Praėjusią savaitę ECB vadovas Mario Draghi pranešė apie kiekybinio skatinimo programą – nuo kovo iki kitų metų rugsėjo ketinama per mėnesį išleisti apie 60 mlrd. eurų, siekiant paskatinti infliaciją. Vertybinius popierius pirks ir Lietuvos bankas. Apie tai, kaip vyks ekonomikos skatinimas ir kokios jis naudos duos paprastam žmogui, 15min.lt kalbėjosi su V.Vasiliausku.
– ECB pirks euro zonos valstybių obligacijų iki 1,3 trln. eurų. ECB pranešė, kad vertybinius popieriaus daugiausia pirks nacionaliniai centriniai bankai. Ką tai reiškia?
– Programa orientuota į 2016 metų rugsėjo pabaigą, o startas bus šių metų kovo mėnuo. Kiekvieną mėnesį planuojama pirkti vertybinių popierių už 60 mlrd. eurų. Tai bus Europos institucijų vertybiniai popieriai, nacionalinių vyriausybių vertybiniai popieriai ir, be jokios abejonės, bus toliau tęsiamos privačių vertybinių popierių įsigijimo programos – turtu garantuotų vertybinių popierių ir padengtų obligacijų.
Tokia palyginti lanksčia monetarine politika tikimasi suvaldyti infliacijos lūkesčius, kad vidutiniu laikotarpiu (3–5 metų) infliacija grįžtų prie įprasto lygio, prie kurio yra įpratęs ECB, – maždaug 2 proc. Dabar yra defliacinė situacija, kuri, prognozuojama, tęsis bent jau iki šių metų rudens. Tai atitinkamai neigiamai veikia vartotojų lūkesčius, tai gana depresinė situacija.
– Kaip vyks tų vertybinių popierių pirkimas? Kaip veiks mechanizmas?
– Visa euro sistema dalyvauja supirkimuose – tiek Europos centrinis bankas, tiek nacionaliniai centriniai bankai. ECB, planuojama, supirks apie 8 proc. vertybinių popierių.
Valdančioji taryba taip pat yra apsisprendusi dėl modelio 20:80. Kitaip sakant, 20 proc. hipotetinių nuostolių, jeigu tokių atsirastų, pasidalintų visa euro sistema, 80 proc. hipotetinių nuostolių gultų ant kiekvieno dalyvaujančio centrinio banko balanso.
Lietuvos bankas vertybinius popierius supirkinėtų pagal savo kapitalo raktą, kuris yra beveik 0,6 proc. Vertybiniai popieriai, kurie bus superkami, turi būti 2–30 metų trukmės. Iš principo juos įsigyji ir laikai.
Galima įsigyti ne daugiau kaip 25 proc. vienos emisijos. Kodėl? Todėl, kad euro sistema neįgytų lemiamos daugumos, jeigu reikėtų apsispręsti dėl kolektyvinio ieškinio. Centrinis bankas yra apsisprendęs, jis dalyvaus su kitais kreditoriais vertybinių popierių atžvilgiu lygiai tokiomis pačiomis teisėmis, tai reiškia, kad neturės jokių privilegijų.
Įvertinus kapitalo raktą ir 25 proc. apribojimą, potencialiai galime kalbėti apie maždaug 1,2 mlrd. eurų vertės vertybinių popierių įsigijimą. Tačiau tai yra labai preliminarūs skaičiai.
Viską koordinuos ECB, o mes supirkinėsime pagal savo kapitalo raktą. Be abejo, pirmiausia pirksime savo Vyriausybės vertybinius popierius. Jie bus supirkinėjami antrinėje rinkoje, nes pirminėje rinkoje draudžiama bus supirkinėti.
Šiuo metu Vyriausybės vertybinių popierių rinka eurais – pabrėžiu, eurais, nes galima pirkti tik eurais – yra maždaug 7 mlrd. eurų (be planuojamų išleisti obligacijų šiais metais). Įvertinus kapitalo raktą ir 25 proc. apribojimą, potencialiai galime kalbėti apie maždaug 1,2 mlrd. eurų vertės vertybinių popierių įsigijimą.
Tačiau tai yra labai preliminarūs skaičiai. Per pusantro mėnesio susidėlios labai aiškios apimtys.
Lietuvos vertybinių popierių rinka yra labai sekli. Nėra nei turtu padengtų vertybinių popierių, nei padengtų obligacijų. Mums belieka Vyriausybės vertybiniai popieriai, o čia yra gana seklu, todėl neatmestina galimybė, kad bus supirkinėjami ir kitų valstybių vertybiniai popieriai.
Euro sistemos centriniai bankai yra sunešę biudžetą, finansinį turtą, iš jo ir vyks įsigijimai. Galime mes tai pavadinti bendru krepšeliu. Tai yra pinigų pumpavimas į rinkas, jo tikslas – kad bankai, gavę dar pigesnių pinigų, pradėtų tiesiog skolinti ekonomikai ir taip ekonominis procesas ir atsigavimas paspartėtų.
– Vadinasi, daugiausia vertybinių popierių supirks didžiausią kapitalą turinčios valstybės – Vokietija, Prancūzija, Italija. Ar joms bus duotas nurodymas, kokias obligacijas pirkti, pavyzdžiui, tų valstybių, kurioms labiausiai reikia pinigų? Ar siejami reikalavimai su kredito reitingais?
– Nacionaliniai centriniai bankai yra laisvi pirkti tai, kas, jų nuomone, yra svarbiausia. Tai bus koordinuojama iš Frankfurto prie Maino. Yra apribojimų kredito reitingams, yra apribojimų kiekiui, emisijai. Yra sutarta dėl bendrų faktorių, kurie nulemtų vienokių ar kitokių vertybinių popierių įsigijimą.
Galima išskirti privačius vertybinius popierius, Europos institucijų vertybinius popierius ir tada jau nacionalinių vyriausybių vertybinius popierius. Tai didžiausias kiekis būtent yra pastarųjų.
– Kaip tokia ECB politika paveiks valstybių skolos lygį?
– Be jokios abejonės, galime kalbėti, kad toks išplėstinės turto įsigijimo programos vykdymas gali sukurti prielaidas vyriausybėms labiau skolintis. Bet kiekviena valstybė, įskaitant ir Lietuvą, turi metinius biudžetus. Yra rodikliai, kiek tu gali pasiskolinti, koks gali būti tavo deficitas. Tai yra biudžetinės taisyklės, kurios nesikeičia, kurių privalu laikytis.
Buvo keliamos hipotezės, kad išplėstinė turto įsigijimo programa gali paskatinti vyriausybes ne taip nuosekliai vykdyti struktūrines reformas – gali pasiskolinti pakankamai pigiai ir turėti išlaidų, kurių šiaip, laikydamasis visų vidinių biudžeto taisyklių, nedarytum. Bet tam yra biudžeto taisyklės, Lietuvos atveju yra Fiskalinės drausmės įstatymas, Konstitucinis įstatymas, kurie labai aiškiai nustato mechanizmą, kaip gali būti finansuojamos išlaidos. Nematyčiau galimų grėsmių.
– Tikslas yra paskatinti bankus laisviau dalyti paskolas. Bet ar yra kreditų paklausa? Paskolos juk ir iki šiol buvo gana pigios.
– Čia yra nuolatinis klausimas: kur yra tas kamštukas – ar paklausoje, ar pasiūloje? Jeigu kalbėsime vien tik apie Lietuvą, tai teisybė yra kažkur per vidurį. Matome, kad bankai nuosekliai švelnina skolinimo taisykles. Klausimas, manau, yra daugiau paklausa. Ypač kai kalbame apie verslą – verslas linkęs finansuoti savo plėtrą vidiniais ištekliais. Apklausos rodo, kad verslininkai yra atsargūs.
Kitokią situaciją turime su namų ūkiais. Namų ūkių kredito augimas yra teigiamas – daugiau išduodama nei sugrąžinama. O kalbant apie verslo klientus, dar vyksta susitraukimas, nors jis ir lėtėja. Tas pats yra ir euro zonoje – pastebimas kredito susitraukimas, kitaip sakant, naujai išduodamų paskolų yra mažiau nei sugrąžinamų.
Situacija galėtų pasikeisti, jeigu bendrojo vidaus produkto augimas euro zonoje būtų spartesnis. Šita programa yra nukreipta ir į ekononikos stabilizavimą.
– Ar mūsų gyventojai ir verslas tiesiogiai pajus tą programą per, pavyzdžiui, mažesnes palūkanas ar bankų dosnumą?
– Tiesioginio ryšio nėra. Privačių vertybinių popierių rinka iš principo neegzistuoja arba ji yra labai sekli. Vyriausybė, kuri leistų vertybinius popierius, kuriuos mes supirkinėtume antrinėje rinkoje, tai jų pardavėjai būtų finansinės institucijos, bankai, kurie šalia pakankamai daug likvidžių lėšų gautų dar papildomas porcijas grynųjų. Tikėtina, kad bankai tuos pinigus įdarbins. Todėl tikėtina, ko ir siekiama, kad kreditavimo sąlygos bus dar geresnės.
Ekonomikos tolygus augimas reiškia ir tolygų tiek pajamų, tiek ir kainų augimą. Visą laiką geriau kopti į kalnelį tolygiai negu kad susidurti su amerikietiškų kalnelių situacija.
Bet matysime. Mūsų atveju veikia ir tarptautinė aplinka, veikia saugumo klausimai. Mums labai svarbu, turint galvoje eksporto rinkas, kad euro zona atsigautų.
Prielaidų yra, bet labai daug kas priklauso nuo ekonominės situacijos tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Apskritai niekad negali būti tikras.
– Paaiškinkite paprastam žmogui, kodėl yra gerai, kai kainos auga, ko ir siekia ECB.
– Visą laiką svarbus stabilumas ir tvarumas. Ekonomikos tolygus augimas reiškia ir tolygų tiek pajamų, tiek ir kainų augimą. Visą laiką geriau kopti į kalnelį tolygiai negu lėkti amerikietiškais kalneliais.
Be jokios abejonės, ilgesnėje perspektyvoje naftos kainų kritimas yra teigiamas dalykas, nes jis teigiamai paveiks ekonomiką, bet svarbu yra suvaldyti lūkesčius. Šiai dienai lūkesčiai yra gana nestabilios būklės – vartotojai linkę neinvestuoti, nepirkti, kažko laukti.
Tai reiškia, kad ekonomika neauga, o tai reiškia, kad ir pajamų daugiau nėra. Ryšys tarp pajamų ir kainų yra labai glaudus. Visų nekonvencinių monetarinių priemonių tikslas ir yra sugrąžinti į tvarų, stabilų augimą, kuris susijęs taip pat ir su normaliu kainų lygio vystymusi, kuris būtų mažesnis nei 2 proc.
– Analitikai lygina šį ECB sprendimą su JAV centrinio banko sprendimu 2008 metais. Ar situacija dabar yra tokia pat bloga kaip 2008 metais?
– Programos yra palyginamos – tiek FED jau trečioji programa, tiek Anglijos centrinio banko skatinamoji programa yra tos pačios prigimties skatinamoji priemonė. Situacija yra tokia, kad infliacija yra neigiama, ir tam, kad tai neįsivyrautų, ir yra nuspręsta padaryti tokį stimulą, paskatinimą, kad būtų suvaldyti lūkesčiai. Tai yra tokio pat pobūdžio skatinamoji priemonė ir tikimasi, kad tai leis sugrįžti į stabilaus augimo trajektoriją.
– Kaip ECB sprendimas paveiks Graikijos nusiteikimą?
– Sunku pasakyti. Manau, kad rinkų reakcija į Graikijos situaciją yra reakcija į politinius procesus. Kuo greičiau naujoji vyriausybė pradės darbą, kuo situacija bus aiškesnė, tuo bus visiems geriau.
Belieka palinkėti, kad kuo greičiau atsirastų nauja vyriausybė, kuri pradėtų pokalbius su savo kreditoriais. Visi mes žinome, kad kovo pradžioje baigiasi programos terminas, rinkos yra nežinomybėje ir lauka, kas bus. Dabartinis ECB sprendimas Graikijos vertybinių popierių niekaip nepaliečia, nes jie yra programoje. Graikijos centrinis bankas savo šalies vertybinius popierius pirkti galėtų pradėti nebent vasarą.
– Ar įmanoma nurašyti Graikijos skolas?
– Istorijoje yra buvę visokių pavyzdžių. Kalbant apie Graikijos situaciją, yra buvę restruktūrizacijos atvejų ir visai netolimoje istorijoje, tai aš nenorėčiau spekuliuoti, nes tai būtų neatsakinga. Yra kreditoriai, tikiuosi, greitai bus suformuota naujoji Graikijos vyriausybė. Kol kas yra dabartinė programa, kuri tęsiasi iki kovo. Kol nėra pasikeitimų, tol ji turi būti vykdoma.
– Ar skolų krizė Europoje yra suvaldyta?
– Kalbėkime apie Lietuvos, Baltijos šalių atvejį – krizė yra suvaldyta. Taip, buvo sudėtinga, bet iš principo, manyčiau, krizinė situacija buvo likviduota. Mūsų BVP augimas yra viršijęs prieškrizinį lygį. Mūsų atveju situacija yra stabilizavusis ir lieka tikėtis, kad ateityje pavyks išvengti panašių krizių.
Kalbant apie visą euro zoną, valstybė valstybei nelygi. Žinome ekonomikų, kurios tikrai gerai tvarkosi, stabiliai auga. Žinome ekonomikų, kurios buksuoja ir kurioms reikia struktūrinių reformų. Situacija yra gana marga.
Bet bendrai, jeigu lygintume dabartinę situaciją su 2008 metais, tai, manau, situacija yra tikrai gerokai geresnė. Pati euro zona turi daugiau įrankių, kaip reaguoti į įvairių situacijų pasikeitimus.
Tačiau prielaidos situacijos pagerėjimui, mano galva, yra tikrai nemenkos. Kalbant apie euro zonos konkurencingumą, tai euro kurso aspektas yra gana palankus tolesniam konkurencingumui. Atskirose valstybėse yra deficito klausimų, yra struktūrinių reformų klausimų.
Bet bendrai, jeigu lygintume dabartinę situaciją su 2008 metais, tai, manau, situacija yra tikrai gerokai geresnė.
Pati euro zona turi daugiau įrankių, kaip reaguoti į įvairių situacijų pasikeitimus. Bankinis sektorius yra gerokai stipresnis nei jis buvo prieš krizę ir krizės metu. Jeigu reikėtų vienu žodžiu palyginti, kas buvo prieš krizę ir krizės metu, tai pasakyčiau, kad dabar euro zona yra tikrai stipresnė.
