Apie tai, kokia nuo neišpildytų pažadų pavargusios, prieš Europos siūlomą taupymo politiką sukilusios Graikijos ateitis, ko iš „Syrizos“ tikisi rinkėjai ir kaip chaosas Graikijoje paveiks ES likimą, 15min.lt kalbėjosi su Graikijos politikos specialistų grupės Jungtinėje Karalystėje įkūrėju, komentuojančiu dabartinę Graikijos politiką BBC ir kitose britų žiniasklaidos priemonėse, knygos „Ekstremali taupymo politika: Graikija anapus krizės“ autoriumi, politikos mokslų daktaru Romanu Gerodimosu.
– Kaip Graikijos visuomenė įvertino rinkimų rezultatus ir „Syrizos“ pergalę?, – teiravosi 15min.lt.
– „Syrizos“ pergalė buvo tikrai ryški. Ji leido daugeliui graikų atsipalaiduoti nuo to pykčio ir nevilties, kuri jau penkerius metus kaupėsi visuomenėje dėl griežto taupymo, mokesčių kėlimo, nedarbo. Nors „Syriza“ ir negavo absoliučios daugumos parlamente, tačiau dėl griežtesnės pozicijos derybose su skolintojais sutaria politinė dauguma.
– Graikai kalbėjo, kad jei Aleksis Cipras įgyvendins bent dešimtdalį savo pažadų, jie bus patenkinti. Ar tas dešimtadalis jam apskritai pasiekiamas, nepaliekant euro zonos? Ar graikai nesibaimina, kad teks atsisakyti euro teikiamų galimybių?
– Tikra tiesa, ponas Cipras išdalino nemažai pažadų, kuriuos įgyvendinti bus sunku, nepaisant to, ar Graikija bus euro zonos narė, ar ne.
Kai kurie pasiūlymai yra aiškesni – tai imigrantų pilietybės klausimas, viešojo sektoriaus atstatymo darbai. Vis dėlto, kai kalbama apie buvusios vyriausybės reformų ir taupymo priemonių atšaukimą, tai jau skamba kaip Graikijos pastatymas prieš ES strateginius politinius uždavinius.
Dar didesnį nerimą galėjo sukelti sekmadienį premjero Cipro parlamente pasakyta kalba, kurioje jis pareiškė, kad Graikija neketina tęsti skolos grąžinimo programos, kuri būtina bet kokiam tolesniam valstybės išlaidų finansavimui.
– Kaip graikai įsivaizduoja savo ateitį ES? Ar jaučiamas skepticizmas?
– Dauguma (75 proc.) graikų pasisako už buvimą euro zonoje ir ES. Graikijai per šiuos 35 metus labai pagelbėjo buvimas euro zonoje ir narystė ES ne tik ekonomine prasme. Akivaizdu, kad ponui Ciprui graikai nesuteikė mandato, kad Graikija išstotų iš euro zonos, tad pasitraukimas taptų jo asmenine politine nesėkme.
Dauguma (75 proc.) graikų pasisako už buvimą euro zonoje ir ES. Graikijai per šiuos 35 metus labai pagelbėjo buvimas euro zonoje ir narystė ES ne tik ekonomine prasme. Akivaizdu, kad ponui Ciprui graikai nesuteikė mandato, kad Graikija išstotų iš euro zonos.
– Cipro vyriausybė demonstruoja norą taikyti gerokai švelnesnes ar net atsisakyti sankcijų Rusijai. Ar tai sąmoningas bandymas oponuoti taupymo politiką primetančiai ES, ar žingsnis link Rusijos ir naujų bendradarbiavimo krypčių?
– Manau, kad tai daug platesnis žingsnis link daugiakryptės užsienio politikos, kuria tiki ir vykdo dabartinis užsienio reikalų ministras ponas Kotzias.
Kokio pobūdžio bus šie pasikeitimai, ar apsiribos tik prieštaravimu sankcijų griežtinimui, ar bus ieškoma alternatyvių skolos apmokėjimo būdų – bus matyti. Nemanau, kad bandymai demonstruoti šiltus santykius su Rusija yra ES spaudimo priemonė, tai panašiau į planuotą žingsnį.
– Pakankamai akivaizdu, kad Graikijos visuomenėje įsitvirtino radikalios kairės ir dešinės idėjos. Ar tokią politinio lauko radikalizaciją lėmė ekonominės šalies problemos?
– Nors pastarųjų penkerių metų ekonominės problemos išties suteikė gerą platformą šalies radikalams, bet populizmo sėklos, aukos ideologija, radikalios retorikos toleravimas buvo juntamas jau senokai prieš krizę.
Tiesą sakant, tokios idėjos persmelkusios visą modernios Graikijos istoriją. Manau, kad ekonominė krizė tik padėjo suvienyti tuos radikalius balsus, reikalaujančius pasipriešinti ir atkeršyti.
– Kaip manote, ar šios radikalios nuotaikos gali persimesti ir į kitas Pietų Europos valstybes? Ar tai socialinė revoliucija, ar tik populistinės šlovės akimirksnis?
– Aš nematau tikros revoliucinės nuotaikos. Revoliucijos retai kada pasiekia bet kokių rezultatų, o norint pozityvių pasikeitimų reikalingas ilgas ir sunkus darbas.
Tiesa, keliose ES valstybėse egzistuoja stiprus pasipiktinimo valdžia jausmas, kuriuo pasinaudodama laimėjo ir „Syriza“. Jos pergalė gali sustiprinti šiuos balsus. Be to, kai kurie Cipro argumentai apie taupymo politikos spragas defliacijos sąlygomis ir naujos europinės architektūros būtinybę yra visai geri.
Tiesa, keliose ES valstybėse egzistuoja stiprus pasipiktinimo valdžia jausmas, kuriuo pasinaudodama laimėjo ir „Syriza“. Jos pergalė gali sustiprinti šiuos balsus.
Jis pasiekė savo – sukėlė platesnes diskusijas apie ES ateitį. Vis dėlto, nemanau, kad populistų revoliucija gali pasiekti kažkokių rezultatų, tam bus reikalingas ilgesnis planavimas ir apmąstymai.
– Kai kurie ekspertai teigia, kad jau kovo mėnesį Graikijai gresia visiškas bankrotas. Kaip Cipro vyriausybė įgyvendins pažadus, neturėdama pinigų net savo pačios išlaikymui?
– Labai geras klausimas, kurį reikėtų peradresuoti naujajai vyriausybei. Net ir šiandien vyriausybė tvirtina besilaikysianti pažadų ir taikysianti priemones, kurioms sunkiai galės rasti pinigų biudžete. Tiesa ir tai, kad jei Graikija negaus daugiau paskolų arba nebus priimtas jos siūlymas nurašyti skolas, kažkurią akimirką valstybė tiesiog liks nemoki. Dėl tikslaus laiko nebūčiau toks tikras.
– Ar yra kažkoks kelias, kuris Graikiją išvestų iš dabartinės krizės ir chaoso?
– Viena vertus, Graikijos vyriausybė turėtų išlaikyti ramią ir pragmatišką poziciją derybose dėl skolos.
Kita vertus, reikia judėti į priekį su reformomis, kurios paverstų Graikiją konkurencinga ir produktyvia valstybe – apie tai ponas Cipras beveik neužsimena. Tuo pat metu Graikijos vyriausybė turėtų kalbėtis su ES apie ateities strategiją ir tolesnę euro zonos integracijos politiką.
