kažkas atsiranda ir visą leidimą sunaikina — tik sau vieną egzempliorių pasilieka.

Dar viena — „Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad tokiais veiksmais J.Laneckij padarė žalą įmonei.“

Ne – nepripažino. Šiuo atveju teismo autoritetas panaudojamas šmeižtui sustiprinti, o iš tikrųjų dar tik prasideda pasirengimo nagrinėti bylą procesas. Nebuvo įvykęs nei vienas teismo posėdis, todėl jokie sprendimai apskritai dar neįmanomi. O ir teismui įvykus, nėra net teorinės vagystės pripažinimo galimybės, nes kaip jau minėjau byla civilinė ir vagysčių klausimo apskritai nenagrinėja.

O čia tikras perliukas — „Įmonė „Interneto vizija“, prižiūrinti „PriceOn“ domeną, patvirtina, kad programinį kodą užblokavo būtent J.Laneckij.“

„Interneto vizija“ visiškai nieko bendra su „PriceOn“ programiniu kodu neturinti bendrovė.

Spaudos pranešimuose daug ir kitų melagingų teiginių — pinigų už kodą reikalavimas, pranešimas apie turto ir kodo perėmimą ir t.t.

Bet nesigilinkim — netrukus Kalėdos, o Kalėdų senelis viską mato ir teisingai atlygina.

P.s.: Baudžiamajame kodekse yra toks sakinys: „Tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“

P.p.s.: Kol rašiau šį paneigimą, žiniasklaidoje pasirodė ir paties T.Karoso pranešimas apie iššvaistytus milijonus, taip pat pilnas melagingų teiginių ir šmeižto.  Laukime tęsinio.

„Interneto vizija“ nieko nepatvirtino

Papildyta  sausio 14 d. „Norime pabrėžti, kad UAB „Interneto vizija“ jokio patvirtinimo niekam nedavė,“ – rašoma „Interneto vizijos“ administracijos vadovės trečiadienį (sausio 14 d.) 15min.lt atsiųstame pranešime.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“