„Vytautas – neabejotinas Lietuvos pavadinimų lyderis, po jo rikiuojasi Birutė, Žemaitė ir Kęstutis. Taigi beveik viena šeima užėmusi pirmą penketuką (Vytautas, manoma, buvo Birutės ir Kęstučio sūnus – red. past.)“, – juokauja N.Černiauskas.
Penktoje dvidešimtuko vietoje – ne vienas asmuo, o lakūnų Dariaus ir Girėno duetas. Po jų rikiuojasi Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius, kunigaikštis Gediminas ir Maironis.
Dešimtoje ir vienuoliktoje vietoje aptinkami sovietų okupacijos metais iškilę Salomėja Nėris ir Petras Cvirka.
Parodo požiūrį į istoriją
Istorikas tikino, kad jo skaičiavimas gal ir nėra visai tikslus, tačiau pakankamai gerai atspindintis situaciją ir Lietuvos gyventojų požiūrį į istoriją.
„Matyti, kad dominuoja du laukai. Liko tai, kad buvo sugalvota ir įamžinta tarpukariu – dėl to daug vardų iš ikivytautinės šalies istorijos. Taip pat svarbus tautinis XIX a. atgimimas. Tačiau tuomet viskas persijota per sovietinį filtrą ir palikta tik tai, kas režimui netrukdė, ir papildyta Saulės nešėjais – Nėrimi, Janoniu, Gira, Cvirka. Po 1990-ųjų mes nusikratėme tik leninų ir stalinų gatvių ir pasiliko tokia tarpukario ir sovietmečio mišrainė“, – komentavo istorikas.
Po 1990-ųjų mes nusikratėme tik leninų ir stalinų gatvių ir pasiliko tokia tarpukario ir sovietmečio mišrainė, – sako N.Černiauskas.
Mintis suskaičiuoti, kokios istorinės asmenybės vardu Lietuvoje pavadinta daugiausia gatvių ir aikščių, N.Černiauskui kilo tuomet, kai pasipiktinta, kad Lietuvoje išliko dar labai daug sovietų primestų vietovardžių.
„Buvo tokia diskusija, kiek yra nuo sovietinių laikų likusių pavadinimų Lietuvoje, pavyzdžiui, Liudo Giros ar Salomėjos Nėries gatvių. Tuomet ir nusprendžiau pažiūrėti, kokią vietą tokie pavadinimai užima bendrame kontekste. Paaiškėjo, kad jie patenka į populiariausių dvidešimtuką“, – teigė pašnekovas.
Ir ne tik tai. Lietuvoje, pasak istoriko, vis dar dažnos veteranų ir kosmonautų gatvės, o Panevėžys dar nėra pervadinęs Kolūkiečių gatvės.
„Iš bendrinių pavadinimų Lietuvoje populiariausia Taikos gatvė. Po tokią yra kone kiekviename miestelyje. Tačiau šis pavadinimas gali būti traktuojamas visaip, nors ir buvo suteikiamas sovietmečiu. Tačiau tokios „kolūkiečių“ gatvės labai aiški sąsaja su sovietmečiu“, – tvirtino istorikas.
Naujų didvyrių maža
Pasak jo, kol kas atsiranda tik vienetai naujų didvyrių, kurių vardais būtų vadinamos gatvės – tai Sausio 13-osios aukos ir pavieniai atvejai, kai gatvėms suteikiami partizanų, kovotojų už laisvę vardai.
„Abiejų tautų valstybės laikotarpis apskritai yra užmirštas vietovardžiuose. Stepono Batoro gatvė Lietuvoje, pavyzdžiui, yra tik viena“, – skaičiavo N.Černiauskas.
Tačiau istorikas nemano, kad gatvių pavadinimus turi keisti valdžia. Anot jo, didžiausią entuziazmą čia turėtų rodyti patys sovietiniais vardais pavadintų gatvių gyventojai.
„Daugiau turėtų rūpintis bendruomenės. Jei valstybė primetinės, gali dar ir pakenkti. Patys žmonės turėtų norėti, bet jie, matyt, skaičiuoja pinigus, nes tada reikia ir dokumentus keisti. Visi dėl to skundžiasi. Jei sąmoningumas stiprus, vis dėlto tai tikriausiai nėra ypatingai brangu“, – mano N.Černiauskas.
Populiariausių gatvėms ir aikštėms suteiktų istorinių asmenybių vardų dvidešimtukas:
1. Vytautas;
2. Birutė;
3. Žemaitė;
4. Kęstutis;
5. Darius ir Girėnas;
6. Vincas Kudirka;
7. Jonas Basanavičius;
8. Gediminas;
9. Maironis;
10. Salomėja Nėris;
11. Petras Cvirka;
12. Algirdas;
13. Jonas Biliūnas;
14. Julius Janonis;
15. Mindaugas;
16. Kristijonas Donelaitis;
17. Simonas Daukantas;
18. Motiejus Valančius;
19. Liudas Gira;
20. Juozas Tumas – Vaižgantas.
