Beveik prieš pusantro šimto metų įkurtose Šv. Patriko kapinėse skaičiuojama apie 170 tūkst. kapų, tarp jų – nemažai lietuvių, lenkų ir imigrantų iš kitų šalių. Rytų Londone esanti vieta išsiskiria iš toli besimatančių didžiulių šventųjų skulptūrų gausybe. Tiesa, tokie meno kūriniai dažniausiai puošia dar praėjusiame amžiuje Anapilin iškeliavusių britų kapus.
Seni kapai skiriasi nuo naujų
Tolimiausiame kapinių kampe esančius tautiečių kapus rasti nesunku. Atėjusius pasitinka lietuviškais motyvais puoštas rankų darbo medinis koplytstulpis bei paminklas su lietuvišku užrašu: „Suteik, Viešpatie, amžiną ramybę Lietuvos vaikams“.
Antkapių užrašuose matoma, kad daugybė praėjusiame amžiuje palaidotų tautiečių išlaikė tik pavardes, mat vardai – nelietuviški, o akmenyje žodžiai dažnai iškalti taip pat anglų kalba.
Ant paminklo iškaltos ir jaunų lietuvių, žuvusių per Antrąjį pasaulinį karą, kurie kariavo Didžiosios Britanijos armijoje, pavardės. Prie jaunų vyrų pavardžių nurodytos ir šalys, kuriose užgeso jų gyvybės. Per karą lietuviai dalyvavo mūšiuose šiaurės Afrikoje, Olandijoje, Sicilijoje, Birmoje ir kitose šalyse.
Lietuviškame kampelyje daugiausiai labai senų kapų, anksčiau emigrantai Londone laidodavo dažniau, nes nebuvo galimybės palaikus pargabenti į tėvynę. Antkapių užrašuose matoma, kad daugybė praėjusiame amžiuje palaidotų tautiečių išlaikė tik pavardes, mat vardai – nelietuviški, o akmenyje žodžiai dažnai iškalti taip pat anglų kalba.
Senieji lietuvių antkapiai – paprasti ir labai panašūs, t.y. nedideli kryželiai su nukryžiuotu Jėzumi bei mirusiojo pavarde ir data paminklo apačioje. Naujus kapus lietuviai puošia panašiai, kaip įprasta tėvynėje – juodo granito paminklais bei įvairiais užrašais. Žvelgiant į juos akivaizdu, kad paminklai gaminti ne lietuvių, gausu gramatinių klaidų, trūksta lietuviškų raidžių, kai kurios praleistos arba prirašyta nereikalingų.
„Žona ir sūnus liudi“, „Tegul viešpats suteikia amžiną prieglostį ir ramybę“, „Buvau toks koks tu esi būsi toks koks aš esu praleivi atsidusk už mane“, „Ilsėkis Dievo ramybėja“, – tokie užrašai iškalti ant lietuvių paminklų.
Kapinės – ne tokios, kaip Lietuvoje
Lietuvoje kiekvienam kapui skiriamas pakankamai didelis plotas, o tarp kapų yra nutiesti takeliai, norint pasiekti amžinojo poilsio vietas nelaipiojant ant kapų. Londono kapinėse situacija kitokia. Paminklų nugaros suglaustos, žmonės laidojami greta vienas kito. Ant kapų ir tarp jų – vešli žolė, tad norint nueiti iki konkretaus kapo tenka lipti ant kitų.
Kai kurie lietuviai ant artimojo kapo įrengė nedideles „saleles“, kuriose paberta dekoratyvinių akmenukų, galima padėti gėlių. Tačiau ant daugumos tautiečių kapų testovi paminklas.
Naujus kapus lietuviai puošia panašiai, kaip įprasta tėvynėje – juodo granito paminklais bei įvairiais užrašais.
Šv. Patriko kapinėse šimtai apleistų kapų. Kai kurie jų – įgriuvę, ilgai neprižiūrėti. Seniausi lietuvių kapai irgi tokie pat. Prie jų nėra žvakių, nepadėta gėlių. Kai kur styro purvinos bespalvės plastikinės puokštės.
Lietuviams skirtoje kapinių vietoje anksčiau žiojėjo didžiulė duobė, tačiau ją susitvarkę emigrantai galėjo ten laidoti artimuosius. Panašu, kad šiuo metu vietos laidojimui lietuviškame kampelyje nebėra.
Nauji tautiečių kapai išsibarstę po visas kapines, šalia britų ir kitų mirusiųjų. Apie tai byloja ir tvoros siena, skirianti lietuviškas kapinaites nuo kitų. Ant jos iškalta keletas pavardžių bei nurodoma, kad lietuvių kapų esama ir kitose kapinių vietose.
Šv.Patriko kapinėse amžinojo poilsio atgulė ir Londono parapijiečiams tarnavę kunigai Aleksandras Geryba bei Kazimieras A.Matulaitis. Taip pat didžiuliu paminklu su aukso raidėmis ir Vyčiu pagerbtas čia palaidotas specialusis Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras – Bronius Balutis, nuo 1934-ųjų dirbęs Didžiojoje Britanijoje.
