Tęsiant viešų analitinių diskusijų ciklą aktualiais šių dienų Europai ir Lietuvai klausimais, sausio 24 dieną Nacionalinėje bibliotekoje vyko diskusija tema „Lietuva šiuolaikinėje Europoje: tapatybės klausimas“.
Lietuviškos tapatybės šiuolaikinėje Europoje klausimais diskutavo bene žymiausias istorikas Lietuvoje, pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Alfredas Bumblauskas ir Lietuvos istorijos instituto mokslinis bendradarbis, Vilniaus, Oksfordo ir Toronto universitetų absolventas, buvęs keleto Europos universitetų ir Stanfordo universiteto (JAV) bendradarbis, užsienyje leidžiamų knygų modernios Lietuvos istorijos, gyventojų migracijos ir lietuviškos tapatybės temomis autorius dr. Tomas Balkelis.
Mes sugebam ir rusiškos muzikos pasiklausyti, ir rusiškų kanalų pasižiūrėti, o drauge puikiausiai jaučiamės Europoje ir priimame vakarietišką kultūrą,– T.Balkelis.
Abu pašnekovai sutarė, kad dabartinė emigracijos banga, be kitų pasekmių, lemia ir Lietuvos žmonių vesternizaciją (angl. vakarai, vakarizacija). Tiesa, A.Bumblauskas pastebėjo, kad emigruojantys lietuviai greičiau pritampa prie europietiškos civilizacijos ar kultūros nei pati Lietuvos valstybė.
Be abejo, neišvengiama ir Rusijos kultūrinė įtaka. Pasak dr. T.Balkelio, net jeigu Lietuvai pavyktų tapti lygiaverte Vakarams, Rusijos kaimynystė ir jos diktuojamos mados išliks, tačiau lietuviška tapatybė esanti labai lanksti ir talpi.
„Mes sugebam ir rusiškos muzikos pasiklausyti, ir rusiškų kanalų pasižiūrėti, o drauge puikiausiai jaučiamės Europoje ir priimame vakarietišką kultūrą“, – sakė T.Balkelis. Prof. dr. A.Bumblauskas teigė netikįs, kad Lietuvoje egzistuoja europietiška savimonė. Jo teigimu europiečių Lietuvoje yra tiek, kiek Didžiojo Vilniaus Seimo laikais buvo lietuvių (anuomet jie sutilpo į dabartinę Filharmoniją).
T.Balkelio manymu lietuvių emigrantų padėties klausimui trūksta valstybinio požiūrio. Pasak jo neigiamas politinio elito ir didesnės visuomenės dalies požiūris į emigrantus, formuojamas lietuviškos žiniasklaidos, supriešina išvykusius žmones su likusiais Lietuvoje. Istorikas primena, kad neigiamas požiūris į emigrantus, kaip ne patriotus, ar net tėvynės išdavikus atsirado tarpukario Lietuvoje. Ankstyvųjų Lietuvos ekonominių migrantų atžvilgiu tokio požiūri nebuvo.
Profesorius Alfredas Bumblauskas pastebėjo, kad ir daugiau kur reikia keisti politinio elito ar visuomenės požiūrį.
„Visų pirma atsisakykime apokaliptinio požiūrio į savo istoriją“, – sako profesorius. Pasak jo, vis dar populiaru kalbėti apie neva didingus Vytauto laikus, po kurių šalies reikalai dėl lenkų ir rusų ėjo tik blogyn: „etnocentristinė tapatybė yra mūsų problema. Iš Didžiojo Vilniaus Seimo laikų ateinančioje tapatybės sampratoje nėra vietos lenkui, žydui ar gudui“.
T.Balkelis pritardamas kolegai, sakė, kad „ankstyvoji lietuviška tapatybė formuota kaip antilenkiškas projektas ir Smetonos laikais nukalta formulė, pagal kurią lenkai nutautino Lietuvą, šiandienos Lietuvai yra didelis barjeras glaudesniems santykiams su taip reikalingu šiais neramiais laikais strateginiu partneriu“.
Profesorius A.Bumblauskas siūlė mąstant apie lietuvišką tapatybę atsigręžti ir į vidinius, bendruomeninius reikalus, pasvarstyti ne tik apie tautinę, bet ir apie pilietinę tapatybę. Atvirai ir paprastai savęs paklausti, ar egzistuoja lietuvių bendruomenė. Jis pasufleravo ir atsakymą, cituodamas politologo Ainiaus Lašo pristatytą sociologinį tyrimą, atskleidusį, kad lietuviams labai trūksta tarpusavio pasitikėjimo. „Visiems diskutuojant apie lietuvišką tautinį kostiumą, paklauskime, o koks bus lietuviškas pilietinis kostiumas“, – siūlė prof. dr. A.Bumblauskas.
