„1410 metų liepos 15 dieną rusų riteriai ir jų sąjungininkai – lietuviai, čekai ir lenkai – nugalėjo vokiečių riterių ordiną Žalgirio mūšyje“, – savo tinklalapyje paskelbė Rusijos karinės istorijos draugija.
Prezidento įkurta draugija
Ši organizacija įkurta 2012 metais Rusijos prezidento dekretu, jos steigėjai – Kultūros ir Gynybos ministerijos.
Informacija apie pergalę Žalgirio mūšyje yra viena iš žinučių apie Rusijos istoriją šios draugijos interneto svetainėje. Taip pat draugija yra įamžinusi pergalę prie Stalingrado, Varšuvos išlaisvinimą iš hitlerininkų rankų ar karių išvedimą iš Afganistano, kur de facto Sovietų Sąjunga pralaimėjo.
Pranešimas apie Žalgirio mūšį pasirodė trečiadienį, liepos 15 dieną. Aprašoma, kokie didvyriški buvo rusų karžygiai: „Smolensko pulkai atrėmė kryžiuočių puolimą, nulemdami mūšio baigtį. Vokiečių ir jų sąjungininkų iš 22 Europos šalių žlugimas buvo galutinis. Ordinas niekada neatgimė.“
Žalgirio mūšis buvo vienas didžiausių Viduramžių Europoje. Tačiau iki šiol niekas net nesiginčijo dėl fakto, kad mūšį laimėjo lietuvių ir lenkų pulkai. Trys Smolensko vėliavos čia, tiesa, plėvesavo, šiems pulkams vadovavo lietuvių kunigaikštis, Jogailos brolis Lengvenis Algirdaitis, kuris anksčiau kartu su Vytautu ir užėmė Smolenską.
Smolensko pulkai priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei, kurioje iš viso būta 40 vėliavų. Lenkai į Žalgirį atvedė 51 pulką. Tad pergalės priskyrimas išimtinai Smolensko pulkams, švelniai tariant, yra piktnaudžiavimas.
Klastočių jau pasitaikė
Galbūt į tokį rusų istorikų išsišokimą tiesiog nereikėtų kreipti dėmesio? Galbūt, jeigu tai nebūtų rimtos organizacijos pareiškimas, kokia ir siekia būti ši draugija. Jai priklauso istorijos institutų, valstybinių archyvų vadovai. Draugijai vadovauja pats kultūros ministras Vladimiras Medinskis.
Ši organizacija ir praeityje yra klastojusi istoriją. Pernai būtent jos nariai pasišovė surinkti lėšų paminklui „Nukankintiems lenkiškose mirties stovyklose“, kuris turėjo iškilti Krokuvos Rakovicų kapinėse.
Draugija kaip savo veiklos tikslą nurodo Rusijos istorijos tyrinėjimų rėmimą, ypač – karinės dalies. Esą tuomet bus mažiau „netikslumų pateikiant istorinę tiesą“, kuri tarnauja ugdant patriotiškumą ir keliant karinės tarnybos prestižą.
Ši organizacija ir praeityje yra klastojusi istoriją. Pernai būtent jos nariai pasišovė surinkti lėšų paminklui „Nukankintiems lenkiškose mirties stovyklose“, kuris turėjo iškilti Krokuvos Rakovicų kapinėse. Draugijos teigimu, šiose kapinėse palaidota 1,2 tūkst. karinių belaisvių iš Raudonosios armijos, kurie žuvo koncentracijos stovyklose bolševikų ir lenkų karo metu.
Bet Krokuvos valdžia tuomet informavo, kad kapinėse palaidota vos 174 bolševikų kariai, kurie nežuvo karo lauke, bet mirė per dizenterijos epidemiją.
Pernai kilo skandalas, kai rusai pasipiktino Lenkijos užsienio reikalų ministro Grzegorzo Schetynos žodžiais, kad tai ukrainiečiai išlaisvino Aušvicą. Tad, kaip rašo wyborcza.pl, dabar rusai „atėmė“ iš lenkų vieną didžiausių jų pergalių istorijoje. „Ne be priežasties net „sąjungininkų“ sąraše lenkai įrašyti paskutinėje pozicijoje. Po čekų“, – straipsnį baigia jo autorius Łukaszas Woźnickis.
