– Kaip kilo mintis piešti žmonių portretus maisto produktais?
– Tai atsitiko, kai sirgau. Pradėjau piešti ištirpusiu šokoladu ir nieko daugiau nebuvau numačiusi. Po to su maistu žaisti pradėjau dažniau – tam jau naudojau šaltibarščius, blynus, prieskonius, picas.
Mano pagrindinė kūrybos tema yra žmogus, jo socialinis gyvenimas, todėl portretus piešiu jau seniai. Gerai tai, kad maisto produktai turi daug įvairių savybių. Jie birūs, skysti, kieti, trapūs, o tai galima įdomiai ir kūrybiškai išnaudoti. Dažnai tenka pasukti galvą, kaip tam tikrose vietose šaltibarščius padaryti tirštesnius, o blynus tamsesnius. Tada ir prasideda kūryba.
Mamos savo vaikams dažnai sako: „Nežaisk su maistu!", bet gal dabar leis kūrybiškai pažaisti su sriuba ar kotletu?
– Kas sudėtingiausia piešiant netradiciškai?
– Sudėtingiausia tai, kad nežinai, kaip vieni produktai derės su kitais ir pasiduos dėliojant tam tikras formas. Iš esmės, tai nėra piešimas. Tai prieskonių ar kitų priemonių dėliojimas tam tikrose vietose.
Dažnai viskas „išsidėlioja“ ne taip, kaip reikia, prabėga pro kontūrą. Ne kartą teko viską perdaryti iš naujo. Šiuo metu man jau nepatinka tai, ką padariau iki dabar. Tai nebėra iššūkis. Norisi padaryti ką nors tokio, kas mane pačią nustebintų.
– Kokių emocijų sulaukiate iš žmonių, kuriuos vaizduojate?
– Prezidentės ar švietimo ir mokslo ministro sutikti neteko, o kiti nupieštieji jau senokai mirę. Tačiau Andrius Užkalnis pasakė „wow“. Įdomiausia, kad, kai dariau jo portretą iš juodųjų pipirų, Andrius buvo visai šalia ir mes netyčia susitikome. Jis buvo sužavėtas. Norėjau paklausti: „Kiek žąsų duosite?“, todėl pasirinkau jo veidą.
Andrius Užkalnis buvo sužavėtas ir apstulbęs. Norėjau paklausti: „Kiek žąsų duosite?“, todėl pasirinkau jo veidą.
Veidą pasirenku tokį, koks man tuo metu atrodo aktualus. Dažnai peržiūriu naujienų portalus arba savo paskyros naujienų srautą „Facebook“ tinkle.
Kadangi esu konceptualistė, visas svoris yra idėjoje. Mano vizualūs darbai yra komunikacijos būdas su pasauliu. Kuriu tik tada, kai noriu kalbėti ir turiu, ką pasakyti.
– Kas Jus įkvepia?
– Mane įkvepia visas gyvenimas. Visas gyvenimas iš esmės yra santykiai su žmonėmis, su pačiu savimi. Kūryba yra tam tikra refleksija į tai, ką patiriame, išgyvename ir sutinkame.
Labai sunku apibrėžti „laisvą metą“. Dabar esu paskendusi kūrybiniuose projektuose, bet man malonu ir jaučiuosi užsidegusi. Todėl neturiu nė vienos laisvos minutės arba kas dieną atostogauju su darbais.
Šiuo metu atlieku praktiką studijoje „PetPunk“. Atidarysime savo elektroninę parduotuvę „Vienintelė.lt“, kurioje bus galybė mano kurtų džemperių bei marškinėlių. Ruošiu leidinį su mano meno desertais. Taip pat dirbu su keliais atlikėjais. Su Marku Palubenka dirbame prie jo naujo albumo.
Apskritai visas mano gyvenimas yra kūryba. Keistai skamba? Visada sakau, kad kūrybiškas žmogus žino viską. Gyvenu tuo ir darau tai net sapnuodama.
– Ar planuojate turėti savo darbų galeriją?
– Puiki galerija mano darbams yra „Facebook“. Iškart galiu gauti atgalinį ryšį ir pradėti dialogą su žiūrovu. Tokia mano darbų prasmė. Nemanau, kad žiūrovai kada kalbės galerijose, o jei ir kalbės, tai greitai bus suvalgyti. Atvirkščiai, agituoju meną išleisti į gatves. Galerijas paversti gyvomis.
Tai viena iš priežasčių, kodėl pradėjau kurti marškinėlius. Noriu, kad jie būtų nešiojami ir kiekvienas galėtų būti šios galerijos dalimi.
– Jei tektų apibūdink savo kūrybą trimis žodžiais, ką pasakytumėte?
– Manau, kad kūryba į tiek netelpa. Kūryba yra žinoti viską.
